Lietuvoje

2018.12.25 17:34

JAV lietuvis: dramblys kambaryje, bet jo niekas nemato

Mindaugas Jackevičius, LRT.lt2018.12.25 17:34

„Kuo esame blogesni už tuos, kurie Lietuvą paliko iki 1990 m.?“, – tokius Amerikos lietuvių žodžius interviu LRT.lt perduoda naujasis JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius.  

JAV lietuvis stebisi, kad apie artėjantį referendumą dėl dvigubos pilietybės šalyje beveik nešnekama. Pasak A. Urbonavičiaus, nereikia būti naiviems ir manyti, kad, atsiradus galimybei, Amerikos lietuviai masiškai ims prašyti Lietuvos pilietybės.

A. Urbonavičius įsikūręs Omahos mieste Nebraskos valstijoje. Už Atlanto jis gyvena jau 23 metus – išvyko dėl šeiminių priežasčių, sušlubavus sūnaus sveikatai.

„Sakėm, kad važiuojam laikinai, bet pasirodė, kad pastoviausia tai, kas laikina. Ir tuos 23 m. traktuojame kaip laikinai“, – sakė A. Urbonavičius.  

JAV pašnekovas augina vaikus ir užsiima verslu – jam su žmona priklauso interjero dizaino ir statybos kompanija. Taip pat užsiima visuomenine veikla – neseniai vyras išrinktas JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininku.    

Arvydas iki šiol yra Lietuvos pilietis. Tuo metu A. Urbonavičiaus sūnūs gimė JAV ir yra Amerikos piliečiai. Įdomu tai, kad pagal įstatymą sūnūs turi teisę į Lietuvos pilietybę.

 Tuo metu jis pats, jei kada priimtų Amerikos pilietybę, netektų lietuviškos. Tai pašnekovas vadina dvigubais standartais.

J. Auškelio/ LRT nuotr. 

Vietos lietuviai jaučia skausmą 

Į artėjantį referendumą A. Urbonavičius žiūri teigiamai, tačiau jį vadina ne referendumu dėl dvigubos pilietybės, o dėl jos išlaikymo. 

„Jeigu kalbame apie dvigubą pilietybę, niekas, net, ko gero, ir užsienio lietuviai nenorėtų už ją balsuoti. Mes Lietuvos Respublikos prašome vienintelio – išlaikyti Lietuvos pilietybę, kada priimame kitos šalies pilietybę. Nes dvigubos pilietybės suteikimas būtų bet kam, net ir užsienio piliečiui, kuris neturi net šaknų. Mes norime pilietybę išlaikyti, nes esame gimę Lietuvoje, pilietybę įgiję gimimo teise“, – kalbėjo A. Urbonavičius. 

Jis JAV gyvena turėdamas žalią kortelę, tad svečios šalies pilietybės visai nereikia. „Bet taip yra mano atveju. Yra daug žmonių, kuriems tas didelė problema, jie, kokie bebūtų Lietuvos patriotai, kaip bemylėtų tą kraštą, kai juos pastato į tokią poziciją, kad arba tu prarandi darbą, arba turi priimti JAV pilietybę, ką daryti tokiu atveju? Tada jis, kad ir kaip širdį skaudėtų, turi žengti tokį žingsnį. Ir neteisinga sakyti, kad jis atsisakė tokios pilietybės – jis buvo priverstas taip padaryti“, – dėstė JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas.

Jo aiškinimu, JAV lietuviai į situaciją žiūri skaudžiai. Ši tema aktualesnė išvykusiems po 1990 m. Tiems, kurie išvykę pokariu, tema neaktuali, nes jie Lietuvos pilietybę gali išsaugoti. Pasak A. Urbonavičiaus, tokia situacija žmones skaudina.

„Jie jaučia skausmą – kuo esame blogesni už tuos? Tai ir lemia, kodėl žmonės nenori ateiti balsuoti į rinkimus“, – aiškino jis.  

Štai prieš dvejus metus vykusiuose Seimo rinkimuose balsavo tik 1600 JAV lietuvių. Tai, aiškina pašnekovas, ne dėl patriotizmo trūkumo – jie paprasčiausiai parodo, kad „jeigu mes jums nerūpime, kodėl jūs mums turite rūpėti“.

Reikia mylėti ne tik mamą 

O kaip su sakančiais, kad negalima turėti dviejų tėvynių? Kiti, šypsosi Arvydas, dar sako, kad mama tik viena ir ją reikia mylėti. „O kaip dėl tėčio? Ar yra tik mama, kurią reikia mylėti? O tėčio nereikia mylėti? Turi mylėti ir gerbti šalį, kurioje gyveni, antraip kodėl joje gyveni“, – atremia jis.  

Dar vienas klausimas – tarnavimas kariuomenėje, kada asmuo turi dviejų valstybių pilietybę. Kaip tik šiuo metu jo jaunėlis sūnus tarnauja JAV kariuomenėje. Anksčiau ar vėliau sūnus norėtų priimti Lietuvos pilietybę, tačiau, kol tarnauja JAV kariuomenėje, žengdamas šį žingsnį turėtų keblumų.

A. Urbonavičius sako, kad sūnus į kariuomenę ėjo, nes buvo užaugintas patriotu. Tačiau, aiškina jis, sūnus yra abiejų šalių patriotas. „Jis man vieną dieną sako: tėti, gali būti, kad vieną dieną man reikės ginti Lietuvą“. Jis nežiūrėjo kaip JAV ar Lietuvos pilietis – jis žiūrėjo kaip laisvo pasaulio karys, kad gintų Lietuvą“, – teigė A. Urbonavičius.

