Lietuva privalo išspręsti klausimą, kur ateityje teks laikyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) branduolines atliekas. Šiuo metu manoma, kad optimaliausias variantas – giluminis radioaktyvių atliekų atliekynas, kur visos IAE atliekos būtų „palaidotos“ kelis šimtus metrų po žeme. Tam vis dar nepritaria savivaldybės, parinktos kaip galimos vietos atliekynui, ir jų gyventojai. Socialdemokratas Linas Jonauskas netgi siūlo atliekas išvežti iš Lietuvos, tačiau ir aplinkos ministras, ir Energetikos ministerija tokias idėjas vadina neįgyvendinamomis.
Kaip LRT.lt informavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Čyžienė, šiuo metu numatytos 77 galimos vietos šalyje, kurios bus tiriamos, ar yra tinkamos ten įrengti atliekyną. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.
Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Šilalės, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
„Šią dieną tyrimų nėra daryta, ir atsakyti, kuri iš tų teritorijų tinkamesnė, yra per anksti, – akcentavo J. Čyžienė. – Gali būti, kad tirsime ir pamatysime, kad kažkuri formacija apskritai netinka dėl saugos parametrų. Galbūt ateityje dar mažės vietų. Šią dieną negaliu atsakyti, nes tyrimai dar tik pradinėse stadijose.“
Siūloma atliekas vežti į užsienį
Socialdemokratas Linas Jonauskas spaudos konferencijoje teigė, kad atliekynas kelia nerimą ir šiurpina gyventojus. Anot jo, reikia alternatyvaus sprendimo būdo – išvežti atliekas iš Lietuvos.
„Užregistravome įstatymo pataisas, kuriomis siekiame pasirūpinti, kad branduolinės atliekos būtų išvežtos iš Lietuvos. Tai leidžia Europos Sąjungos (ES) teisė. Bet dėl kažkokios priežasties valdantieji politikai tokios galimybės net nesvarsto. Taigi, turime pirmiausia padaryti namų darbus ir pasirūpinti, kad šios atliekos būtų išvežtos. O jeigu nepavyks, tada jau bus galima spręsti, kaip tas atliekas saugoti Lietuvoje“, – teigė jis.
Konferencijoje kartu dalyvavusi Šilalės rajono tarybos narė Lineta Dargienė tikina, kad Šilalės rajono gyventojai labai sunerimę dėl susiklosčiusios situacijos.
„Žmonės nuogąstauja ne tik dėl to, kad radioaktyvios medžiagos gali užteršti aplinką, bet ir dėl nuosavybės perėmimo. Juk saugojimo vietoms įrengti reikės numatyti didelę antžeminę apsaugos zoną. Tad pirmiausia reikėtų ieškoti sprendimo ES lygiu. ES galėtų rasti vietą, kurioje visos ES šalys kolektyviai saugotų savo radioaktyvias atliekas. Dabar Lietuvos žmonės paprasčiausiai yra gąsdinami, o alternatyvaus sprendimo būdo niekas neieško“, – komentuoja L. Dargienė.
Šilalės rajono politikė ruošiasi rinkti parašus prieš atliekyno įrengimą Lietuvoje.
Jonausko siūlymą vadina rinkimų populizmu
Apie socialdemokrato L. Jonausko idėją, kad branduolines atliekas Lietuva galėtų išvežti į kitas šalis, savo nuomonę išsakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo manymu, politiko siūlymai – rinkimų populizmas.
Pasak S. Gentvilo, siūlymai atliekas vežti į užsienį – neturi pagrindo.
„Šiandien pasaulis per konvencijas yra sutaręs, kad radioaktyvios atliekos turi būti saugomos ir laidojamos, perdirbamos toje šalyje, kurioje susidarė. Kitu atveju padarytume neturtingas diktatūras, chaotiškas valstybes radioaktyviais atliekynais“, – LRT TELEVIZIJAI antradienį sakė S. Gentvilas.
„Kai Seimo narys, dirbantis aplinkosaugoje, pradeda mėtyti tokias idėjas, jeigu jis rimtai į tą žiūrėtų, turėtų teikti pasiūlymą Seimui išeiti iš tarptautinės konvencijos, kurią Lietuva pasirašė prieš 20 metų. Tai būtų pirmas žingsnis, ką jis turėtų daryti. Antra – turėtų paprašyti partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės imtis Europos Parlamento priimtų direktyvų pakeitimų, pagal kurias Lietuva privalo tvarkyti atliekas. Čia yra absoliutus rinkimų populizmas. Gaila, kad tai daroma bauginant žmones“, – tvirtino S. Gentvilas.
Energetikos ministerija: viskas remiasi į valstybių sutikimą priimti atliekas
Energetikos ministerijos LRT.lt atsiųstame atsakyme raštu tvirtinama, kad praeityje jau buvo Europos Komisijos (EK) ir kitų tarptautinių organizacijų inicijuotų projektų ir studijų, siekiant įsivertinti galimybes įgyvendinti regioninių giluminių radioaktyviųjų atliekų atliekynų projektus.
„Tačiau visos iniciatyvos žlugo, kadangi nė viena valstybė net hipotetiškai nesutiko būti priimančiąją kitų valstybių radioaktyviąsias atliekas“, – rašo ministerija.
Pasak jų, nors ES valstybėms nedraudžiama radioaktyviąsias atliekas padėti kitos valstybės atliekynuose, tokios valstybės turi turėti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną programą. Tokia programa turi užtikrinti aukštą saugos lygį ir jau turi veikti prieš atvežant atliekas.
