Spalio 27 d. švęsime Lietuvos žvalgybos įkūrimo 100-metį. Tai svarbi sukaktis Valstybės saugumo departamentui, 2-ąjam operatyvinių tarnybų departamentui ir visai Lietuvai. VSD vadovas Darius Jauniškis šįmet portalo „DELFI“ apklausoje buvo išrinktas įtakingiausiu valstybės tarnautoju. Galbūt tai tiesiogiai susiję su rezonansine koncerno „MG Baltic“ byla, kuriai postūmį davė VSD pateikta informacija. LRT TELEVIZIJOS laidos „Dienos tema“ studijoje – Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
– Pone D. Jauniški, dar eidamas prezidento pareigas, Valdas Adamkus yra įspėjęs apie gresiančią oligarchizaciją, vėliau kovą su oligarchija pradėjo ir tęsia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip manote, ar tai, kad pagal apklausą VSD vadovas tapo įtakingiausiu tarnautoju Lietuvoje susiję su šia kova prieš oligarchiją ir su VSD atskleista informacija apie koncerną „MG Baltic“?
D. Jauniškis: Atsakyčiau paprastai, nes kalbėjau apie tai jau ne kartą. Be abejo, prisidėjo informacijos išslaptinimas ir tos bylos tam tikros detalės prie to institucijos populiarumo, bet, manau, vis dėlto tai nėra tokia jau žymioji dalis, kuri paskatino tą aiškų postūmį į tą visų vadinamąją aukštumą. Aš taip nemanau. Manau, vis dėlto tai yra daugiau pačios institucijos įvertinimas ir įvertinimas mūsų atviresnio darbo kartu su visuomene ir vis su kitomis institucijomis valstybėje. Yra daugiau pasitikėjimo, nes tikrai darome milžinišką darbą kalbėdamiesi su visais aplinkui.
– Jūs teigiate, kad VSD funkcija yra apsaugoti visuomenę nuo išorės grėsmių ir nuo tų vidaus grėsmių, kurios kyla iš išorės. Tačiau Jūsų išslaptinta medžiaga dabar leidžia valdantiesiems susitelkti kaip tik daugiausia ties vidaus grėsmėmis ir, nagrinėjant jas, skiriant joms daugiausia dėmesio, mesti šešėlį ant nepageidaujamų politikų, politinių partijų, verslo, net žurnalistų. Ar Jums pačiam nesusidaro toks įspūdis, kad atvėrėte valdantiesiems aptarnaujančią Pandoros skrynią?
D. Jauniškis: Man labai sunku vertinti, ar atvėrėme. Galbūt buvo padaryta kažkokia įtaka tam atvėrimui. Matant, kokį rezonansą sukelia tai visuomenėje ir kokia jos reakcija, gali būti tam tikra pagunda išnaudoti tą visą informaciją. Bet dar kartą pabrėšiu, iš principo visiškai nebuvo tokio tikslas. Mes pateikėme tą informaciją NSGK prašymu, NSGK prašymu tai buvo išslaptinta todėl, kad mes jau nebematėme prasmės laikyti tų dalykų, tos informacijos kaip slaptų. Po to jau turbūt yra politikų reikalas, ne mes galime daryti įtaką, priimti tokius ar kitokius sprendimus.
– Bet pripažįstate, kad būtų galimų piktnaudžiavimų, politikų piktnaudžiavimų, ta informacija, kuri pateko į rankas?
D. Jauniškis: Pakartosiu tą patį, ką sakiau: manau, kad, pateikę tą informaciją, galbūt pritrūko vertinimo, kokį ažiotažą sukels visuomenėje.
– Net Rolando Pakso apkaltos laikais nebuvo mesta tiek šešėlių visai politinei sistemai. Verslui, atskiriems asmenims per įvairius pokalbių įrašus, asmeninių sąskaitų duomenų atskleidimą, kitus dalykus. Jūs pabrėžiate, kad tik išslaptinote, bet neviešinote informacijos. Ar toks išslaptinimo atskyrimas nuo išviešinimo iš tikrųjų nėra tas pats, kas duoti automatą asmeninių priešų turinčiam žmogui, ir kai jis ima šaudyti į visas puses, sakyti, kad tai jo ir asmeninė problema, ir neatsakingumas?
D. Jauniškis: Gal ir taip, bet aš vis dėlto apeliuočiau į sąmoningumo aspektą todėl, kad, be abejo, atiduodami politikams į rankas tą informaciją, mes tikimės, kad politikai naudos ją atsakingai ir apgalvotai.
BNS nuotr.
– Žvelgdamas į šiuos metus kaip vertinate: pakako politikams to atsakingumo ar nelabai?
D. Jauniškis: Jūs mane spaudžiate daryti kažkokius politinius vertinimus. Vėlgi dar kartą primenu, kad esu tarnautojas, ne politikas, ir man būtų labai sunku, ko gero, vertinti.
– Tai linkėtumėte daugiau atsakomybės Seimui?
D. Jauniškis: Linkėčiau daugiau, bet ne tik Seimui, o ir kiekvienam piliečiui.
– O kokią grėsmę Lietuvos saugumui kelia mūsų verslo grupių ryšiai su Rusija, Baltarusija? Ar yra požymių, kad tie santykiai stiprėja ir gali daryti įtaką arba jau daro įtaką artėjantiems kitų metų rinkimams, kurių bus net treji?
D. Jauniškis: Į šitą klausimą, ko gero, atsakyčiau labai paprastai. Matydamas Rusijos valstybės agresyvumą ir vadovybės administracijos veiksmus, manau, be jokios abejonės, kiekvieni santykiai su ta valstybe turi tam tikros rizikos apraiškų. Mes šitą dalyką atvirai sakome ir todėl, kad žinome, jog ten sąžiningo verslo, ko gero, nelabai gali būti, nes matome, kaip elgiamasi, jų oligarchų, remiamų Kremliaus, veiksmus ir kas yra padaroma oligarchams, kurie nerėmė Kremliaus.
Yra krūvos pavyzdžių, be jokios abejonės, per verslą gali būti daroma įtaka Lietuvoje, ir jeigu ten yra tam tikri glaudūs ryšiai, tai, be abejo, yra ir rizikos iš tos pusės. Nesiremsiu jokiais būdais jokiais pavyzdžiais, bet sakau, kad rizikos yra. Paskutiniu metu matome kaip tik tendenciją tolimo nuo Rusijos, turbūt ekonomistai geriau pasisakytų, aš dabar paskutinių statistikų nesu matęs. Bet galiu tik tiek pasakyti, kad matome tolimą nuo Rusijos. Manau, dauguma žmonių supranta laiku, kokios rizikos laukia, ir jie tiesiog perorientuoja savo verslą.
– Pastaruoju metu viešumoje beveik negirdime tokių pareiškimų, kokius girdėjome iš verslininko pono V. Kaikario prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Bet privačiuose pokalbiuose, turbūt ir jūs tai žinote, daugelis ir stambesnių, ir smulkesnių verslininkų dažnai paburba, „kam mums čia rėkia tokios įtampos, tokios konfliktinės situacijos, draugaukime, megzkime glaudesnius ryšius“ ir panašiai. Ir iš vyriausybės buvo šiokių tokių signalų apie tai, kad galbūt reikėtų įvairiais lygiais stiprinti tuos ryšius. Kaip vertinate šias nuotaikas ir pačios vyriausybės kadaise nuskambėjusį raginimą tuos ryšius sustiprinti?
D. Jauniškis: Atsakysiu turbūt taip: niekada nesu deklaravęs, kad esu kietos politikos gerbėjas. Aš irgi būčiau linkęs į dialogą, bet, manau, šiuo metu, mūsų vertinimu, tai tiesiog nelabai įmanoma todėl, kad mes aiškiai matome Rusijos tikslus ir kaip ji elgiasi su Lietuva ir kaip yra Lietuva menkinama, kaip menkinami jos vadovai. Kai vyksta tokie dalykai, koks dialogas gali būti?
