Klaipėdoje stabdomi Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbai. Tokį sprendimą privertė priimti archeologų atkasti radiniai – išlikusios gatvės statinių liekanose aptikta daugybė sprogmenų. Šiuo metu archeologams dirbti yra nesaugu, tad nuspręsta pirmiausia išminuoti aikštę ir tik tuomet tęsti darbus.
Vos prieš kelis mėnesius uostamiestyje pradėjus rekonstruoti Atgimimo aikštę nuspręsta stabdyti darbus.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus antradienį pranešė, kad toks sprendimas pradėjus archeologinius tyrinėjimus ir atkasus daugybę sprogmenų.
Anot A. Vaitkaus, atkasus po aikšte išlikusius buvusių pastatų pamatus rasta apie 20 sprogmenų.
Bombų ir trotilo kiekis, kurį specialistai aptiko išlikusių statinių pamatuose, sufleruoja, kad buvo rengiamasi susprogdinti pastatų liekanas.
Anot A. Vaitkaus, dalis aptiktų sprogmenų yra Vokietijos kariuomenės, dalis – sovietų.
„Gavome penktadienį vakare laišką iš rangovo. Rangovas tokiomis sąlygomis negali dirbti. Jis informavo dėl to, kad jiems yra reikalingas užtikrintas saugumas dėl žmonių ir technikos išsaugojimo ir mes kreipėmės šiuo metu į Krašto apsaugos ministeriją. Tokia yra procedūra. Prašome padėti su kariuomenės pagalba išminuoti šiuos pastatus ir nukenksminti sprogmenis. Tai, kas yra rasta, yra labai pavojinga. Pasikeitus povandeninėms srovėms, sufozinėms gysloms, galėjo būti paplovimai, griūtis ir tada tikrai būtų įvykusi milžiniška nelaimė“, – dėstė Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Šiuo metu aikštės atnaujinimo darbai jau yra sustabdyti. Jie nebus tęsiami kol nepasibaigs išminavimo darbai.
„Nemanau, kad tai turėtų būti ypatingai ilgas procesas, nes esant tokioms situacijoms specialistai dažniausiai darbus atlieka kiek įmanoma greitai, nes visi puikiai suprantame, kad šioje aikštelėje esantys sprogmenys atkasti kelia grėsmę“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Kol kas dar laukiama ekspertų išvadų, ar išminavimo darbų metu neteks evakuoti dalies aplink esančių pastatų gyventojų. Šiuo metu praeiviams pavojus negresia, nes aikštelė yra aptverta, už jos eksploataciją ir priežiūrą atsako rangovai, tačiau paaiškėjus, kad reikia papildomos priežiūros, bus imamasi papildomų priemonių.
„Visų pirma, norime gauti kariuomenės vertinimus ir tada priimsime sprendimus“, – sakė meras.
Neatmetama, kad ateityje sprogmenų bus aptikta ir daugiau, nes šiuo metu dar yra atidengta tik nedidelė dalis aikštės.
„Ko labiausiai nesinorėtų, tai griauti dalies Herkaus Manto gatvės, nes dalis pamatų yra palindusi ir po šia gatve“, – pastebėjo A. Vaitkus.
Buvo siekta sulyginti pastatus su žeme
Anot archeologų, toje vietoje, kur dabar yra Atgimimo aikštė, stovėję namai galėjo būti minuojami rusų. Tikėtina, kad taip buvo siekiama tiesiog pašalinti likusius apgriuvusius pastatus ir sulyginti teritoriją.
„Tuose rūsiuose pastatų aptinkame sprogmenis. Tai nėra vienas atvejis. Tai yra dviejuose rūsiuose. Tai yra vidiniai kiemai. Ne pagrindinė gatvė. Duoda tokią prielaidą, kad, ko gero, tai nebuvo kariniais tikslais minuota. Iš pradžių tikrai buvo sunku apsispręsti, nes buvo ir Rusijos kariuomenės sviediniai ir vokiški. Tai pirma versija buvo, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, kad tikrai Vokietijos kariuomenė atsitraukdama minavo pastatus specialiai, tačiau įvertinę specialistai užsiminė, kad, ko gero, ne. Turbūt Rusijos kariuomenės yra palikta arba galbūt aikštės išlyginimui naudota, nes daugelis pastatų buvo likę apgriauti, tai tam, kad tiesiog taupant techniką, laiką išsprogdinti tuo, ką turima“, – dėstė įmonės „Statybų archeologija“ vadovas Donatas Zubrickas.
