Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys pateikė Seimui į Lietuvos kariuomenės vadus siūlomo Raimundo Vaikšnoro kandidatūrą. Kol kas atrodo, kad didelio parlamentarų pasipriešinimo kandidatas nesulauks, tačiau tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai sako turintys R. Vaikšnorui klausimų.
Kad būtent R. Vaikšnoro kandidatūrą prezidentas ketina teikti į kariuomenės vadus, šalies vadovo patarėjas patvirtino pirmosiomis birželio dienomis. Jau tada šią kandidatūrą gyrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, akcentuodamas tiek tarptautinę R. Vaikšnoro patirtį, tiek jo vadovavimą sausumos pajėgoms.
Taip pat skaitykite
Tiesa, klausimų kelia kandidato į kariuomenės vadus amžius – 54-erių R. Vaikšnoras šias pareigas galėtų eiti ketverius metus, kadenciją baigtų sulaukęs 59-erių, tad jam reikėtų į atsargą išeiti metais anksčiau.
Visgi L. Kasčiūnas akcentuoja, kad tai tėra formalumas ir galima įgyvendinti pokyčius, kurie leistų R. Vaikšnorui išdirbti visą penkerių metų kadenciją.
„Bet kuriuo atveju, net jei ir nepakeisime amžiaus, jis ketverius metus gali tarnauti kariuomenės vadu. Bet jau bręsta sprendimas sistemoje, kaip tam tikra varomoji jėga visam procesui, šiek tiek pailginti amžių.
Nes demografinės tendencijos... Manau, tai yra pasenusi nuostata ir amžių tikrai reikia ilginti. Be to, dar man vadovaujant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui esame prailginę amžių krašto apsaugos savanoriškoms pajėgoms. Tai dabar yra kaip pavyzdys“, – portalui LRT.lt komentavo krašto apsaugos ministras.
Pasak L. Kasčiūno, reikalingus sprendimus galima bus priimti Seimo rudens sesijoje, o amžių, nuo kurio kariuomenės vadui reikėtų išeiti į atsargą, svarstoma vėlinti iki 63-ejų.
Kėlė keturis kriterijus
Seimui R. Vaikšnoro kandidatūrą pristatęs prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys antradienį posėdyje kalbėjo, kad G. Nausėda susitiko su ne vienu generolu, kalbėjosi apie jų matymą, viziją, matomus pagrindinius iššūkius ir darbus.
Kandidatams buvo suformuluoti keturi kriterijai. Pirmiausia – nuosekli karininko karjera: „Kad būtų vadovavęs visiems kariniams vienetams – nuo mažiausio skyriaus iki aukščiausio bataliono ir taip pat jų junginio, brigados. Kandidatas, brigados generolas yra visus šiuos žingsnius perėjęs.“
Antras svarbus kriterijus buvo vadovavimas sausumos pajėgoms. Kaip akcentavo K. Budrys, kone visi Lietuvos kariuomenės vadai yra buvę sausumos pajėgų vadais. Pasak G. Nausėdos patarėjo, tai reiškia, kad kandidatas į kariuomenės vadus taip susipažįsta tiek su vienetų komplektavimu, tiek su koviniu rengimu, tiek su sąveika su partneriais ir t. t.
„Trečias svarbus kriterijus buvo tarptautinė patirtis, kad generolas žinotų ne tik schematiškai, kad žinotų, kaip atrodo mūsų sąjungininkų vadovavimo struktūra ir grandinės, bet ir praktiškai būtų patyręs planavimo procesą ir įvairiausius su rengimu susijusius dalykus“, – vardijo K. Budrys.
Ketvirtasis kandidatui keltas kriterijus – aiški lyderystė ir pagarba iš Lietuvos kariuomenės pusės.
R. Vaikšnoras: neturime prabangos švaistyti laiką
Parlamentui prisistačiusio R. Vaikšnoro karinė karjera tęsiasi jau 33 metus. Kandidatas į kariuomenės vadus teigė, jog dabartinė geopolitinė situacija nesuteikia prabangos švaistyti laiką, todėl pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į atgrasymą ir viso NATO aljanso gynybą.
„Stiprios Lietuvos kariuomenės kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra svarbiausi prioritetai. Pradėti darbai, darbų tęstinumas, esamų ir naujų suplanuotų pajėgumų integravimas, personalo užpildymas, jo parengtumas sustiprins Lietuvos kariuomenę ir padės užtikrinti reikiamą kovinę parengtį“, – kalbėjo brigados generolas.
Jis teigė, kad pajėgumų stiprinimas turi būti subalansuotas užtikrinant visų mūšio operacinių sistemų funkcionavimą, o į tai įeina žvalgyba, manevras, ugnies parama, pajėgų apsauga, vadovavimas, valdymas ir išsilaikymas.