– Tokios kai kurių verslininkų nuotaikos – jos savaime kelia grėsmę, ar ne? Ar tai yra smulkmena?
D. Jauniškis: Nuotaikos nekelia tiesioginės grėsmės, kol nėra imamasi atitinkamų veiksmų.
– O imamasi veiksmų pastaruoju metu?
D. Jauniškis: Nestebime kažkokių ryškesnių. Jeigu būtų pastebėta, jokios abejonės, sprendimų priėmėjai informuojami.
– Interviu agentūrai BNS Jūs sakėte, kad turime bėdą. Mūsų liustracijos procesas, jūsų žodžiais, buvo vykdomas netinkamai nuo pat pradžių. Kas, jūsų akimis, buvo daroma netinkamai ir kaip turėjo būti vykdomas tas procesas?
D. Jauniškis: Galbūt skubotai buvo priimti įstatymai, ir tas procesas buvo per daug skubotas ir per daug turbūt chaotiškas. Nebuvo, ko gero, gerai išdirbta, gerai suprasta ir gerai išgeneruota sistema. Čia didžiausiai bėda ir būtų. Iš principo tas pats informacijos rinkimas ir prisipažinimo procesas – ko gero, reikėjo išmintingesnių sprendimų.
– Jei kalbame konkrečiai, kokie jie galėjo būti, kas turėjo būti kitaip?
D. Jauniškis: Matyt, turėjo būti kitokia sistema. Kitos šalys nuėjo kitu keliu, ir pas juos galbūt tie procesai praėjo švelniau. Vieną kartą buvo padaryta ir nubraukta. O pas mus dabar tas procesas tęsiasi, tęsiasi, tęsiasi, ir dar nežinau, kiek tęsis.
– Europos Žmogaus Teisių Teismas kaltina Lietuvą dėl mūsų šalyje esą 10 metų veikusio CŽA kalėjimo. Jūs tą kalėjimą vadinate „tariamu“, vadinasi, kaip ir neigiate jo egzistavimą.
D. Jauniškis: Aš tik pasikartosiu. Man neatnešė niekas įrodymų, kad jis ten buvo. Buvau pasikėlęs tam tikrą medžiagą, nemačiau kažkokių paslaptingų milijonų panaudotų. Ir esu buvęs tame centre. Nematau apraiškų, tuo labiau, kad, primenu, buvo sudaryta ir Seimo komisija, kurios išvados yra. Ten nematau, kad būtų rasta kalėjimo apraiškų. Vėlgi generalinė prokuratūra yra pasisakiusi dėl to.
– O tie milijonai, kurie buvo... Tai vis dėlto jie buvo padėka už kažką, ir jeigu taip, tai už ką?
D. Jauniškis: Neturiu jokių įrodymų, kad tie milijonai būtų nutekėję į šoną. Reikėtų pirmiausia rasti tuos įrodymus. Aš jų dabar neturiu ir kaip galiu tada teigti.
BNS nuotr.
– Bet JAV Senatas sako, kad buvo tie milijonai. Kodėl jos skyrė?
D. Jauniškis: Skyrė, ko gero, dėl bendradarbiavimo. Galima buvo skirti dėl tos padėties, kokioje tuo metu buvo VSD. Negi manote, kad partneriai nematė kokia apverktina žvalgybos situacija. Supraskime, tuo metu buvo kaip tik žvalgybos kūrimosi etapas, nebuvo žmonės apiberti pinigais.
– Tai buvo strateginių sąjungininkų parama?
D. Jauniškis: Tai buvo strateginių sąjungininkų parama. Iki šiol dar kartais ji gaunama. Yra daromi bendri dalykai, ir tam tikra forma gaunama ta parama.
