Socialiniuose tinkluose nuvilnijo Vilniaus arkivyskupijos kunigo Ričardo Doveikos žodžiai, esą net 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo drąsiai reikšti savo nuomonę. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
„Viešojoje erdvėje neseniai nuskambėjo, kad net 80 proc. mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę. Į kokią duobę mes, kaip tauta, esame įkritę?“ – taip kunigas prieš savaitę kalbėjo per pamokslą Paberžės muzikos festivalyje.
Paberžėje jis aukojo šv. Mišias. Kasmet čia rengiama šventė yra skirta Tėvo Stanislovo, katalikų kunigo ir žymaus antisovietinės rezistencijos veikėjo, mirties metinėms. Būtent šio kunigo asmenybę R. Doveika minėjo kaip pavyzdį, kaip „būti pačiu savimi, būti tikram“.
Paberžės muzikos festivalio mecenatas yra UAB „Vikonda“, jo globėja – bendrovės valdybos pirmininkė ir buvusi europarlamentaro Viktoro Uspaskicho žmona Jolanta Blažytė. Renginį iš dalies finansavo Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Tačiau kultūrinę renginio dalį, atrodo, pagadino politika, nes būtent R. Doveikos pamokslo dalis apie neva bijančius kalbėti žmones sukėlė diskusijas internete. Jo citata dalijosi „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ palaikytojai, įvairios grupės ir puslapiai, kuriuose tvirtinama, jog Lietuva nėra demokratinė valstybė. Būtent R. Doveikos žodžius apie tariamą baimę išsakyti savo nuomonę pranešimą žiniasklaidai išplatino ir UAB „Vikonda“. Citata pasidalijo ir aktorius Žilvinas Tratas, neseniai pasukęs į politiką, tapęs Mindaugo Puidoko bendražygiu Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos koalicijoje „Pirmiausia – Lietuva!“, nesėkmingai kandidatavęs į Europos Parlamentą.
Kita vertus, nemažai tikinčiųjų kilo įtarimas, kad kunigo žodžiai neparemti tiesa, jie tvirtino neradę jokių apklausų ar tai įrodančių tyrimų ir piktinosi, kad kunigo žodžiai sutampa su antivalstybines idėjas skleidžiančių puslapių retorika.
LRT.lt nusprendė patikrinti, ar galima pagrįsti kunigo pasisakymą. Pats R. Doveika sakė nustebęs, kad jo citata išplito socialiniuose tinkluose, akcentavo, jog pamokslas buvo apie Tėvą Stanislovą.
„Tai ne mano informacija, tai pacituota elektroninėje erdvėje rasti duomenys“, – sakė jis, bet pridūrė neprisimenantis, kas buvo statistikos šaltinis.
Vis dėlto paieškos internete rezultatai jokios panašios statistikos nepateikė. Kad tokios nežino, tvirtino ir LRT.lt apklausti didžiųjų Lietuvos nuomonių apklausų bendrovių vadovai.
Tiesa, diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu 2019 m. panašią apklausą atliko „Spinter tyrimai“.
Į klausimą „Kiek drąsiai jūs linkę reikšti savo nuomonę viešose diskusijose?“ maždaug penktadalis atsakė teigiamai. 33 proc. gyventojų sako, kad reiškia savo nuomonę drąsiai tik tada, kai yra užtikrinti, 24 proc. reiškia drąsiai tik tarp gerai pažįstamų žmonių. Beveik kas dešimtas sako, jog pasisako, jei šalia nėra labiau klausimą išmanančių pašnekovų.
Maždaug 3 proc. gyventojų sako, kad jie nuomonę reiškia nedrąsiai ir, jei yra galimybė, susilaiko. Apklausa taip pat atskleidė, kad jauniausi (iki 25 m.) ir vyriausi (daugiau nei 56 m. amžiaus) gyventojai yra labiausiai linkę susilaikyti nuo nuomonės reiškimo. Nuomonės reiškimas taip pat priklauso nuo išsilavinimo ir uždirbamų pajamų.
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ievos Petronytės, ji nesiryžtų daryti išvados, kad 80 proc. gyventojų nedrįsta pasisakyti.
„Tad, kaip matyti, 20 proc. išties „visada drąsiai reiškia“ nuomonę, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad visi likę 80 proc. yra įsibaiminę ar panašiai, ženkli, ir ženkliausia, dalis renkasi atsakymą, susijusį su užtikrintumo dėl savo nuomonės sąlyga, kiti atsakymai rodo auditorijos ekspertiškumo svarbą reiškiant nuomonę ir t. t.“, – teigė ji.
Anot jos, Lietuvos gyventojų atsakymai susiję ir su asmens bruožais, psichologinėmis savybėmis, tokiomis kaip ekstravertiškumas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymą diskusijose „nuomonę reiškiu nedrąsiai, jei yra galimybė, susilaikau“ rinkosi tik 3 procentai“, – sakė ji.
Pasisakė ir Skvernelis
Tariama visuomenės baimė kalbėti viešai – dažnai politikų pasitelkiamas motyvas. Pavyzdžiui, 2022 m. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis interviu LRT.lt taip pat sakė, kad net 74 proc. gyventojų Lietuvoje bijo viešai išreikšti savo nuomonę.
„Nežinau, ar sovietmečiu taip buvo. <...> Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad esame ant pavojingos ribos. O riba pavojinga ne dėl to, kad liberalai ar konservatoriai stiprins savo pozicijas“, – tuomet kalbėjo politikas.
LRT.lt jau pasiteiravus dėl to, kuo buvo pagrįstas toks pasakymas, partijos atstovai pasidalijo reprezentatyvia nuomonės apklausa, kurią atliko „Baltijos tyrimai“. Tačiau ji, pasirodo, rodė kitus dalykus, nei skelbė S. Skvernelis: gyventojai buvo klausiami, ar mano, jog kiti gyventojai bijo reikšti savo nuomonę, o ne to, ar patys to bijo. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ apklausa parodė, kad 37 proc. gyventojų mano, jog „daugelis bijo“ reikšti savo nuomonę.
Anot R. Doveikos, jis neprisimena savo pateiktos statistikos, esą dauguma gyventojų bijo reikšti savo nuomonę, šaltinio. Panaši prieš 5 metus atlikta apklausa rodo, kad dauguma gyventojų savo nuomonę reiškia ir tik apie 3 proc. – susilaiko.
