Atidedama suplanuota naujovė, pagal kurią, kad patektų į vienuoliktą (trečiąją gimnazijos) klasę, dešimtokai jau kitais metais būtų turėję pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti įveikdami minimalų slenkstį, t. y. už patikrinimą gauti bent ketvertą. Seimui pritarus, tokia tvarka įsigalios po dvejų metų tiems, kurie nuo rugsėjo bus aštuntokai.
Pagal pirminį Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos planą, šis reikalavimas turėjo būti taikomas jau kitais mokslo metais. Tačiau dabar šis pokytis atidedamas ir naujoji tvarka realiai pradės veikti 2027-ųjų pavasarį, t. y. kai aštuntokai (į aštuntą klasę ateisiantys 2024 m. rugsėjį) baigs dešimtą klasę.
Kaip perduoda ŠMSM, pagal Seime registruotas Švietimo įstatymo 10 straipsnio pataisas, kurias Seimas patvirtino antradienį, pakeitimas įsigaliotų nuo 2026–2027 mokslo metų.
„Tai svarbus pokytis mokiniams. Dėl to nutarta neskubėti, kad mokiniams, jų tėvams būtų daugiau laiko susipažinti su pakeitimu, su numatomais reikalavimais įgyti pagrindinį ugdymą, geriau pasiruošti“, – rašoma ministerijos paaiškinime.
Primename, kad 2025 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bus pirmą kartą organizuojami pagal atnaujintas pagrindinio ugdymo programas.
Anot ministerijos, atidėjus slenksčio tvarkos įgyvendinimą mokytojams ir mokiniams bus sudaryta daugiau laiko susipažinti su pokyčiais pagrindinio ugdymo pasiekimo užduotyse ir programose, tinkamai pasiruošti šiems patikrinimams.
„Be to, tai leis tolygiau ir neskubant išlyginti turinio ugdymo skirtumus tarp ankstesnių ir atnaujintų bendrojo ugdymo programų“, – pabrėžia ŠMSM.
Ne sykį diskutuota ir apie tai, kad galimai ateityje PUPP būtų išplėstas, tai yra, būtų tikrinamos ne tik lietuvių kalbos ir matematikos žinios, bet ir gamtos mokslų.
Taip pat skaitykite
Kaip paaiškino ŠMSM, šiandieniniai aštuntokai, kai baigs dešimtą klasę, laikytų PUPP tik iš lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Taip pat gimtąją kalbą ir literatūrą laikytų tie, kurie mokosi tautinių mažumų kalba.
„Nors atnaujintos ugdymo programos sudaro sąlygas plėsti patikrinamų dalykų sąrašą, tačiau diskusijos dėl to galimos ne anksčiau kaip 2028 m., tinkamai tam pasiruošus“, – pabrėžia ŠMSM.
Dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose reikės gauti bent 4 balus iš 10. Neišlaikius pirmą kartą (nesurinkus 4 balų), bus suteikiama galimybė patikrinimus laikyti antrą kartą tais pačiais mokslo metais birželio pabaigoje.
Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius PUPP bent 4 balais, išskyrus atvejus, kai mokinys yra atleistas nuo dalyvavimo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (dėl ligos ar pan.).
Kaip sako ŠMSM, nepasiekus žemiausio slenkstinio pasiekimų lygio (negavusiems 4) bus galima:
– sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais,
– kartoti II G / 10 kl. kursą savo mokykloje ar kitoje pasirinktoje ugdymo įstaigoje,
– tęsti mokymąsi profesinio mokymo programoje ir įgyti kvalifikaciją arba pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas bus vykdomas elektroniniu būdu mokyklose.
Nukelti slenkstinės tvarkos terminą pasiūlė Seimo narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kadaise ir pasiūliusi minimalaus slenksčio idėją.
Per anksčiau virusias diskusijas siūlyta, kad pagrindinį išsilavinimą, kuris leistų tapti gimnazistu, įgytų tie dešimtokai, kurie PUPP išlaikytų bent penketu. Vėliau vis dėlto nutarta, kad kol kas pakaks ketverto.
Pasiūliusi tvarką atidėti J. Šiugždinienė anksčiau kalbėdama Seime neslėpė, kad taip siekiama išvengti naujų įtampų švietimo bendruomenėje.
„Šis pakeitimas yra be galo svarbus, dėl jo mes apsisprendėme prieš dvejus metus, nes pereinant į gimnaziją būtina turėti bent bazines pagrindinių dalykų žinias. Šiandien turime situaciją, kai mokiniai, neišlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, žengia į gimnaziją neturėdami net bazinių pagrindinių dalykų žinių“, – aiškino J. Šiugždinienė.
Ji pridūrė: „Bet norisi, kad švietimo bendruomenei nebūtų nė mažiausios galimybės jaustis kam nors nepasiruošus, ko nors neišmokus ar turėti problemų dėl atnaujinto ugdymo turinio.“
Tuomet politikė priminė, kad 23 proc. dešimtokų šiemet neišlaikė PUPP. Jos manymu, sudarius galimybę perlaikyti ar pakartoti kursą, šis rodiklis būtų galbūt perpus mažesnis.
Nors opozicija prieš dvejus metus kritikavo konservatorės J. Šiugždinienės siūlymą įvesti slenkstį, o ir dabar negailėjo kritikos, kai siūloma jį atidėti, pakeitimui pritarė.
