Lietuvoje

2018.11.12 15:43

G. Nausėda pristatė prezidentinę kampaniją: nepartiškumas yra mano privalumas

Gytis Pankūnas, LRT.lt2018.11.12 15:43

Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda pirmadienį pristatė savo prezidentinės kampanijos gaires. Ekonomistas tvirtina, kad šalies vadovas turi svertų vykdyti socialinę, politinę ir kultūrinę pertvarkas. G. Nausėdos manymu, siekti reformų, vadovaujant valstybei, jam padėtų jo nepartiškumas.

„Pagarba, saugumas, gerovė“, – tris pagrindinius savo prezidentinės kampanijos principus įvardijo G. Nausėda, pirmadienį surengęs spaudos konferenciją Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniuje.

Jis tvirtinio, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje turėtų tapti kertiniu klausimu, kuris leistų užtikrinti valstybės tvarumą. „Šalies, kurioje gerove mėgaujasi 10 ar 15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti visi 100 procentų piliečių“, – pabrėžė G. Nausėda.

Kandidatas į prezidentus akcentavo, kad Lietuvą reikėtų stiprinti ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir švietimo aspektais. Jis pripažino, kad Lietuvoje susiduria dvi nuomonės: vienos jų šalininkai mano, jog prezidentas teisių prasme yra suvaržytas asmuo ir iš esmės gali užsiimti tik užsienio politika, o kiti galvoja, kad prezidentas gali daugiau. G. Nausėdos manymu, užsienio ir vidaus politika yra susijusi.

„Jeigu šalies ekonominė-socialinė politika yra neteisinga, lemia krizės reiškinius, lemia didelę socialinę atskirtį, sutikite, kad tokiai valstybei imtis aktyvaus vaidmens tarptautinėje plotmėje yra kur kas sudėtingiau, nes didelė dalis tiek politikų, tiek visuomenės energijos nueina tiems klausimams, kurie susiję būtent su ekonomika ir  lieka gerokai mažiau dėmesio tarptautinei politikai. Todėl manyčiau, kad tik turinti labai atsakingą, racionalią ekonominę politiką šalis gali būti ir aktyvi tarptautinėje politikoje“, – komentavo G. Nausėda.

Norėtų ir mokestinių pakeitimų 

Kandidatas į prezidentus tikino, kad socialinė atskirtis Lietuvoje tik didėja, o įsivyravęs požiūris, kad viešojo sektoriaus tarnautojai negali tikėtis didesnių algų, nes „viską kontroliuoja rinka“, yra ydingas. Anot G. Nausėdos, yra ir globali rinka, tai yra užsienio šalys, į kurias darbo ieškotis traukia Lietuvos mokytojai, medikai.

„Tokie politikų pareiškimai, kad „štai šitie žmonės nėra patriotai, jie išdavė valstybę“, yra labai nesąžiningi. Manau, kad valstybė išdavė žmones, o ne žmonės išdavė valstybę, kadangi tie žmonės renkasi tokį kelią ne iš gero gyvenimo“, – tvirtino G. Nausėda.

Socialinėje sferoje G. Nausėda tvirtino sieksiantis aktyvesnio profsąjungų ir darbdavių dialogo, kuriame dalyvautų ir valstybė, kaip arbitras. Tiesa, kandidato į prezidentus manymu, valstybė šiame dialoge neturėtų nuslysti į darbdavių pusę.  

G. Nausėda akcentavo ir aktyvų minimalios mėnesinės algos (MMA) reguliavimą. Anot jo, MMA didinimas turėtų būti traktuojamas kaip šalies vidaus paklausą didinantis elementas.

Kandidatas į prezidentus tikino palaikantis gyventojų pajamų ir turto progresinio apmokestinimo idėją. Anot jo, daugiau dėmesio Lietuvoje turėtų būti skiriama pensijų reformai – G. Nausėdos manymu, pensijų kaupimui turėtų būti skiriama apie 8-9 proc. žmogaus algos.

Ekonomistas tvirtino, jog Lietuva būtina stiprinti viduriniąją klasę, o jai, G. Nausėdos manymu, tiesiog reikia daugiau savininkų, tai yra suteikti daugiau galimybių žmonėms užsiimti smulkiuoju verslu.

„Dėl smulkmeniško smulkiojo verslo reglamentavimo kartais žmonės tiesiog nuleidžia rankas ir nepradeda smulkiojo verslo, arba pradeda, bet paskui gailisi“, – pastebėjo G. Nausėda.

Kandidatas į prezidentus, kalbėdamas apie švietimo sistemą, svarstė, ar valstybei tikrai būtina išlaikyti itin mažas mokyklas. G. Nausėdos manymu, reikėtų orientuotis į tas mokyklas, kuriose mokosi 500-600 mokinių.

