Sintetinių katinonų vartojimas auga visoje Europoje, tad Lietuva nėra išimtis. Policija tikina, kad tai nėra populiariausias narkotikas, tačiau medikų bendruomenė po truputį skambina pavojaus varpais. Taip pat kyla klausimų, kokiais keliais šių medžiagų patenka į Lietuvą. Pagal paskutinę Europos narkotikų ataskaitą, Lenkijoje pagaminama daugiausia šių narkotikų Europoje. Visgi muitinė sako negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad šios medžiagos į Lietuvą patenka iš Lenkijos, o policija teigia, jog vis dar esame tranzitinė šalis.
Įsibėgėjus vasarai, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje užsiminta, kad Lenkijoje pagaminamas vienas didžiausių katinonų, dar kitaip vadinamų spalvotųjų kristalų, kiekių. Taip sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (NTAKD) Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė, remdamasi 2024 m. Europos narkotikų ataskaita.
Pasak jos, medikų bendruomenėje apskritai vis daugiau kalbama apie sintetinių katinonų vartojimo populiarėjimą jaunimo gretose, svarbu įsivertinti riziką dėl kaimyninės šalies.
LRT.lt pasidomėjo, kokie sintetinių katinonų kiekiai ir iš kur atkeliauja į Lietuvą. Institucijos nurodo, jog sunku patvirtinti, ar tikrai sintetiniai katinonai į Lietuvą daugiausia patenka būtent iš Lenkijos. Kriminologas Gregas Losas, besispecializuojantis Lenkijos narkotikų politikoje, taip pat akcentavo, jog daugiausia Lenkijoje pagamintų spalvotųjų kristalų keliauja į Vakarus.
Lenkijoje sintetinių katinonų konfiskuojama vis daugiau
Vakarų Londono universiteto kriminologo dr. G. Loso specializacija – visuomenės sveikata ir narkotikų politika. Šiuo metu jis dirba prie tyrimo apie sintetinių katinonų paplitimą kaimyninėje Lenkijoje.
Pasak jo, per pastaruosius 20 metų opiatinių narkotikų vartojimas Lenkijoje stabilizavosi. Šiuo metu, sakė jis, Lenkijos valdžia ir žiniasklaida yra apsėsta manymo, jog pagrindinis probleminis narkotikas šalyje yra fentanilis ir kiti sintetiniai opiatai, kad šalies laukia JAV likimas, kur šie narkotikai itin išplito. Tačiau G. Losas su šia nuostata nesutinka ir teigia, kad šios medžiagos nėra tokia didelė problema.
„Jeigu žiūrime į procentą žmonių, kurie pradėjo gydytis savo priklausomybę nuo fentanilio, tas procentas praktiškai nesikeitė nuo 2017-ųjų. Taigi, fentanilis nėra problema Lenkijoje, bent jau iš tų duomenų, kuriuos galime matyti.
Vis dėlto sintetinių katinonų yra. <...> Jeigu žiūrėsime, kiek šios medžiagos konfiskavo policija, matome, jog 2021 m. buvo 1 800 kilogramų, 2022 m. – 5 800 kilogramų, o pernai jau buvo 12 tūkst. kilogramų. Pirmąjį 2024 m. ketvirtį mes jau matome 10 468 kilogramus“, – sakė jis.
Duomenys, tvirtino G. Losas, nėra tobuli, tačiau vis didėjantis sulaikomų sintetinių katinonų kiekis suponuoja, kad spalvotųjų kristalų populiarumas auga. Ypač tai rodo ir šių medžiagų didėjantį eksportą.
„Mano spėjimas yra, kad daugiausia eksportuojama į Vakarų Europą, galbūt į Nyderlandus. Būta atvejų ir į Švediją, Norvegiją, nes savaime aišku, jie gauna daugiau pinigų už tai. Bet, turint omeny Lietuvos ir Lenkijos artumą, Šengeno zoną, ši medžiaga gali rasti savo kelią taip pat“, – sakė jis.
Vartojimo didėjimas matomas visoje Europoje
Pasak NTAKD, pagal 2024 m. Europos narkotikų ataskaitos duomenis, sintetiniai katinonai vis dažniau didelėmis siuntomis gabenami į Europą iš Indijos, nors jų gamyba vyksta ir Europoje. 2022 m. buvo likviduotos 29 sintetinių katinonų gamybos laboratorijos – 23 Lenkijoje ir 6 Nyderlanduose, o štai 2021 m. – iš viso 16.