A.Urbonavičius primena, kad pilietybė turi būti išlaikoma gyvenantiems NATO ir ES, o ne priešiškose, šalyse.

JAV lietuvis nesupranta, kodėl Lietuva iki šiol vengė dvigubos pilietybės klausimo. „Sakyčiau, trūksta politinės valios“, – mąsto pašnekovas.

Regi dramblį kambaryje

Jo aiškinimu, pasaulio lietuviai telkėsi referendumui, tačiau atrodo, lyg referendumo nebūtų. „Toks įspūdis, kad su referendumo skelbimu viskas ir pasibaigė. Iki referendumo liko keli mėnesiai, tačiau Lietuvoje niekas apie jį nekalba. Toks vaizdas, kad dramblys kambaryje, bet jo niekas nemato“, – vaizdingai palygino JAV lietuvis.  

A.Urbonavičiaus teigimu, apie referendumą kalba tik pavieniai politikai ir tai kelia nerimą. „Mes tikrai tikime referendumu ir tuo, kad jis pavyks. Noriu tikėti, kad užsienio lietuviai balsuos, bet tai, kaip dabar viskas vyksta – daug girdėjau klausimų, ką Lietuva daro šiuo klusimu. Mes, užsienio lietuviai, skatiname, kalbame apie tai, tačiau iš Lietuvos pusės nieko. Justi nuoskauda – kodėl turime eiti balsuoti, jei Lietuva nieko nedaro“, – sakė A. Urbonavičius.  

J. Auškelio ( nuotr. LRT)

Jo aiškinimu, laiko dar yra, bet sprendimus reikia priimti šiandien. Esą reikia daugiau pozityvių naujienų šalies žiniasklaidoje, iš kurių matytųsi, kad toks sprendimas skatinamas.     

Masiškai pilietybės niekas neprašys  

„Tai vienintelė mūsų galimybė išlaikyti ryšį su Lietuva – tiek mano, tiek mano vaikų ir, ateityje, anūkų. Pasas nėra tik jo gavimas. Tai yra įsipareigojimai šaliai ir atsakomybė. Pasas tik knygutė, tačiau ta knygutė turi stebuklingą reikšmę – tu įsipareigoji ir tas įsipareigojimas daug ką duoda. Aš nesakau, kad visi dabar taps kažkokiais nežmoniškai patriotais ir pradės grįžti į Lietuvą, bet atsakomybę už tą pilietiškumą tikrai turės. Gal jie negrįš gyventi į Lietuvą, bet žinodami, kad yra Lietuvos piliečiai, tikrai atstovaus savo šaliai geriau nei nebūdami piliečiais“, – kalbėjo A. Urbonavičius.

Pilietybės išlaikymas, jo nuomone, uždegtų žalią šviesą daugiau lietuvių grįžti gyventi į Lietuvą. „Vien tarp mano draugų ir pažįstamų ne vienas taip galvoja. Tie, kurie turi didelius verslus, gal jų neatvestų į Lietuvą, bet jie patys fiziškai su šeimomis keltųsi gyventi čia“, – sakė pašnekovas.

Taigi, aiškina jis, pilietybė naudinga ir Lietuvai, nes tautos potencialas ne pinigai, o žmonės. Kuo daugiau piliečių, kad ir gyvenančių užsienyje, tuo turtingesni būsime.

A. Urbonavičiaus teigimu, į JAV lietuviai plūdo 19 a. pabaigoje, 20 a. pradžioje, taigi emigracijos banga po 1990 m. nebuvo išskirtinė. Emigraciją sustabdė tik sovietmetis, bet tik todėl, kad emigruoti nebuvo galimybės.

„Nereikia būti naiviems ir tikėti, kad visi apie ta svajoja. Neoficialiais duomenimis, JAV gyvena 700 tūkst. lietuviškos kilmės žmonių, sakykime, kokie 200-300 tūkst. jų išvažiavę po nepriklausomybės, tegul iš jų bent 10 proc. norės gauti pilietybę – tai būtų didelis laimėjimas. Nereikia užsidėti rožinių akinių – niekas masiškai neprašys“, – prognozavo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas.

LRT.lt primena, kad konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis. Tačiau Konstitucinis Teismas dar turi pasisakyti, ar balsavimas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja Konstitucijai.

Piliečių balsavimui bus teikiamas toks Konstitucijos pataisos tekstas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme. 

Populiariausi

Karantinas; koronavirusas Lietuvoje; tyrimai Kaune

Lietuvoje

2020.08.15 12:04

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 34 nauji koronaviruso atvejai, keturi iš jų – įvežtiniai dar vienas atvejis, susijęs su protrūkiu Operos teatre

7
Palangos paplūdimys

Lietuvoje

2020.08.15 16:15

Tūkstančiai poilsiautojų nugulė šalies paplūdimius: Palangoje nebuvo vietos ir obuoliui kur nukristi NVSC dėl koronaviruso grėsmės mato dideles rizikas; karšti orai – bent iki trečiadienio

16
Susitiko Gitanas Nausėda ir Darius Jauniškis

Lietuvoje

2020.08.15 15:38

Šeštadienį prezidentūroje – Nausėdos ir VSD vadovo susitikimas: dėl ko tartasi, nedetalizuojama šią savaitę Jauniškis lankėsi jau kelis kartus