Lietuvoje

2019.01.07 23:53

Ar pensijų reforma išgelbės lietuvius nuo alkanos senatvės?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.01.07 23:53

Įsigaliojus pensijų reformai, į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami visi, iki 40-ties metų asmenys. Tie, kas jau kaupia antroje pensijų pakopoje, galės rinktis – kaupti toliau ar stabdyti kaupimą. Ekspertai tikina, kad kaupimas antroje pakopoje pasiteisins ir žmonės tokiu būdu bent trečdaliu padidins savo pensiją, tačiau net ir uoliai kaupiantys pensiją fonduose vis tiek visą pensiją geriausiu atveju sukaups tik pusę dabartinės algos. Ar ši reforma išgelbės lietuvius nuo alkanos senatvės?  

Apie tai pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Tadas Gudaitis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, europarlamentaras Antanas Guoga ir Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė.

A. Guoga, diskutuodamas apie pensijų reformą, pažymėjo teigiamai vertinantis šią pertvarką.

„Pirmą kartą Lietuvoje matau, kad vyriausybė veikia, daro, įgalina žmones veikti patiems ir taupyti, kaupti, investuoti“, – teigė europarlamentaras.

Jam prieštaravo Vilniaus Bočių bendruomenės vadovė V. Tūrienė. Anot jos, reformoje liko dar daug neaiškumų. Jai įtarimų sukėlė Skandinavijos bankų vaidmuo pensijų kaupimo sistemoje.

„Visi pinigai yra tvarkomi per švediškus bankus, kurie galbūt dėl to, galbūt ne dėl to, bet gauna 29 procentų pelningumą. Kitiems bankas tik reikėtų pavydėti. Kodėl mes neturime savo Lietuvos komercinio banko, kuris galėtų tokias pajamas per save „sukti“?“, – klausė V. Tūrienė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys T. Gudaitis tvirtino, kad pensijų reforma leis žmonėms sukaupti solidesnes pensijas senatvei. Anot jo, vis dėlto lietuviai ne visada orientuojasi, kada kaupti pensijas fonduose verta labiausiai.

„Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės netinkamu laiku keitė pensijų fondus. Kuomet akcijos buvo pačiame pike, jie vietoje to, kad juose liktų, perėjo į obligacijų fondą, o kuomet akcijos buvo pačiose žemumose, žmonės [...] užfiksavo patirtą nuostolį“, – komentavo T. Gudaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis replikavo, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo „gyvenimo ciklų“ strategija, kuria pensijų kaupimo fondai privalo vadovautis.

„Pagal asmens amžių ir pagal (pensijų – LRT.lt) kaupimo galimą trukmę, žmonės bus pasiūlyti fondai“, – tvirtino ministras.

L. Kukuraitis, E. Genio/LRT nuotr.

BFK vadovas S. Jakeliūnas pažymėjo niekada nebuvęs prieš pensijų kaupimą antroje pakopoje, o dabartinė reforma, jo įsitikinimu, padės žmonėms išspręsti esmines dilemas dėl pensijų kaupimo.

„Žmonėms nebereikės spręsti dilemų – ar jiems dalyvauti (kaupime – LRT.lt), ar nedalyvauti, kiek „Sodros“ pensija sumažės, kas bus iš tos antros pakopos – ar vienkartinė išmoka, kas nėra pensija, ar pensija, kas yra periodinis išmokėjimas. Šita skausminga dilema, kuri 15 metų kankino ir antrą pakopą, ir „Sodrą“, ir politikų galvose kėlė sumaištį, ji dabar, tikiuosi, visiems laikams bus išspręsta“, – svarstė S. Jakeliūnas.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis neslėpė kritiškai vertinantis svarstymus apie tai, kad valdžia davė pensininkams papildomų lėšų.

„Sukurta tokia iliuzija, kad jūs iš vienos kišenės pasiimate pinigus, jie per biudžetą praeina, pasiimate į kitą kišenę ir jums atrodo, kad esate turtingesnis. Čia yra šizofrenija, Vasaros 5 testai. Kol mes žaisime šituos dalykus, tai mums atrodys, kad kažką stebuklingai padarėme, Trečiąjį pasaulinį karą tarp esamų dirbančiųjų ir pensininkų užbaigėme. Nieko mes neužbaigėme“, – kalbėjo R. Kuodis.

L. Kukuraitis teigė sutinkantis su R. Kuodžio pastabomis. Savo ruožtu ministras tvirtino, kad vyriausybė yra pasirengusi imtis ir kitų priemonių, kad žmonių pensija sudarytų kuo didesnę jų darbo užmokesčio dalį.

