Įtraukusis ugdymas pastaraisiais metais sulaukia itin didelio visuomenės dėmesio. Dėl jo kyla ir nerimo bangų, girdėti ir aiškiai išsakomų nuostatų, kad jis privalomas mūsų visuomenei ir suteikia daug naudos. Tačiau daugelis sutinka, kad vis dar stinga pasirengimo pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, trūksta švietimo pagalbos specialistų.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad nuo rugsėjo, kai visos mokyklos privalo priimti ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, nesulaukta nė vieno skundo, kad kas nors būtų nepriimtas į tą mokyklą, į kurią norėjo patekti.
„Nuo rugsėjo nesulaukėme skundų, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų nepriimti mokytis. Anksčiau tokių skundų būdavo bent keli per mėnesį“, – ministerijai pristatant įtraukiojo ugdymo padėtį, sakė I. Gaižiūnas.
Dauguma mokosi bendrojo ugdymo mokyklose
Nuo šių mokslo metų pradžios, kai startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokosi 2 067 vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
Pasak viceministro Igno Gaižiūno, tai reiškia, kad pastaraisiais metais Lietuvoje sistemingiau vertinami ir nustatomi mokinių specialieji ugdymosi poreikiai, tai suteikia galimybę jiems teikti būtiną pagalbą.
„Girdėjom nerimą, kitą sykį, galvojam, gal ir tokį pakurstymą, kad ateis 2024 metų rugsėjo 1-oji ir čia įvyks kažkas labai naujo, užplūs mokyklas specialiųjų poreikių vaikai ir švietimo sistemai tai bus nepakeliamas dalykas, nepakeliama našta, tačiau taip neįvyko“, – pristatydama įtraukiojo ugdymo padėtį, kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip skaičiuoja ŠMSM, nežymiai didėjo visų amžiaus grupių vaikų skaičius ir tai rodo, kad vis sistemingiau įvertinami ir nustatomi specialieji poreikiai. Dar 83 vaikai pradėjo mokytis specialiosiose ir lavinamosiose klasėse.
Anot ministerijos, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis mokyklose išliko vidutiniškai po 15 proc., o bendrojo ugdymo mokyklos, prasidėjus visuotinei įtraukčiai, priėmė vidutiniškai po 2–3 specialiųjų poreikių vaikus.
Ministerija skaičiuoja, kad Lietuvoje ugdomi iš viso maždaug 50 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Apie 90 proc. šių vaikų mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse, 3 proc. – specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, o 7 proc. – specialiosiose mokyklose.
Kaip skelbia ŠMSM, apie 75 proc. iš 50 tūkst. specialiųjų poreikių vaikų turi vidutinius arba nedidelius specialiuosius poreikius.
„Labai svarbu suprasti, kad visų vaikų poreikiai yra tokie, kad labai sudėtinga juos atliepti ar tai būtų nepakeliama našta mokykloms“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Anot viceministro, daugumai bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų nustatyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimai.
Gaižiūnas: privačios mokyklos taip pat privalo prisiimti specialiųjų poreikių vaikus
Visuomenėje girdėdamas priekaištų, kad privačios mokyklos turi galimybę nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, I. Gaižiūnas pabrėžė, kad ir dabar įstatymu reglamentuota, kad visos mokyklos privalo priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
„Kaip ministerija esame išaiškinimus siuntę, prieš rugsėjį darsyk priminėme nevalstybinėms mokykloms. Matyt, čia bus ateities klausimas, kad jei rasis situacijų, kai vaikai yra diskriminuojami, nepriimami dėl negalios ar sutrikimų į mokyklą, turės įsitraukti Nacionalinė švietimo agentūra su patikrinimais“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad statistika nerodo, kad nevalstybinės mokyklos nepriimtų specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų.
„Privačioms mokykloms irgi galioja prievolė įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Žiūrėdami į statistiką, nematome, kad privačios mokyklos kažkuo reikšmingai išsiskirtų. Matome, kad dalis nevalstybinių mokyklų – atvirkščiai – yra orientuotos į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, ir turi jų netgi didesnį procentą.