Pirmiausia vyktų į Lenkiją

G. Nausėda, kalbėdamas užsienio politiką, pažymėjo, kad tapęs prezidentu, siektų stiprinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Kandidatas į prezidentus tvirtino, jog šią šalį pirmiausia jis ir keliautų, jei taptų Lietuvos vadovu.  

„Su šia kaimynine šalimi turime daug svarbių sąlyčio taškų, sprendžiant strateginius klausimus Europos Sąjungos lygiu, įgyvendiname bendrus energetinius projektus, turime bendrą socialinį kultūrinį turtą – lenkų tautines bendruomenes Lietuvoje ir lietuvių – Lenkijoje. Būtent tokią naują mąstymo paradigmą norėčiau įnešti į mūsų užsienio ir vidaus politiką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, užsienio politikoje Lietuvos strateginis kursas privalo išlikti nuoseklus, tai yra dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

G. Nausėda, paklaustas, ką mano apie asmens pavardės rašymą lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose, tvirtino, kad pats palaikytų tam tikrą kompromisinį problemos sprendimo variantą.

„Pavardžių štai šitomis raidėmis rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje", – teigė G. Nausėda.

Tiki nepartiškumo galia

G. Nausėda, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, neslėpė tikintis, kad jam pavyktų prie bendro stalo susodinti tiek dabartinių valdančių, tiek ir opozicijos atstovus, nes jis būtų nepartinis prezidentas.

„Tokios diskusijos, tokio dialogo galimybės būtų kur kas sudėtingesnės, jeigu Lietuvos prezidentu taptų partijų deleguotas žmogus. [...] Aš einu kaip nepartinis kandidatas ir tikiuosi, kad šitoks statusas leistų susodinti už stalo labai plataus spektro Lietuvos politines partijas, apimančias tiek dešinę, tiek kairę“, – aiškino G. Nausėda.

E. Blaževič/LRT nuotr.

„Nepartiškumas yra mano privalumas, o ne trūkumas“, – akcentavo kandidatas į prezidentus.

Jis teigė tikintis, kad svarbiausius valstybės klausimus, kaip krašto gynyba ar švietimo reforma, galima būtų spręsti nacionalinių susitarimų pagrindu.

„Šiandien aš matau, kad problemų kyla dėl to, kad partijos traktuoja prezidento instituciją kaip nelabai tinkamą arbitro vaidmeniui. Nežinau, kiek ši pozicija yra pagrįsta, bet, deja, rezultatas yra toks, kad susėsti už derybų stalo niekaip nepavyksta“, – pastebėjo G. Nausėda.

G. Nausėda neslėpė susitinkantis tiek su partijų atstovais, tiek su nepartiniais visuomenėje reikšmingais žmonėmis ir mano, kad kalbėtis su jais būtų gerokai sunkiau, jeigu jis būtų nusprendęs dalyvauti pirminiuose konservatorių rinkimuose ir juos laimėtų.

„Turbūt nuoskaudų yra nemažai ir tai yra dar vienas priežastis, kodėl Lietuvos žmonėms nusibodo tas nuolatinis politikų siaurakaktiškas konfliktas, kuomet nematoma, kuo tai galėtų pasitarnauti visuomenei ir tiesiog pradedama nusivilti politika“, – teigė G. Nausėda, paklaustas, kaip galima būtų prie bendro stalo susodinti „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį ir konservatorių vadovą Gabrielių Landsbergį.

S. Skvernelio iniciatyvą pavadino „žingsniu atgal“

G. Nausėda, paklaustas, kaip vertina premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės iškeltą maisto kuponų arba „vaučerių“ sistemą, neslėpė kritikos tokiai idėjai.

„Manau, tai yra kelias atgal. Pirmiausia, dėl tos priežasties, kad žmonės, verslas yra daug išmanesni, negu valstybės pareigūnai. Labai atsiprašau, kad turiu tai konstatuoti, bet jie yra labiau suinteresuoti arba naudotis tokios sistemos ydomis, arba naudotis tokios sistemos biurokratiškumu. Todėl įvedinėdami tokias keistas priemones mes kainų kilimo tikrai nesustabdysime.

Manau, kad geriausias instrumentas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės“, – komentavo G. Nausėda.

Kandidato į prezidentus teigimu, būtina leisti žmonėms patiems užsitikrinti, susikurti pragyvenimo šaltinį. Tai, pasak G. Nausėdos, leistų žmogui neprašyti pinigų iš valstybės. Šis klausimas, jo manymu, yra svarbesnis nei kova su kainomis.

„Kainų didėjimo stabdymą reikia spręsti kompleksiškai ir ne tik įtraukiant smulkųjį verslą, bet ir sudarant palankesnes sąlygas ateiti į Lietuvą naujiems prekybos tinklams. Bet to mes tikrai nepadarysime tuo pat metu gąsdindami prekybos tinklus, kad kišimės į jų sutartis su tiekėjais, tuo, kad įvedinėsime sunkiai suprantamas „vaučerių“ sistemas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt