Priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklas eina į pabaigą. Kaip ir kasmet, į vienas norinčiųjų patekti gerokai daugiau nei įmanoma priimti, kitų ir tėvai, ir moksleiviai vengia. Panevėžyje kilo ir sistemos trikdžių, dėl kurių tėvai manė, kad vaikai gali likti be vietos mokykloje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, savivaldybių organizuojamas priėmimas ne visada sklandus ir skaidrus, todėl planuoja pokyčius – bendrą savivaldybėms priėmimo sistemą.
Vien Vilniuje priėmimui į bendrojo ugdymo mokyklas – daugiau nei 24 tūkst. prašymų. Svarbiausias klausimas, ar nepritrūks vietų?
„Taip negali nutikti ir niekada dar nėra nutikę. Mes jau ruošėmės šitam bumui, nes dabar devintokai yra ta karta, kuri užaugo, kai buvo labai skatinamas gimstamumas“, – ramina Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė.
Kai kurios sostinės mokyklos skambučiais ir laiškais atakuotos gerokai anksčiau už oficialią priėmimo pradžią. Ir ne tik dėl vietų devintokams.
„Oficialiai kovo 1dieną [priėmimo] sistema paleidžiama, tas noras būti priimtiems prasideda anksčiau, gerokai anksčiau. <...> Būna skambučių, kai tėtis arba mama sako, kad atsikraustome į Vilnių ir pagrindinis faktorius, pagal ką renkasi gyvenamą vietą, yra pagal mokyklą“, – sako Vilniaus Gabijos progimnazijos direktorius Andrius Kniška.
Daugiausia pirmokų šiemet norėjo patekti į Gabijos progimnaziją.
„Priimta apie 200 mokinių į visas klases iš tūkstančio su trupučiu. Tai kas penktas mokinys“, – džiaugiasi mokyklos direktorius.
Vilniaus vicemerės teigimu, dėl galimo vietų trūkumo dalis priešmokyklinių grupių perkeltos iš mokyklų į darželius, suformuota naujų klasių komplektų. Tačiau ir tokios priemonės ne visais atvejais gelbėja.
„Susiduriame su fiktyvių deklaracijų problema. <...> Pastačius Gabijos progminaziją, per vasarą staiga atsirado toje teritorijoje gyvenančių naujų, niekur iki tol nematytų 200 pirmokų“, – pažymi D. Meiželytė.
Ir mažesnių miestų gyventojai vienas mokyklas renkasi noriai, kitų – vengia. Pavyzdžiui, Panevėžyje Juozo Miltinio gimnazija sulaukė gerokai daugiau prašymų, nei gali priimti vaikų.
„Ir tėveliai mums skambina ir sako, gal galima didesnio klasių skaičiaus?“ – priduria Panevėžio savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.
Naujų klasių neformavo, nes vietų mieste užtektinai. Tačiau dar prieš tai panevėžiečiai manė, kad jų gali trūkti. Savivaldybė sako – tai sistemos klaida.
„Turėjom situaciją, kad prašymus yra pateikę į dvi gimnazijas. <...> Vieno langelio principu mokinys arba tėvelis nebūtų galėję teikti prašymų į dvi ar tris mokyklas“, – akcentuoja S. Sėrikovienė.
Ministerijos teigimu, už priėmimą į mokyklas atsakingos savivaldybės, tačiau pastebi, kad ne viskas vyksta sklandžiai, kartais trūksta ir skaidrumo, todėl planuoja pokyčius – bendrą priėmimo sistemą visoms savivaldybėms.
„Tikimės, kad nuo 2026-ųjų metų galėsim šitą sistemą pasiūlyti visai Lietuvai ir galėsim išvengti tų nesusipratimų“, – viliasi švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Kitąmet toks priėmimas bus bandomas 20 savivaldybių. Vilniaus universiteto (VU) edukologo manymu, bendra priėmimo sistema išspręs tik dalį problemų.
„Tėvai vis tiek bandytų apeiti bet kokią sistemą, bandytų manipuliuoti. Ir [dabar] bando tą daryti – užrašo vaikus į kitas gatves, pas giminaičius vien dėl to, kad ten tariamai yra geresnė mokykla. Bet ne tariamai geresnė mokykla. Čia ir slypi problemos esmė, nes Lietuvos švietime yra milžiniška atskirtis. Vienos mokyklos paruošia mokinius labai gerai, kitos daug prasčiau. <...> Valstybė neužtikrina tolygių ugdymo kokybės standartų“, – argumentuoja VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkas Dr. Jogaila Vaitekaitis.
Lietuvoje mokytis privaloma iki 16 metų, ugdymą turi užtikrinti valstybė.
