Gamtininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš naujo Seimo tikisi pokyčių. Sako, jog dalis žadėtų keisti įstatymų liko nepakeisti, todėl pradėtus darbus turės pabaigti būsima valdžia. Siūloma daugiau miškų priskirti saugotiniems, rasti būdų, kaip išsaugoti pievas, mažinti taršą.
Per pastaruosius kelerius metus – visuomenės dėmesys kertamiems medžiams. Protestai dėl devynių brandžių medžių išsaugojimo. Ir dėl plynų miško kirtimų.
Dirbantys aplinkosaugoje sako – pačių seniausių miškų nebelikę daug. Neūkiniai miškai tesudaro šiek tiek daugiau nei dešimtadalį miškų ploto. Juos naikinant – įtaka klimatui, naikinamos gyvūnų rūšys.
„Net 10 procentų pasaulinės populiacijos juodųjų gandrų peri Lietuvoje, bet jų nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios kiekvienais metais mažėja. Kokia to priežastis – mokslininkai kaip pagrindinę priežastį įvardina, kad tiesiog nebėra jiems kur perėti. Nebėra didelių medžių“, – aiškina „Sengirės fondo“ bendrakūrėjis Mindaugas Survila.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia – vyrauja medienai skirti miškai.
„Tai net saugomose teritorijose, kuriose yra trečdalis miškų, tai du trečdaliai ten esančių miškų yra iš principo tie patys ūkiniai miškai, kuriose tvarkomasi taip pat, kaip už saugomų teritorijų su visais plyninančiais kirtimais“, – teigia ji.
Pūlinys, kurį būtina gydyti, – taip miškų kirtimus apibūdina gamtos saugotojai. Organizacijų atstovai viliasi, kad naujasis Seimas keis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir miškų įstatymus. Bus mažiau medienos verslo lobizmo, perorganizuota Valstybinės miškų urėdijos veikla.
„Ką įpareigoja tas pats miškų įstatymas valstybinei miškų urėdijai veikti. Tiesą pasakius, įpareigoja daugiau ūkininkauti, nei saugoti“, – sako L. Paškevičiūtė.
„Miškai generuoja labai dideles lėšas, yra didžiulės pinigų apyvartos, ir tai yra didžiulis interesas. Ir kadangi yra didžiulis interesas iš miško pramonininkų, jie samdo labai gerus lobistus, kurie eina ir kasdien daro savo darbą, tiesiog eina pas sprendimų priėmėjus“, – komentuoja „Sengirės fondo“ bendrakūrėjis M. Survila.
Jis sako, kad bent 10 procentų miškų turi būti griežtai saugomi.
„Tai, kaip biologai įsivaizduoja, kad tai būtų rezervacinės teritorijos, kurios yra paliktos tiesiog gamtai. Tik 10 procentų. O 30 procentų saugoma su pavėlintais kirtimais“, – teigia jis.
Nevyriausybininkai tikisi daugiau dėmesio miškus saugantiems savininkams, kad gyventojai turėtų daugiau įtakos, ypač įgyvendinant planus valstybiniuose miškuose. Norima, jog būtų parengtas ne medieninės ekonomikos plėtros planas, keičiama ūkinė miškininkystė.
„Net galima išlaikyti tą patį gaminimo pajėgumą, tiesiog panaudojant esamą medieną“, – tvirtina L. Paškevičiūtė.
Spręsti, pasak mokslininkų ir miestų tyrėjų, reikia ir oro taršos problemą. Sako, ji tęsiasi dėl statybų, pramonės ir namų ūkių veiklos.
„Jeigu mes norime nugyventi ilgesnį gyvenimą, mes turime stengtis mažinti oro taršą, nes oro tarša tiesiog konvertuojasi į mūsų prarandamus gyvenimo metus“, – paprastai aiškina miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
„Oro tarša yra specifinė tuo, kad labai daro įtaką būtent kvėpavimo takams – astmos susirgimai, širdies kraujagyslių ligos, insultai“, – aiškina „Vilnius Tech“ docentė Vaida Šerevičienė.
Kaip didžiausia oro taršos priežastis įvardijami augantys automobilių srautai. Dėl to tikimasi per ketverius metus labiau išplėtoti viešąjį transportą, keisti požiūrį į naikinamus želdynus, kurie padeda mažinti taršą.
„Mes matome, kad įrenginėjami parkingai ten, kur turėtų būti poilsio zonos. Ir pačiame Vilniuje mes irgi šiuo metu aktyviai aukojame želdynus“, – tendenciją pastebi J. Lavrinec.
Prie oro taršos prisideda ir reguliariai degantys sąvartynai. Miesto antropologė sako – jie tampa visuomenės pajuokos objektu.
„Per paskutinį pusmetį mes turėjome kelis stambius atvejus skirtinguose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad galbūt vis dėlto reikia stiprinti kontrolę įvairių tokios paskirtie objektų ir apskritai pramoninės paskirties objektų ir nesilpninti jos, kaip buvo daroma paskutinius ketverius bent jau metus“,– teigia miesto antropologė J. Lavrinec.
Baltijos aplinkos forumas tikisi, kad naujasis Seimas atkreips dėmesį į žemės ūkio vykdomas veiklas. Pavyzdžiui, pievų naikinimą.
„Kasmet mes pievų prarandame po 25 tūkstančius hektarų, tai yra maždaug kaip Kauno ir Klaipėdos miestų plotai bendrai sudėjus. Nuo įstojimo Europos Sąjungą praradome maždaug pusę milijono hektarų pievų“, – teigia Baltijos aplinkos forumo direktoriaus pavaduotoja Rita Grinienė.
Todėl nevyriausybinės organizacijos lūkestis – skatinti gyvulininkystę, kai gyvuliai ganosi pievose. Aplinkosaugininkai sako, kad būtina imtis veiksmų ir dėl trąšų – Baltijos jūroje negyvoji zona viena didžiausių pasaulyje. Jos teritorija didesnė nei Lietuvos plotas. Vis dėlto organizacijos didžiausia viltis – mažinti atskirtį tarp ūkininkų ir gamtininkų.
„Ir ūkininkai, ir aplinkosaugininkai – iš tikrųjų jie apie tą patį kalba. Kad ūkininkai užaugintų daugiau derliaus, jiems reikia, kad žemė būtų derlinga ir daug kitų dalykų. Mums reikia susėsti visiems. Tai politikams būtų lūkestis neskaldyti, nepriešinti“, – akcentuoja R. Grinienė.
Baltijos aplinkos forumas pažymi – gamtos būklei blogėjant, anksčiau ar vėliau kalbėtis teks. Todėl diskusiją ragina pradėti dabar.