2022 m. Europoje 87 proc. viso naujų psichoaktyviųjų medžiagų konfiskuoto kiekio sudarė sintetiniai katinonai. Pagrindinės medžiagos buvo 3-CMC (63 proc.), 3-MMC (9 proc.), 2-MMC (5 proc.) ir N-etilpentedronas (3 proc.).
„Pastaraisiais metais pastebimas katinonų vartojimo padidėjimas visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Tą patvirtina sulaikytų katinonų kiekis, kuris per 2023 m. smarkiai išaugo. Policijos duomenimis, Lietuvoje 2023 m. didžiausias kiekis buvo sulaikytas sintetinio katinono 3-CMC – 102 kg, o 2022 m. – 0,2 kg“, – rašoma NTAKD komentare.
Dažnai sintetiniai katinonai (pavyzdžiui, 3-CMC, 3-MMC ar 4-MMC) rinkoje yra platinami kaip kokaino, amfetamino ar MDMA pakaitalas, o vartotojas gali net neįtarti, ką įsigyja ir vartoja.
2021 m. buvo vykdomas Europos internetinis narkotikų tyrimas, kuriuo siekta įvertinti narkotikų vartojimo ypatumus skirtingose Europos šalyse. NTAKD dalyvavo organizuojant apklausą Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, sintetinių katinonų vartojimas buvo mažesnis nei kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Lietuvoje sintetinius katinonus bent kartą gyvenime buvo vartoję 5,8 proc. respondentų, bent kartą per paskutinius 12 mėn. juos vartojo 2,5 proc. respondentų.
Šiais metais kartotos apklausos rezultatų dar laukiama.
Dažniausiai siunčiama iš Nyderlandų paštu
Lietuvos muitinės duomenimis, 2021–2024 m. laikotarpiu Lietuvos muitinėje sulaikyta 486 kilogramų sintetinių katinonų.
Tačiau didžioji dalis – 482 kg – įkliuvo 2023 m. spalį, kai tarptautinės operacijos metu Vilniuje sulaikytos 26 statinaitės su mefedronu.
„Negalime patvirtinti, kad sintetiniai katinonai daugiausia atgabenami iš Lenkijos. Mūsų žiniomis, jie dažniausiai įvežami iš Nyderlandų, paprastai pašto siuntomis, taigi ir aptinkami paprastai tokių siuntų kontrolės metu. Tačiau turime patvirtinti, kad yra sulaikymų ir iš Indijos“, – LRT.lt teigė muitinė.
Savo ruožtu LRT.lt raštu komentavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuras teigė, kad sintetiniai katinonai nėra populiariausias narkotikas Lietuvoje, tačiau apie jo buvimą rinkoje yra žinoma. Teigiama, jog vartotojai skirtingus stimuliantus gali vertinti kaip panašius tarpusavyje, o polinkis išbandyti naujas medžiagas susijęs su jų prieinamumu rinkoje.
„Kadangi sintetinių stimuliantų taip pat galima įsigyti panašiai atrodančių miltelių ar tablečių pavidalu, vartotojai kartais gali nežinoti, kokį konkretų stimuliantą ar stimuliantų mišinį vartoja. Šių narkotikų taip pat galima rasti tabletėse, kurios parduodamos kaip MDMA“, – komentavo kriminalinė policija.
Kriminalinė policija taip pat pabrėžė, jog Lietuva narkotinių medžiagų apyvartoje išlieka tranzito šalimi, todėl medžiagų kiekiai dažnai neatspindi tikrųjų vartojimo tendencijų. Rašoma, jog į Lietuvą katinonai gali būti atsisiunčiami paštu, kai užsisakoma jų internetu ir atsiskaitoma kriptovaliuta. Gali būti gabenami ir sausumos keliais. Visgi Lietuvoje šiuo metu sintetinių katinonų gaminimo vietų nėra užfiksuota.
„Taip pat pažymėtina, kad naujas psichoaktyviąsias medžiagas dažniausiai platina gana jauno amžiaus žmonės. Naudojamos įvairios pažangios kriptokomunikacinės priemonės“, – teigė kriminalinė policija.