Taip, matome ir kai kurias mokyklas, kurios neturi mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais arba turi jų nedaug. Bet jų procentas yra panašus į savivaldybių mokyklas – turime savivaldybių mokyklų, kuriose nėra nė vieno vaiko su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tad nevalstybinės neišsiskiria iš bendro paveikslo“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Pasak jo, pasitaiko ir vertybių aspektas atveriant mokyklų duris visiems mokiniams.
„Žinome tokių nemalonių atvejų, kai formaliai sako, kad priima visus, bet paskui neformaliais būdais sudaro tokias sąlygas, kad niekas toje mokykloje nenorėtų gyventi ir mokytis“, – sakė viceministras.
Specialistų daugėjo
Per ketverius metus švietimo pagalbos specialistų bendrojo ugdymo mokyklose padaugėjo nuo 3 720 pareigybių iki 4 525. Anot I. Gaižiūno, šis rodiklis iki metų pabaigos turėtų padidėti dar keliais šimtais.
Mokykloms itin reikalingų mokinio padėjėjų skaičius, anot I. Gaižiūno, nuo 2020 metų, kai buvo 2 700 tokių darbuotojų, pakilo iki 5 300 mokinio padėjėjų 2023 metais. Viceministras pabrėžė, kad augo ir švietimo pagalbai reikalingas studijų programas studijuojančiųjų skaičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad per pastaruosius ketverius metus valstybė investavo beveik 577 mln. eurų švietimo pagalbai, įsteigė Lietuvos įtraukties švietime centrą ir regioninių specialiojo ugdymo centrų. Kaip sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pastaraisiais metais švietimo pagalbos specialistų skaičius išaugo 20 proc., o mokytojų padėjėjų – net 55 proc.
I. Gaižiūnas pabrėžė, kad Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi skaitmeninių užduočių banką, kuriame yra ir tokių, kurios pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, daugiausia ten yra matematikos užduočių.
Pasak švietimo viceministro, Lietuva galėtų būti pavyzdžiu įtraukiojo ugdymo srityje ir kitoms valstybėms.
„Iš kai kurių užsienio valstybių, kurios netgi pažengusios įtraukties srityje, turime prašymų apsilankyti Lietuvoje, susipažinti su mūsų teisėkūra, su mūsų įkurtu Įtraukties švietime centru, regioniniais centrais“, – sakė I. Gaižiūnas.
Jis pasidžiaugė, kad gerėja infrastruktūra mokykloje, tačiau pabrėžė, kad būtina turėti įgūdžių ją tinkamai panaudoti dirbant su įvairių gebėjimų vaikais.
Ragino mokyklų nepalikti vienų
Didelę įtraukiojo ugdymo patirtį turinčios Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė ragino tų mokyklų, kurios dar nesijaučia pasirengusios, nepalikti vienų.
Mokyklos vadovė pabrėžė, kad turi būti sukurta infrastruktūra, svarbus pedagogų palaikymas, kad jie neliktų vieni ugdydami įvairius mokinius. Be to, pasak jos, svarbu, kad tėvai nuo mokyklos kolektyvo neslėptų problemų, kurių turi vaikas, bendradarbiaujant reikėtų išsiaiškinti, ką mokykla gali suteikti mokiniui.
Įtraukusis ugdymas prasideda nuo dialogo
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Jonas Ruškus įtraukųjį ugdymą vadino valstybės įsipareigojimu pagal Konstituciją ir tarptautines konvencijas.
Pasak jo, Lietuvoje pastaraisiais metais žengtas didelis žingsnis į priekį, galvojant apie įtraukųjį ugdymą ir žmogaus teises. Jis turėjo galvoje ir įstatymų, ir finansavimo aspektus.
Anot jo, įtraukusis ugdymas, kuris yra valstybės, savivaldybių pareiga, yra besitęsiantis, nesustojantis procesas.
„Įtraukusis ugdymas prasideda nuo dialogo. Specialistų, pedagogo dialogo, kuris skirtas suprasti, koks yra vaikas“, – sakė J. Ruškus.
