Aukštosioms mokykloms pačioms nustačius minimalius konkursinius balus, dalies kolegijų ir universitetų šįmet jis bus mažesnis nei anksčiau. Pasak LAMA BPO atstovų, kai kuriose kolegijose žemiausio balo kartelė galės būti tik 1 arba 2. Aukštosios mokyklos aiškina kartelę nuleidusios, nes šiemet privalomais tapo trys valstybiniai brandos egzaminai.
Mažiausią stojimų konkursinį balą į aukštąją mokyklą šiais metais universitetai ir kolegijos galėjo nusistatyti patys. Universitetų sektoriuje kartelė liko panaši, kaip ir ankstesniais metais, – didžiosios dalies žemiausia balo reikšmė apie 5. Kolegijose – akivaizdūs pokyčiai.
„Kolegijos laikosi 3,2 mažiausio balo reikšmės. Pagal mokslo studijų įstatymą tokia reikšmė gaunama, kitos kolegijos tą konkursinio balo reikšmę turi pakankamai žemą, tai balas siekia 1 arba 2, arba 2,5“, – vardija LAMA BPO atstovė Odeta Kardauskė.
Norint įstoti ir į valstybės finansuojamas ir mokamas vietas pirmą kartą privaloma išlaikyti bent 3 valstybinius brandos egzaminus, stojant į menus – bent 2. Privalomi – lietuvių kalba ir matematika, vieną dalyką galima pasirinkti. Šia priežastimi kolegijos aiškina pokyčius nustatant mažiausią stojamąjį konkursinį balą.
„Išlaikyti 3 valstybiniai brandos egzaminai tikrai parodo stojančiojo pasirengimą įstoti į aukštąją mokyklą ir studijuoti sėkmingai“, – komentuoja Vilniaus kolegijos atstovė Anželika Slimanavičienė.
Trys privalomi brandos egzaminai – ne vienintelė priežastis. Sakoma, kad pastaraisiais metais švietimo sistemoje būta daug eksperimentų, abiturientai patiria daug įtampos.
„Būtų rizikinga uždėti labai daug reikalavimų, nežinant, kokia bus situacija. Mes kiekvienais metais turime vis skirtingus ir skirtingus reikalavimus. Modeliavome maždaug, tai aš nemanau, kad ta kartelė bus žemesnė nei pernai metais“, – komentuoja Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.
Pasak LAMA BPO atstovės, šių metų abiturientai pasieks aukštesnių konkursinių balų, negu kai kuriose aukštosiose mokyklose nustatyta. Sako, kad stojant į populiarias studijų programas ir rezultatai būna aukštesni – todėl tarp abiturientų konkursas įvyks. Ten, kur žemiausio balo kartelė 1 arba 2, anot atstovės, gali patekti nebent vyresni stojantieji ir ne į itin populiarias studijų programas. Vis dėlto dalies aukštųjų mokyklų sprendimas kartelę pažeminti kelia klausimų.
„Jos turi tokią galimybę nustatyti, bet ar tai yra labai sveikintina? Iš tiesų klausimas, ar su tokiais žemais akademiniais pasiekimais tos kolegijos sugebės parengti puikius specialistus darbo rinkai“, – sako LAMA BPO atstovė O. Kardauskė.
„Čia tiesiog yra, sakyčiau, tokie principo reikalai. Arba tu sakai, taip, mes matome tos kartelės prasmę, ir ta kartelė kažką reiškia mums, arba tu sakai, mes matome programų paleidimo prasmę ir išlaikymo prasmę ir tada mums tie principai mums nėra tokie svarbūs“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Jis sako, kad su konkursiniu balu, kuris siekia įmanomą minimumą – 1 arba 2, rodoma, kad moksleivis visiškai nesimokė.
„Mes priimdami tuos moksleivius į aukštąją mokyklą tiesiog šaipomės iš aukštojo mokslo koncepcijos kaip tokios“, – mini KTU fakulteto dekanas.
Mažiausią konkursinį balą – vieną – šiais metais nustatė Kolpingo, Lietuvos verslo, Socialinių mokslų ir Vilniaus verslo kolegijos.