Šių metų birželio pradžioje Lietuvos policija sulaikė 5 asmenis, neteisėtai disponavusius narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jas platinusius „Telegram“ kanalo grupėje „Prokuratūra“, policija vėliau šią grupę likvidavo.
O štai birželio viduryje buvo sustabdytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas dar viename programėlės „Telegram“ kanale „Rastamanija“. Sulaikytų asmenų gyvenamosiose vietose buvo rastas ir paimtas didelis įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis: apie 600 g „kristalų“, apie 1 kg kanapių, 11 dėžučių tablečių „Xanax“, kitų psichotropinių medžiagų.
Sukelia ūmesnes pasekmes
Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus vedėjas, klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius LRT.lt komentavo, kad natūralu, jog vartojimas didėja, kai didėja prieinamumas. Pasak jo, jaunimas ir jauno amžiaus suaugusieji yra pagrindiniai sintetinių katinonų vartotojai.
Medikų baimės dėl šių narkotinių medžiagų yra pagrįstos, mat sintetiniai katinonai yra stimuliantai. Tai didelė psichoaktyviųjų medžiagų grupė, kuriai priklauso daug panašią cheminę struktūrą ir stimuliacinį poveikį turinčių medžiagų. Dažnu atveju į katinonus gali būti įmaišyta kitų narkotinių medžiagų. Visa tai lemia, kad vartojantysis gali susidurti su ūmesnėmis būklėmis.
„Priklausomai nuo pačios medžiagos, nuo jos stiprumo, išprovokuojamos psichozės, agresijos priepuoliai, pykčio protrūkiai. Žmonės gali nebekontroliuoti savo veiksmų. Vystosi organizmui pavojingos fizinės būklės. Dėl gausių nekoordinuotų judesių, ryškaus stimuliacinio poveikio gali pakilti kūno temperatūra iki fiziologiškai pavojingos ribos (vystosi hipertermija). Taip pat didėja prakaitavimas, krūvis širdžiai“, – sakė H. Jakavičius.
Ir nors vartojantieji tikina žinantys, jog vartoja kristalus, H. Jakavičius akcentuoja, jog pats kristalas tėra tik medžiagos forma. Į kristalo sudėtį gali įeiti daug įvairių sintetinių katinonų – vieni iš jų silpnesni, kiti stipresni.
„Kristalus vartojantys žmonės gali tikrai nežinoti, kas yra jo sudėtyje. Tuo labiau kad gali būti primaišyta visokių medžiagų. Jie mato tik fizinę medžiagos formą, jiems atrodo, kad tas kristalas yra sintetinis katinonas, ta stimuliuojanti medžiaga, bet tai nebūtinai yra tai, ką jie galvoja. Todėl didėja perdozavimų, apsinuodijimo rizika“, – sakė jis.
Anot H. Jakavičiaus, kol žmogus vartoja ir jaučia malonumą, tol paties vartojimo jis nesureikšmina. Tačiau organizmas pripranta prie šios medžiagos, atsiranda tolerancija ir neužtikrinus organizmo poreikio gauti medžiagos teikiamą efektą žmogus pradeda jausti nemalonius simptomus.
„Žmogui sunku kontroliuoti tuos nemalonius simptomus. Galbūt jis nebeturi galimybės gauti tos medžiagos, prie kurios yra pripratęs, tačiau organizmui jos trūksta. Jam jos reikia čia ir dabar. Kai žmogui neužtikrinamas tos medžiagos poreikis, organizmas siunčia nemalonius simptomus, žmogus jaučiasi nervingas, nuolat pavargęs, atsiranda įkyrių minčių, kad norisi vartoti.
Kyla socialinių problemų, pykčių, barnių su šeimos nariais. Žmogus tampa neproduktyvus, negali kokybiškai atlikti jam paskirto darbo, todėl jo netenka. Kai nebesudėlioja gyvenimo į rėmus, tada jau ieško pagalbos, kaip visa tai galima būtų nutraukti. Tai būna momentas, kai vartojantis asmuo supranta, kad vartojimas daro daugiau žalos negu naudos“, – tvirtino pašnekovas.
