„Pati blogiausia reklama būtų, jei pakviečiame, bet nesuteikiame galimybių treniruotis“, – kiek anksčiau apie visuotinį šaukimą kalbėjo paskirtasis kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Krašto apsaugos ministras teigia, kad pirmieji žingsniai link privalomojo šaukimo jau žengiami ir jį įvesti būtų galima per penkerius metus. Visgi parlamentinė opozicija tuo gerokai abejoja.
Apie poreikį Lietuvai pereiti prie privalomojo visuotinio šaukimo principo kalbama jau kurį laiką, tačiau aiškėja, kad bent artimiausius kelerius metus to įgyvendinti nebūtų įmanoma. Birželį naujuoju kariuomenės vadu Seimo patvirtintas brigados generolas R. Vaikšnoras teigė pačiai idėjai pritariantis, tačiau pabrėžė – ją reikia įgyvendinti palaipsniui.
Kaip po balsavimo Seime kalbėjo R. Vaikšnoras, pašaukti dar daugiau jaunuolių tarnybai galima nors ir šiandien – aprengti juos yra kuo, tačiau nėra kas juos treniruotų, trūksta mokomųjų laukų, kitos infrastruktūros. O svarbiausia – stinga vadų, instruktorių, galinčių šauktinius treniruoti.
„Viskas priklauso nuo finansavimo tvarumo. <...> Šiuo metu mes galime pašaukti per metus, taip labai nepersispausdami, iki 4 tūkst. jaunų karių, tačiau jei norime visuotinumo, tai būtų beveik dvigubas skaičius.
Tam reikia infrastruktūros, tam reikia mokomųjų laukų, šiuo metu jau mes stringame, reikia plėsti, galvoti, priimti tam tikrus sprendimus, jeigu norime turėti po dvejų, trejų ar ketverių metų“, – sakė brigados generolas.
Anot R. Vaikšnoro, su sąjungininkų atėjimu tiek šaudyklos, tiek manevravimo teritorijos tampa vis labiau užimtos, todėl, jo teigimu, reikia galvoti ir apie savo nacionalinių pajėgumų stiprinimą.
„Mano vizija būtų visuotinis šaukimas, tačiau prie to reikia ateiti palaipsniui, kad būtume pasiruošę. Pati blogiausia reklama būtų, jeigu mes pakviečiame, o pakviesti galime, galime aprengti, bet nesuteikiame galimybių treniruotis.
Tada, manau, užuot turėję didesnį pasitikėjimą kariuomene, mes jį kaip tik dar labiau grąžintume į žemiausią pasitikėjimo lygį“, – birželio pabaigoje komentavo R. Vaikšnoras.
Taip pat skaitykite
Per penkerius metus – įmanoma
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas portalui LRT.lt teigė, kad pirmieji žingsniai siekiant Lietuvoje įvesti privalomąjį visuotinį šaukimą jau žengiami. Visgi jis sutiko, kad tam reikia laiko ir per artimiausius metus ar dvejus tą pasiekti sunkiai įmanoma.
Pavyzdžiui, kaip akcentavo ministras, šauktiniams treniruoti reikalingi ir Tauragės, Šilalės rajonuose steigiami poligonai.
„Judam. Žinome, kad poligonai nėra populiari tema ir čia bus daug reikalų, reikės kalbėtis su visuomene, įtikinėti, spręsti problemas. Bet nestovime vietoje, kiekvieną žingsnį bandome išnaudoti, kad tie dalykai greičiau atsirastų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, netrukus prisieksiantis naujasis kariuomenės vadas yra visiškai teisus ir tiksliai įvardija kelerių metų terminą, per kurį galima pereiti prie privalomojo visuotinio šaukimo. Kaip sakė L. Kasčiūnas, tai padaryti per penkerius metus būtų įmanoma.
„Siekime su tuo, kas yra Seime patvirtinta. Šaukimo reforma jau yra žingsnis link visuotinio privalomojo šaukimo“, – teigė ministras.
Portalas LRT.lt primena, kad baigiantis birželiui Seimas priėmė vadinamąją šaukimo reformą, kuri numato, kad nuo 2026-ųjų į pradinę karo tarnybą bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai, o reikalingą sveikatos patikrą jiems teks atlikti sulaukus 17-os. Patikros rezultatai parodys, ar jaunuoliai yra tinkami tarnybai. 17-mečių sveikatos patikra bus pradėta nuo 2025-ųjų sausio 1-osios.
Be to, reformoje numatyta, kad studentams, įstojusiems į aukštąją mokyklą iki jų įtraukimo į šauktinių sąrašą, tarnyba bus atidėta, sudarant sąlygas ją atlikti šiems pareiškus norą.
Kaip portalui LRT.lt sakė L. Kasčiūnas, net ir reformai įsigaliojus pakviestų jaunuolių skaičius bus reguliuojamas, kitaip tariant, šaukimas dar netaps visuotinis.
„[Žiūrėsime], kiek mes turime instruktorių, kiek turime galimybių, infrastruktūros, mokomųjų laukų ir t. t. Bet tuos ribinius skaičius gali nuolat didinti, plėsti. Tarkime, jei dabar kviečiame 3 900, gali jau po truputį kasmet, esant pajėgumams, didinti iki 4 500, iki 5 000, iki 5 500, iki 6 000.
Kartu eina instruktorių rengimas, infrastruktūros stiprinimas ir iš esmės de facto galėtume privalomąjį visuotinį šaukimą per penkerius metus pasiekti netgi jau pagal šitą Seime patvirtintą modelį“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Visgi ministras pripažino, kad iššūkis yra instruktorių ir kitų žmogiškųjų resursų klausimas. Ministras teigė, kad kai tik prisieks naujasis kariuomenės vadas, bus imamasi bendro darbo ir reikės sudaryti planą, kiek ko reikia, kad situaciją būtų galima išspręsti.
L. Kasčiūnas neatmetė, kad dėl visuotinio šaukimo parlamente galima priimti ir papildomą įstatymą, tačiau klausimas, kada tai būtų galima padaryti. Šio Seimo kadencija baigiasi lapkritį, įpusėjus parlamentinei rudens sesijai.
„Visuotinio privalomojo šaukimo idėją tvirtai laikome savo rankose, mes esame už. Seime patvirtinta reforma yra geras žingsnis link to“, – portalui LRT.lt komentavo krašto apsaugos ministras.
Mano, kad reikia daugiau laiko
Vis dėlto tokie planai neįtikina Seimo opozicijos. Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas kalbėdamas su portalu LRT.lt akcentavo, kad nors Seimas ir priėmė sprendimą dėl gynybos fondo, visgi to, kas jame numatyta, neužteks visuotiniam šaukimui įgyvendinti.
„Visiškai nepakanka finansų ir apie tai kalbėjome tiek opozicija, tiek pozicija. Esmė ta, kad dabartinė struktūra kaip per sviestą paviršiumi praslydo ir pagrindinių kliūčių niekas nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti. <...>
Pakeista šaukimo sistema, dabar mokestinė reforma padaryta, kur visi mes sakėme, kad nevykusi buvo padaryta prisidengiant gynyba, o iš tikrųjų, visi specialistai, ekspertai tikrieji, kurie dirba kariuomenėje, generolai, pulkininkų visų grandinė, rodė visai kitus dalykus“, – dėstė D. Gaižauskas.
Anot jo, anksčiau partijų susitarime buvo viskas aiškiai išdėliota, kaip ir kokią Lietuvos gynybą jos mato dešimtmečiui į priekį. Karas Ukrainoje paskatino visus šiuos planus suspausti į penkmetį, tačiau visuotinis šaukimas, pasak „valstiečio“, reikalauja daugiau laiko.
„Karininkai sako – mes pirmą kartą šiais metais buvome susikomplektavę seržantų lygmenį, kur galime normaliai rengti nesiversdami per galvą būtent tuos šauktinius, kuriuos dabar turime. Tiek visi yra pervargę, kad kariuomenę palieka vidurinė grandis, seržantai, nes jie nebepajėgia.
Kariuomenė yra tokia organizacija, ji iškeltus uždavinius įgyvendins, tik žinote, kokia kokybė bus... Sako, kad ir 40 tūkst. gali paruošti, bet kaip tai atrodys. <...> Bet karininkai sako „ne“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Pasak D. Gaižausko, norint įgyvendinti visuotinio šaukimo principą, reikia parengti visą naują korpusą seržantų, įrengti naują infrastruktūrą, kad būtų galima gyventi, rengti pratybas. Be to, jo manymu, 9 mėnesiai tarnybos nėra pakankama.
„Mes jau buvome prisitaikę ir sakėme, kad reikia eiti sklandžiai toliau, be jokio vertimosi per galvą. Dabar konservatoriai sugalvojo, kad reikia naujos šaukimo reformos, nors buvome sutarę, kad jos nedarome ir kad prie to reikia grįžti po 5 ar 10 metų, kai turėsime įgyvendinę kitus tikslus, tarkime, būsime priėmę Vokietijos brigadą, įkūrę savo diviziją“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt kritikavo D. Gaižauskas.
