Lietuvos savivaldybėms privalu pasirūpinti ne tik gyventojų saugumu, bet ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariais, todėl beveik pusė savivaldybių, patenkančių į pavojingas zonas, turės įsirengti modernias slėptuves. Tačiau iškilus pavojui dažnas gyventojas nežino, kur slėptis ir ką reiškia tam tikru ženklu pažymėti statiniai
Iki 2018 metų visose savivaldybėse turėjo būti įsirengtos slėptuvės, tačiau vyriausybei pakoregavus tvarką, dabar slėptuvės būtinos tik savivaldybėse, kurios yra 30 kilometrų atstumu nuo uždaromos atominės elektrinės, 100 kilometrų atstumu nuo statomos Baltarusijos jėgainės, ar pavojingo objekto teritorijoje. Kėdainiuose išvystyta chemijos pramonė, todėl savivaldybė turi įsirengti slėptuvę ir modernizuoti pavojaus signalą.
Išgirdę sirenas, gyventojai turėtų ieškoti kolektyvinės apsaugos statinių, jų Kėdainiuose – 26. Tačiau kalbinti kėdainiškiai nežinojo, kur slėptis įvykus ekstremaliai situacijai.
„Gyventojai, kurie yra namuose, galbūt neturėtų bėgti į tą statinį, bet gyventojai, kurie yra toli nuo namų, kurie turi kažkur prisiglausti, vyksta į juos ir jais bus pasirūpintas“, – sako Kėdainių savivaldybės vyr. mobilizacijos specialistė Janina Ladygienė.
PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad maždaug pusė savivaldybių turi pasirūpinti slėptuvėmis, tačiau kol kas tik domimasi, kas jose turėtų būti.
„Svarbu, kad jos užtikrintų tam tikro žmonių kiekio veiklą saugiomis sąlygomis: nuo išorinio poveikio, nuo klimato reiškinių ,nuo galimo sugriovimo. Ten turi būti užtikrinta temperatūra ir komunikacijos paslaugos, kad žmonės galėtų gyventi keletą parų ar savaičių“, – pastebi jis.
Savivaldybių slėptuvės turi būti įrengtos iki 2021-ųjų.
Plačiau apie tai – Zinaidos Paškevičienės ir Giedriaus Vitkausko reportaže.