Jis taip pat pastebėjo, kad sovietai ne tik buvo užminavę buvusius pastatus, bet juos ir sprogdino, tačiau ne viskas ėjosi pagal planą – kai kur sprogmenys nesusprogo, nes buvo neteisingai sujungti.
D. Zubrickas pastebėjo, kad atliekant darbus Klaipėdoje tenka dažnai susidurti.
„Tai yra gana įprasta situacija. Mes žinome, kad Klaipėda yra pilnai bombarduotas miestas ir čia, vis dėlto, fronto linija buvo. Yra tekę ir kituose miestuose tokių situacijų turėti. Tikrai visada padeda specialiosios tarnybos – įvedamas „Skydas“, atvažiuoja išminuotojai ir pagelbėja, nes mes patys tikrai neturime tokių galimybių“, – dėstė archeologas, tačiau pridūrė, kad su tiek daug sprogmenų iki šiol dar neteko susidurti.
Anot D. Zubricko, sprogmenys, kuriuos archeologai dabar aptinka kasinėdami maždaug 2 m gylyje, turi sprogstamuosius įtaisus ir tikrai gali sprogti, tad yra pavojingi.
Skaičiuojama, kad kai išminavimo darbai bus baigti ir archeologai galės grįžti tęsti darbų, numatytai užduočiai įgyvendinti prireiks dar apie poros mėnesių.
Darbai sulaukė kritikos
Apie tai, kad netrukus prasidės Atgimimo aikštės rekonstrukcija Klaipėdos savivaldybė paskelbė šių metų gegužę.
Pranešta, kad iki 2026 m. pabaigos darbus už 21 mln. eurų atliks statybų bendrovė „Infes“. Šių metų liepą Atgimimo aikštė buvo apjuosta statybinėmis tvoromis ir prasidėjo darbai.
Pirmiausia, kaip ir planuota, imtasi archeologinių tyrinėjimų. Būtent jie ir sukėlė daugiausiai klausimų bent daliai miestiečių.
Baiminamasi, kad archeologams atidengus tik dalį aikštės nepavyks atskleisti tikrojo išlikusios senosios Biržos gatvės vaizdo ir pradėjus statyti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po Atgimimo aikšte, Klaipėdos istorinis palikimas bus sunaikintas negrįžtamai.
Dėl to prieš kurį laiką klaipėdiečiai sukūrė ir peticiją, kurią šiuo metu jau yra pasirašę apie 800 žmonių.
„Šis reikalas buvo sprendžiamas ir gvildenamas jau daugybę sykių. Ko tik mes nedarėme. Klaipėdos miestiečių draugija buvo prieš tai siuntusi raštus Kultūros paveldo vertinimo tarybai, Klaipėdos savivaldybei. Mes jau prieš rekonstrukciją vis nuolatos įspėdavome, kad čia yra tikrai vertingas išlikęs gatvių struktūros gatvių tinklas. <...> Čia buvo Biržos gatvė ir stovėjo tikrai puošnūs, dailūs pastatai“, – sakė peticijos autorius Benas Volodzka.
Peticiją jos autoriai adresuoja Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkui dr. Gintautui Zabielai ir Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkui dr. Ramūnui Kondratui.
Anot B. Volodzkos, peticija prašoma, kad būtų išreikalauta, jog archeologiniai tyrinėjimai būtų atlikti kokybiškai, jų neskubinant ir išlikęs gatvių struktūros sluoksnis būtų integruoti į Atgimimo aikštės architektūrinius sprendinius dabartinius koreguojant.
„Mūsų tikslas yra, kad būtų išsaugota vertinga urbanistinė struktūra – gatvių tinklas, kuris liudija, kad čia buvo Klaipėdos centras“, – akcentavo B. Volodzka.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje archeologas D. Zubrickas, paklaustas apie tai, ką jau pavyko atrasti ir ar tai yra vertingi radiniai, pastebėjo, kad šiuo metu aptiktos struktūros neatrodo vertingos bei užsiminė, kad reikalingi tolimesni tyrinėjimai.