„Yra parengti ir patvirtinti NATO regioniniai planai. Mūsų uždavinys – kartu su sąjungininkais užtikrinti šių planų įgyvendinamumą. Ką tai reiškia mums? Mūsų nacionaliniai planai turi būti suderinti, turime skirti pakankamus pajėgumus jiems užpildyti ir testuoti“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.
Pasak jo, Vokietijos brigados priėmimas, integravimas ir įgalinimas kartu su Lietuvoje esančiais JAV padaliniais užtikrins maksimalų atgrasymo efektą.
„Taip, tai bus nelengvas iššūkis, yra didelė dalis karių su šeimų nariais, tačiau dėsime visas pastangas visi ir aš, kaip būsimas kariuomenės vadas, jei mane patvirtinsite, kad Vokietijos brigada turėtų galimybę treniruotis čia, Lietuvoje, pagal visą programą“, – sakė brigados generolas.
Kandidatas į kariuomenės vadus taip pat sakė pritariantis visuotinio šaukimo įgyvendinimui, tačiau teigė, kad link to keliauti reikia palaipsniui.
„Tam reikia infrastruktūros, mokymo laukų, tam reikia pasiruošti instruktorių. Tačiau palaipsniui, kasmet, priklausomai nuo to, kokie bus priimti sprendimai, mes galime didinti jaunųjų karių šaukimo skaičių, tokiu būdu didindami savo rezervą – tiek aktyvųjį, tiek parengtąjį“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
L. Kasčiūnas: tai puikus kandidatas
Krašto apsaugos ministras portalui LRT.lt akcentavo, kad R. Vaikšnoras yra geriausias kandidatas tęsti kariuomenėje pradėtus darbus, ir pabrėžė, kad ši kandidatūra yra grįsta jo ir prezidentūros sutarimu.
„Tai yra mūsų bendras, sutarimu grįstas kandidatas, nes, pagal teisinę bazę, krašto apsaugos ministras siūlo kandidatūrą. Tai čia yra mano pasiūlyta kandidatūra“, – portalui LRT.lt antradienį teigė L. Kasčiūnas.
Jis kalbėjo, kad darbą pradėjusiam naujam kariuomenės vadui teks užtikrinti darbų tęstinumą – lietuviškos divizijos stiprinimą, Vokietijos brigados priėmimą, NATO planų įgyvendinimą.
„Labai svarbus akcentas, ką ir premjerė akcentavo, tai visuotinės gynybos principų praktinė realizacija, valios ir galios priešintis stiprinimas, motyvacijos. Tai puikus kandidatas įgyvendinti šiuos uždavinius“, – komentavo ministras.
Turės klausimų
Valdančiųjų konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis komentuodamas R. Vaikšnoro kandidatūrą antradienį žurnalistams teigė, kad jis kandidatą vertina teigiamai, mano, kad jis turi savybių, reikalingų šiandien vadovauti karinėms pajėgoms.
„Esame iškėlę svarbių klausimų. Aš pats praeitų metų lapkričio mėnesį, matydamas prastėjančią regiono geopolitinę situaciją, iškėliau klausimus, į juos, mano vertinimu, turi būti visuomenėje ar valstybėje atsakyta dėl mūsų krypties, kas yra susiję su finansavimu, kariuomenės modernizavimu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis teigė, kad tie patys klausimai bus keliami Seimui pradėjus svarstyti R. Vaikšnoro kandidatūrą.
Klausimų kandidatui į kariuomenės vadus sako turintis ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tiesa, jis pabrėžė, kad turima informacija leidžia R. Vaikšnorą vertinti teigiamai.
„Kiek aš iš esamų ir buvusių krašto apsaugos sistemos karininkų ir darbuotojų girdėjęs, tai geri atsiliepimai yra apie generolą. O kai frakcija nuspręs, mes tikrai norėsime pasikviesti kandidatą į frakciją, užduoti klausimų ir tada priimsime galutinį sprendimą“, – teigė S. Skvernelis.
Buvęs kariuomenės vadas, dabar Seimo narys Arvydas Pocius atkreipė dėmesį, kad į kariuomenės vadus siūlomas R. Vaikšnoras neturi sovietinės armijos šleifo. Pats kandidatas teigė karinę karjerą pradėjęs 1991-ųjų sausį, kai prisijungė prie besiformuojančio Krašto apsaugos departamento mokomojo junginio.
„Tai yra rimtas argumentas, kadangi ankstesniems kariuomenės vadams vienokiu ar kitokiu būdu teko turėti tą šleifą“, – sakė A. Pocius.