„Tačiau pagrindinis veiksnys dėl galimybių padėti radioaktyviąsias atliekas kitose valstybėse yra valstybių visuomenių sutikimas šias atliekas priimti. Visos valstybės turi priėmusios įstatymus, draudžiančius dėti svetimas radioaktyviąsias atliekas į jų atliekynus. Visų valstybių giluminiai atliekynai statomi savo reikmėms, ir jei juos būtų siekiama išplėsti, būtų poreikis atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, įtraukiant vietines bendruomenes ir visos valstybės visuomenę“, – teigia ministerija.
Pasak ministerijos, dabartinėmis aplinkybėmis tokia strategija, kai panaudotas branduolinis kuras išvežamas į atliekyną kitoje valstybėje, EK nebūtų laikoma realistiška. Be to, būtų reikalaujamą numatyti realias ir tvarias galutinio panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyvių atliekų sutvarkymo Lietuvoje priemones, kurios priklausytų vien tik nuo Lietuvos veiksmų. Realistiška priemonė šiuo metu yra tik atliekų padėjimas į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Atliekynas būtų įrengtas keli šimtai metrų po žeme
IAE vyresnysis komunikacijos specialistas Saulius Jansonas LRT.lt komentavo, kad IAE atliekos kaip kuras ar ardomi reaktoriai šiuo metu saugomos laikinose saugyklose IAE teritorijoje. Tačiau laikinose saugyklose laikyti atliekas galima iki 2038 m., – toks yra konteinerių galiojimo terminas. Iki 2047 m. reikia surasti galutinę atliekyno vietą, o iki 2068 m. – pastatyti atliekyną.
„Yra paskaičiavimai, kad tie konteineriai vis tiek nėra pritaikyti saugoti [radioaktyvias atliekas] tūkstančius ar kelis šimtus metų. Pavyzdžiui, pavienė saugykla, kur laikomos oranžinės statinės su kuru – tos statinės net dabar skleidžia šilumą“, – sakė S. Jansonas.
Atliekynas būtų įrengtas kelių šimtų metrų gylyje po žeme, kur žmonių ir aplinkos apsaugą nuo radionuklidų užtikrintų natūralūs gamtiniai barjerai (uolienos) ir keletas papildomų inžinerinių barjerų. Inžineriniai barjerai būtų sudaryti iš po žeme esančių tunelių, į kuriuos būtų sudėti nauji specialūs konteineriai su radioaktyviomis atliekomis.
„Tie tuneliai bus užpildomi specialiomis sandarinimo medžiagomis, t. y. bentonitu. Tai padėtų užtikrinti ilgalaikę saugą nuo galimo radiologinio pavojaus tūkstančiams metų. Jau po to, kai užsandarinami tie tuneliai, visas giluminis atliekynas po žeme yra užkonservuojamas“, – kalbėjo S. Jansonas.
Pirmoji šalis, pasistačiusi tokį atliekyną, yra Suomija. Šiuo metu analogiškus projektus vykdo Šveicarija, Prancūzija ir Švedija.
Pasak S. Jansono, bendradarbiaujama su Suomijos ekspertais ir Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
Galiausiai, IAE atstovas kviečia gyventojus ir savivaldybes kreiptis į IAE, jeigu jiems kyla klausimų. O klausimų gyventojams tikrai kyla, dažniausiai susiduriama su baimėmis, kad branduolinės atliekos pateks į gruntą, į aplinką, užterš vandenis ir t. t.
„Tačiau giluminio atliekyno sprendimas šią dieną yra vienintelis toks saugus ir tvarus. Nėra kito tokio varianto. <...> Nėra jokių teorinių galimybių, kad jos pateks į išorę“, – aiškino S. Jansonas.
Rizika vis tiek išlieka, tačiau kito varianto nėra
VDU Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Laima Česonienė vis dėlto abejoja, ar atliekynas yra visiškai saugus variantas, tačiau valstybės kito kelio tiesiog neturi. Galimas neigiamas poveikis vis tiek išlieka, nes įrengiant atliekyną gali įsivelti žmogiškoji ar technologinė klaida. Tiesa, ji akcentuoja, kad toks poveikis galbūt pasimatytų tik po tūkstančio ar daugiau metų.
„Labai pavojingos medžiagos. Jos aktyvios ir reakcijos vyksta kelis tūkstančius metų. Kas bus po 2 tūkst. metų, tikrai negalime prognozuoti ir negalime prognozuoti, koks bus gruntas, kaip atlaikys visos tos apsaugos sistemos“, – kalbėjo L. Česonienė.
Pasak jos, galima žiūrėti į tai ir dviprasmiškai – galbūt tos atliekos taps kokiu nors resursu arba atsiras tobulesnės technologijos, padėsiančios išspręsti atliekų palaidojimo klausimą.
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Čyžienė savo ruožtu teigė, kad įmanoma užtikrinti, jog atliekos neturėtų poveikio gamtai net ir šimtų ar tūkstančių metų perspektyvoje. Tam tyrimai ir bus vykdomi, kad radioaktyvios atliekos neturėtų įtakos gruntiniam vandeniui ir apskritai gamtai, gyventojams.
„Vietos renkamos atliekant geologinius tyrimus ir modeliuojant saugą. <...> Tie tyrimai parodytų visus siūlymų parametrus, kurie ir apsprendžia būtent saugą. Mūsų geologai ir visi mokslininkai, institucijos, kurios atsakingos už šito atliekyno įrengimą, siekia, kad rizikų nebūtų“, – sakė ji.
Lietuva, 2004 metais tapusi ES nare, įsipareigojo nutraukti IAE veiklą. Pirmasis IAE blokas sustabdytas 2004 metais, o antrasis – 2009 metais.
Sustabdžius abu IAE reaktorius, buvo pradėti elektrinės uždarymo darbai. Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė 1983–2009 metais, tačiau jos susidarys ir tęsiant uždarymą iki 2038 metų.