„Mes, kaip archeologai tokių sprendimų negalime priimti. Tokia teisė yra palikta tik Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Aptinkamos struktūros šiuo metu nėra archeologiškai vertingos. Jos yra istorinio laikotarpio. Tai, kas mus, archeologus, labiausiai domina, yra po apačia. Tai yra archeologiniai sluoksniai su radiniais – gynybiniai įtvirtinimai miesto, fosa, ravelinas. Tai, kas yra užpildas fosoje, tai yra archeologiniai radiniai iš 17–18 amžiaus. Mes jau pjūviuose matome ravelino ir fosos pylimų dalis. Jos dar labai nedidelės, labai nedideli fragmentai. Mums reikia daugiau gylio“, – sakė D. Zubrickas.
Miesto valdžiai pritrūko ryžto?
Prasidėjusią Atgimimo aikštės rekonstrukciją kritiškai vertina ir Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.
„Ten yra archeologinės atodangos, tai čia klausimas yra toks, kad jeigu požeminė stovėjimo aikštelė yra įrengiama, tai nebelieka to, kur yra įrengiama aikštelė. Elementariai. Nes visa tai reikia sunaikinti“, – sakė mokslininkas.
V. Safronovas pastebėjo, kad įvairiuose miestuose yra daugybė skirtingų pavyzdžių, kaip yra elgiamasi su archeologinėmis atodangomis.
„Vienas iš būdų yra viską sunaikinti. Labai primityvus. Kitas būdas yra įrengti kažkokią apžvalgą, padaryti kažkokius praėjimus ir t. t. Vokietijoje, Švedijoje, kitose valstybėse yra pilna pavyzdžių, kur griuvenos, kurios yra svarbios miestui tapatybiniu požiūriu, yra paliekamos apžiūrai. Tų variantų yra įvairiausių, kaip išspręsti tą klausimą tik, matyt, reikia noro šiek tiek“, – teigė mokslininkas.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinė miesto valdžia šį Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą „paveldėjo“ iš buvusios valdžios, tačiau panašu, kad nepakako noro jį pakoreguoti ar pakreipti kita linkme, nors dabartinė miesto valdžia ir demonstravo, kad seni projektai yra peržiūrimi ir jų netgi gali būti atsisakyta.
„Šiuo atveju, buvo pasielgta visiškai ne taip. Tai, matyt, čia yra tik pasiryžimo klausimas. <...> Daugybė yra klausimų, kurie yra neatsakyti. Aikštės projektas yra neišdiskutuotas, visi už ir prieš nėra priimti. Aišku, galima ir kitaip sakyti: kiek galima diskutuoti, 30 metų diskutavome? Antra vertus, akivaizdu, kad sprendimas, kuris yra priimtas, dalį visuomenės piktina ir kelia klausimą žmonės visiškai pagrįstai apie atsakomybę tų politikų, kurie priima sprendimus naikinti istorinį paveldą“, – kalbėjo V. Safronovas.
Klaipėdos meras A. Vaitkus LRT.lt atsiųstame komentare akcentuoja, kad ir prastos būklės Atgimimo aikštė nebuvo tinkama bei pastebi, kad projekto pakeitimai dabar jį įšaldytų keliems metams.
„Tai Klaipėdos miesto reprezentacinė vieta, o tokią kokią ją matėme 30 metų – iškraipytomis plytelėmis, sugriuvusią, ar iš tiesų tiko žmonėms? Tai retorinis klausimas. Aš šį projektą su visais statybos leidimais paveldėjau iš buvusios valdžios. Kai kėliau vieną ar kitą klausimą, man administracijos žmonės, architektai, atsakydavo, kad bet koks menkiausiais projekto pakeitimas garantuotų dar 5 metus ir mes negalėtumėme šioje vietoje nieko vykdyti ir toliau turėtumėme apleistą reprezentacinę miesto aikštę“, – dėstė A. Vaitkus.