„Bus ir politiniai sprendimai, sprendžiant tiek demografinius klausimus, tiek sprendžiant ir pensijų finansavimo klausimus, tačiau juos įvertinti ir įdėti į pensijų skaičiuoklę, net kalbantis su rimtais ekonomistais, neatradome būdo“, – komentavo L. Kukuraitis.

Oriai senatvei – atsidėti 10 proc. nuo algos

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys T. Gudaitis neslėpė manantis, kad 10 proc. algos nukreipimas į ateities pensiją galėtų užtikrinti orią senatvę, tačiau Lietuvoje, anot jo, pasiekti šį tikslą dar reikia papildomų mechanizmų.

„Tam, kad turėti orią, gerą senatvę vidutiniam pajamų gavėjui reikėtų taupyti apie 10 procentų nuo savo pajamų. Tai padaryti nėra lengva, bet tai yra pradžia. Yra tada trečia pakopa, ko Lietuvoje nėra ir labai tikimąsi, kad atsiras ateityje, tai yra, kad prie žmogaus pensijos prisidėtų darbdavys“, – komentavo T. Gudaitis.

R. Kuodis skaičiavo, kad įskaitant turto, žinių, pajamų kaupimą, egzistuoja iš viso šešios pensijos kaupimo pakopos.

R. Kuodis, BNS nuotr.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas tvirtino, kad siekiant tikslo, kad asmens pensija sudarytų apie 80 proc. jo mėnesinės algos, reikėtų imtis pensijos kaupimo antroje ir trečioje pakopoje.

„Atidėkite po 100 eurų iš to 1000 eurų ir jau bus žingsnis teisinga linkme. Sutinku su ta diskusija, kad klausimas yra kokiomis formomis kaupti ir tų formų gali būti daugiau negu antra ar trečia pakopa, tačiau tas antros ir trečios pakopos mechanizmas ne veltui buvo sugalvotas. [...] Visiškai teisingai – ne mistinė valstybė iš nieko sukūrė tuos pinigus, o ima mūsų sumokėtus mokesčius, tiesiog naudoja vališkai juos būtent tokiam tikslui, tai yra paskatinti kaupimą“, – aiškino specialistas.

Europarlamentaras A. Guoga, diskutuodamas apie dabartinių ir būsimų pensininkų situaciją, neatmetė galimybės, kad Lietuvai gali tekti kreiptis į Europos Komisiją.

„Jau E. Macronas ir daug normalių politikų kalba: „šioms valstybėms, kaip Lietuva, Latvija, reikės subsidijų iš Europos Sąjungos“. Mes negalėsime sumokėti, patempti tiems žmonės, kuriuos dabar turime“, – atkreipė dėmesį politikas.

R. Kuodžiui užkliuvo profesinių fondų idėja

V. Tūrienė, kaip ir A. Guoga, kėlė klausimą, koks likimas laukia dabartinių pensininkų, kurie jau nespėjo susikaupti orios pensijos.

„Ori senatvė ir ori pensija numatyta maždaug už 25-30 metų, o iki tol ką jūs žadate daryti su visa armija pensininkų, kurie dabar yra gyvi, kurių yra 650 tūkstančių? Ar mūsų valdantieji gali oriai jaustis, žiūrėdami į varguolius?“, – klausė Vilniaus Bočių bendrijos vadovė.

Laidos vedėjui Raigardui Musnickui užsiminus apie profesinių pensijų kaupimo fondų idėją, šią sukritikavo R. Kuodis.

„Iš kur darbdavys paima tuos pinigus? Jis paima iš jūsų algos ir susidaro iliuzija, kad yra kažkoks geras darbdavys, kuris kažkokius pinigus iš šeimos perveda į jūsų pensijų sąskaitą. Čia yra absurdas“, – rėžė R. Kuodis.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis pažymėjo, kad darbdaviams jau suteikta galimybė prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo. Šią iniciatyvą neslėpė palaikantis ir BFK pirmininkas S. Jakeliūnas.

„Jeigu įnašas į pensinį fondą yra tos pačios darbuotojo pajamos, bet, jeigu jis nenusiteikęs kaupti, o tai daro darbdavys, tai nėra blogai, nes darbuotojo pajamos, išėjus į pensiją, bus didesnės“, – teigė parlamentaras.

Besibaigiant diskusijai, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas pažymėjo, kad šiuo metu jam būtų sunku atsakyti, ar verta kaupti pensiją dabartinėje sistemoje. Anot jo, labiausiai nerimą kelia nuolatinis pensijų kaupimo tvarkos keitimas.

„Kai mūsų klausia, ar jūs patartumėte dalyvauti kaupime, tai negalime vienareikšmiškai pasakyti. Neaišku, nes praeis dar 3-4 metai ir gausime dar naujas taisykles“, – piktinosi M. Kalesinskas.

Parengė Gytis Pankūnas