Lietuvoje

2018.11.13 07:02

Kompensacijas už mieste turėtą žemę pretendentai vadina nauja nacionalizacija

Skirtingai nuo kaimo vietovių, kur savininkams grąžinta beveik visa žemė, miestuose šis procesas tebesitęsia. Čia nuosavybė dar neatkurta  daugiau nei 6 tūkst. savininkų, iš jų  pusė – Vilniaus mieste. Seimas priėmė Nuosavybės atkūrimo įstatymo pataisas,  pasak rengėjų, jos turėtų paspartinti nuosavybės grąžinimą, mokant kompensacijas pinigais. Tačiau žemės savininkai tokį būdą vadina nauja nacionalizacija, nes kompensacijos dešimtimis ir net šimtus kartų mažesnės už sklypų rinkos vertę.

Išskirtinėje Vilniaus vietoje, greta Konstitucijos prospekto, 15 arų žemės turėjo Ježy Petrausko seneliai. Čia kurį laiką gyveno ir jis pats. Tokioje vietoje, kuri priskirta miesto reikmėms, atgauti  žemės natūra neįmanoma. Dėl nuosavybės atkūrimo savininkas kreipėsi dar 1991 m., nori gauti lygiavertį sklypą individualiai statybai.

„Eilė labai keitėsi, kiekviena institucija gali surasti pažeidimų, ir kenčia visa eilė. Šiemet spalio 5 d. buvo parodyta, kokie ten bus sklypai. Mes pažiūrim – ten  lygiaverčio net dešimtos dalies nėra to sklypo. Ir dar prieš mus stovi žmonės“, – pasakojo J. Petrauskas.

Vilniuje žemė negrąžinta beveik pusei pateikusiųjų prašymus – daugiau kaip 3 tūkst. Pasak Žemės tarnybos vadovo, grąžinimas lėtai vyksta dėl sklypų trūkumo. Sklypus planuoja savivaldybė, be to, dalis pretendentų ilgai neapsisprendžia, ar imti siūlomus.

„Tiek, kiek savivaldybė pateikia sklypų, tiek Žemės tarnyba organizuoja nuosavybės teisių atkūrimą. Jei tų sklypų yra, tai mes turim žaliavos ir darbo. Jei tų sklypų nėra, trūksta, tai automatiškai negalime vykdyti to proceso“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Laimonas Čiakas.

„Šiemet atidavėm  227 sklypų, dabar, lapkritį, jau apie 250 sklypų baigiam ruošti, o iki gruodžio dar  300 planuojame atiduoti – iš viso  apie 800 sklypų, tai įvairių dydžių, tarp jų yra ir komercinių sklypų“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Seimas priėmė Nuosavybės atkūrimo įstatymo pataisas. Jeigu nurodytu laiku žmogus neatvyksta rinktis arba per mėnesį nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba naujų sklypų perduoti nuosavybėn nėra galimybių, tokiems piliečiams atlyginama pinigais.

„Jeigu šiandien nėra apsisprendęs, neima sklypo, kur buvo siūlyta, tai galutinis atsiskaitymas – pinigais. Jei kalbame apie Vilnių, jei yra suformuoti sklypai, yra siūlomi, tik reikia apsispręsti. Tik dažniausiai pretendentai nori to sklypo, kuris yra po „Maxima“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Tad daugeliui savininkų, ko gero, teks tenkintis kompensacijomis, kurios Vilniuje siekia iki beveik 3 tūkst. eurų už hektarą turėtos žemės. Tai dešimtis ir net kelis šimtus kartų mažiau, nei rinkos vertė.

„Čia bus nacionalizacija, čia bus normali nacionalizacija. Kompensacija – juokinga. Už tuos 15 arų kompensacija būtų 300–400  eurų, kai kaina šitos  žemės – 1,5 mln., gal milijonas“, – kalbėjo žemės savininkas J. Petrauskas.

„Laikome, kad negali būti siekis, propagandine politine prasme, kad mes atėję į valdžią užbaigsime reformą – šitokį teisinį reguliavimą taikyti. Manau, kad jis turėtų būti teisingesnis žmonių atžvilgiu“, – sakė Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus atstovas, advokatas Liudvikas Ragauskis.

„Esmė, kad būtų kompensacija, kaip numato įstatymas, lygiavertė ir teisinga. Kol šito nebus, tai ar nauju sklypu, ar akcijomis, ar pinigais, mūsų savininkų visiškai netenkina. Jeigu būtų teisinga kompensacija, tai ir tų sklypų eilė būtų pasibaigusi, žmonės būtų pasirinkę kitus būdus“, – teigė Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Kęstutis Mozeris.

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisos turėtų įsigalioti nuo 2019 m.