Ekspertai sako, kad per 4 paras 3 strateginiuose objektuose nukritę iš Baltarusijos atskridę meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis – atsitiktinumas, nors neatmeta ir prielaidos, kad tai bandymas patikrinti radarų veikimą ir reakcijas. Premjerė ragina nepervertinti balionų grėsmės ir negąsdinti žmonių. O didžiausias išbandymas ne tokius balionus numušti, o juos aptikti.
Per keturias pastarąsias paras, trys meteorologiniai balionai su cigaretėmis nusileido strateginiuose objektuose.
„Mano manymu tai yra atsitiktinumas, nes tie balionai sunkiai valdomi“, – įsitikinęs A. Gustaičio aviacijos instituto docentas dr. Domantas Bručas.
Meteorologiniai balionai trečiadienį nukrito dviejose karinėse teritorijose, savaitgalį – oro uoste. Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad iš to, kas žinoma galima, daryti tik prielaidas, bet ne išvadas.
„Bandymai patestuoti tiek radarų sistemą – ar mes matome, ir reakcijos kokios būtų, tiek galimybes pristatyti kažkokį paketą į karinį ar strateginį dalinį. Tokią prielaidą daryti galime“, – svarsto jis.
Premjerė sako, kad tai tik kontrabandos problema – per rugsėjį tokių balionų užfiksuota pustrečio šimto.
„Įsivaizdavimas, kad tą problemą turi spręsti kariuomenė oro gynybos priemonėmis ar kitais dalykais, apgailestauju, bet toks truputėli nutolusi nuo realybės“, – sako premjerė.
„Kas gali paneigti galimybę, kad vieną kartą ten bus ne cigaretės, o 5 kg sprogstamosios medžiagos. <...> Nesureikšminti pavojaus dėl žalos yra tiesiog nusikalstamas abejingumas“, – atkerta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.
Pasak ekspertų, orams analizuoti skirto meteorologinio baliono kontroliuoti beveik neįmanoma. Tad jo tikslumas neprognozuojamas. Bet žvalgybai jis gali būti panaudotas.
„Jeigu ten yra kažkokia stebėjimo įranga, kuri perduoda duomenis radijo ryšiu, palydoviniu ryšiu ar telefoniniu ryšiu, taip, be abejo, tai galima naudoti žvalgybai“, – kalba D. Bručas.
Didžiausias iššūkis, kad pamatyti, ką gabena balionas, įmanoma tik jam nukritus. Ir patį balioną radarai dažniausiai fiksuoja tik kaip paukštį.
Ir tuomet prie radarų sėdinčiam pareigūnui ar kariui belieka tik spėlioti.
„Jeigu vėjas pučia iš Baltarusijos, tai galima tikėtis baliono, jei iš kitos pusės, tai tada greičiausiai neskris“, – priduria A. Gustaičio aviacijos instituto docentas.
Siūloma iš Baltarusijos atskrendančius objektus bandyti aptikti žvalgybiniais dronais.
„Galbūt tikslinga būtų naudoti ir didesnius žvalgybinius dronus, kurie pakankamai ilgą laiką gali patruliuoti zonoje“, – siūlo atsargos karininkas S. Guzevičius.
Pasak ekspertų, pasiekti balionus šūviais iš žemės neįmanoma, jei jie skrenda penkių kilometrų aukštyje. Tad sako, ir nutupdyti juos būtų galima dronais. Tuo metu lazeris, sako D. Bručas, veikia tik geromis oro sąlygomis.
„Dar iššūkis, kad reikia mums turėti pakankamai dronų. Nes jie gali efektyviai tuos balionus leisti žemėn“, – sako S. Guzevičius.
Premjerė ragina neperdėti grėsmės saugumui ir negąsdinti žmonių. Ekspertai taip pat sako, kad oro balionai dar ne grėsmė, bet iššūkis.
