„Sakyčiau, ganėtinai lengvas. Ypač lyginant su bandomuoju“, – kartojo dažnas abiturientas išėjęs iš valstybinio istorijos brandos egzamino. Kai kuriems testo užduotis pasirodė sudėtingesnė už šaltinių bloko klausimus.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jį šiais metais laikyti pasirinko 7 949 kandidatai.
ČIA galima susipažinti su istorijos egzamino užduotimi.
Istorijos užduoties atsakymais pasidalijo istorijos mokytojas A. Bitautas.
Preliminarūs atsakymai:
1. C 2. B 3. C 4. C 5. B 6. A 7. A 8. C 9. D 10. B 11. B 12. D 13. A 14. B 15. D 16. A 17. D 18. B 19. A 20. B 21. C 22. D 23. B 24. C 25. C
O ČIA „Alfa klasės“ atsakymai.
Kritikavo klausimą apie litų banknotus
Pasibaigus egzaminui, LRT.lt paprašė istorijos mokytojo Algio Bitauto pakomentuoti užduotį.
Istorijos egzamino lygis panašus į ankstesnių metų, sakė A. Bitautas. Testinė dalis jam, kaip ir LRT.lt kalbintiems abiturientams, pasirodė sudėtingesnė nei šaltinių blokai.
„Trafaretiškai atsispindi praėjusių metų egzaminų klausimų formuluotės ir pačios užduotys. Toks vaizdas, kad juodraščiai ankstesnių metų ir sudėti, juk šiemetiniai abiturientai paskutiniai laiko egzaminą pagal senąją programą. Kažko naujo, nustebinusio bent kol kas nepastebėjau“, – pirmuoju įspūdžiu pasidalijo pedagogas.
Testinėje dalyje jam įstrigo keletas klausimų, kurie mokinius galėjo sutrikdyti.
A. Bitautas išskyrė ir jį nustebinusį klausimą apie litų banknotus.
„Įdėta 50, 100, 200, 500 litų banknotai ir klausiama, ant kurio iš litų banknoto pavaizduotas „Tautiškos giesmės“ autorius. Ar tikrai dvyliktos klasės mokiniui, siekiančiam įgyti brandos atestatą, turėtų būti skiriama tokia užduotis? Sakyčiau, penktoko lygis“, – kritikavo istorikas.
Kai kurie klausimai jam priminė ankstesnius metus, kartojosi ir karikatūra.
„Iki skausmo pažįstama karikatūra, kur stovi Nikita Chruščiovas ir vaiko tuos meškiukus. Ankstesniais metais buvo“, – sakė A. Bitautas.
Jo manymu, rezultatai turėtų būti geri, panašūs į ankstesnių metų.
„Dirbdamas švietimo startuolyje ir susidurdamas su visos Lietuvos mokiniais, kartais nustembu, ką ir kaip mokosi mokiniai“, – sakė pedagogas.
Kai kuriems klausimams pakako bendro išprusimo
Kaip LRT.lt sakė su savo mokiniais pakalbėjęs istorijos mokytojas, testas abiturientams pasirodė sudėtingesnis nei šaltinių bloko užduotys. Šaltinių temos šiemet buvo iš savitarpio pagalbos sutarties, pramonės perversmo, Kazimiero ir Aleksandro privilegijos, Šaltojo karo.
„Į daugelį klausimų atsakiau iš bendro išprusimo, buvo pora užduočių, kur nelabai galėjau atsakyti, bet manau, kad šis egzaminas lengvesnis už daugelį praėjusių metų. Turėtų būti daug gerai išlaikiusiųjų“, – apibendrino abiturientas Viktoras.
Jam pasirodė sudėtingiausi klausimai apie Kazimiero ir Aleksandro privilegijas.
„Bet sugebėjau šį tą išsiaiškinti iš šaltinių ir atsakiau“, – paaiškino 60 ir daugiau balų besitikintis ir mokykloje aštuntukais istoriją besimokęs Viktoras iš Karoliniškių gimnazijos.
Sostinės gimnazijos abiturientas Pavelas pasakojo, kad su mokytoja prognozavo, kad bus klausimų apie Šaltąjį karą. Toks spėjimas pasiteisino.
„Tikėjausi geresnių klausimų, bet pusė per pusę. Tikėjausi Prahos pavasario, daugiau Lietuvos istorijos, o buvo daugiau II pasaulinio karo. Egzaminas nebuvo lengvas. Bandomasis, mano akimis, buvo lengvesnis“, – nuomone pasidalijo Dominykas iš Karoliniškių gimnazijos.
Jam sunkiausias pasirodė šaltinių blokas.
Merginos iš tos pačios gimnazijos sakė, kad egzaminas buvo lengvesnis, nei jos tikėjosi. Šaltinių blokas joms – atvirkščiai – pasirodė lengvesnis nei testas.
„Kai pasikartoji, tai žinai atsakymus“, – sakė Urtė ir Aušrinė. Pirmajai pakako viską pasikartoti išvakarėse, antroji vis prisėsdavo pastarąsias dvi savaites.
Sporto vadybą ketinanti studijuoti Urtė tikisi surinkti 60 ir daugiau proc. Teisę ar politiką besirinksiančios Aušrinės lūkesčiai – panašūs.
Eksperto komentaras apie istorijos egzaminą
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) dalijasi Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojo eksperto Vaido Pamparo įžvalgomis apie šios dienos egzaminą.
Anot jo, testiniuose klausimuose buvo šių dienų aktualijų, žemėlapių, karikatūrų.
„Testiniai klausimai niekuo nenustebino. Tikėtini, įprasti. Aukštesnio suvokimo klausimuose <...> yra ir šaltinių ištraukų. <...> Tai atitinka programą“, – vardija jis.
V. Pamparas teigia įžvelgiantis du egzaminų sudarytojų tikslus: prašoma gilintis į Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius 15 a., į valdovų siekius modernizuoti visuomenę.
Visą mokytojo komentarą galite matyti čia:
