Kaip Rusija daro įtaką tam, kaip apie Lietuvą kalba pasaulio žiniasklaida? Anot dirbtinio intelekto eksperto, duomenų analitiko ir bendrovės „Repsense“ bendrakūrėjo Alfredo Chmieliausko, propagandą matuoti sunku, tačiau aptikti įmanoma.
„Sunku pasakyti, kas yra propaganda, kokie jos bruožai“, – A. Chmieliauskas sako, kad ilgus metus su tuo dirbantys mokslininkai, bandantys sukurti propagandos atpažinimo įrankius, užtrunka ilgiau, nei būtų galima tikėtis. Taip jis kalbėjo penktadienį Vilniuje vykusiame renginyje „Saugumo žaidynės“.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad jei sunku pasakyti kitam žmogui, kas yra propaganda, dar sunkiau to išmokyti dirbtinį intelektą, kad jis galėtų atpažinti tokią informaciją.
„[Propagandą] apibūdina frazė I know it when I see it, mes žinome propagandą, kai ją perskaitome, kai žiūrime. Tai priklauso nuo mūsų kultūrinio treniravimo“, – sakė jis.
Anot eksperto, jis kėlė klausimą, ar galima pasitelkti žmogiškąsias žinias ir pritaikyti jas kuriant įrankį, kuris analizuotų tūkstančius tekstų, leistų suprasti, koks yra naujienų gyvenimo ciklas. Tam jis ir komanda pritaikė anksčiau komerciškai naudotą įrankį, kuris analizuoja ne tik internete pasirodžiusį straipsnį, bet ir metaduomenis: nuorodas, teksto kokybę ir autoritetą.
„Turime suprasti, kad žmonės, kurie kuria propagandą, nėra automatonai, jie kasdien mokosi, bando naujas taktikas, eksperimentuoja. Tai nuolat besikeičiantis priešas“, – pabrėžė A. Chmieliauskas.
Kaip pasaulis aprašo Lietuvą?
Išbandydamas naują įrankį, jis praėjusiais metais išanalizavo daugiau nei 50 tūkst. straipsnių ir pranešimų apie tai, kaip užsienio žiniasklaidoje vaizduojama Lietuva ir koks jos įvaizdis.
„Tas tyrimas mane nustebino. Mes tikėjomės rasti daug informacijos su karo atspindžiais, su grėsme iš Rusijos, bet ir kelionių, ekonominį aspektą“, – sakė jis.
Rezultatai buvo priešingi: pasirodė, kad pasaulio žiniasklaidoje daugiausia naujienų pernai buvo apie tai, jog Lietuva, Latvija ir Lenkija uždaro sienas su Baltarusija. Tik po šios temos rikiavosi pranešimai apie Lietuvos finansų ir technologijų sektorių, dislokuojamą Vokietijos brigadą, paramą Ukrainos gynybai.
„Tam tikra prasme man tai buvo šokas“, – prisimena specialistas. Kadangi apie situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija, migrantų srautus, sveikatą ir žmogaus teises daug kalbėjo žinomos organizacijos „Amnesty International“ ir „Gydytojai be sienų“, žinutės įgavo dar didesnį svorį ir kildavo interneto paieškoje.
Tarp žinučių A. Chmieliauskas sako išvydęs ir motyvą, esą Lietuvos pasienyje šeimininkauja neonacistiškos grupuotės.
„Mano galvoje iš karto suskambo skambutis“, – sakė jis ir pridūrė, kad tuomet kilo mintis patikrinti, ar Rusijos Vyriausybės kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių skleidžiami naratyvai siejasi su pasaulio žiniasklaidoje atsiduriančiomis žinutėmis.
Pakartoję analizę jau šiais metais, analitikai atrado, kad pirmojoje vietoje atsidūrė žinutės apie Lietuvos paramą Ukrainai – tiek karinę, tiek ekonominę.
Antroje vietoje šiais metais atsidūrė tekstai, kaip Lietuva kovo mėnesį uždaro du pasienio punktus su Baltarusija. Trečioje vietoje atsidūrė tema apie Vokietijos siunčiamą brigadą, o ketvirta populiariausia naujiena – Aleksejaus Navalno bendražygio Leonido Volkovo užpuolimas Vilniuje.
Kitos populiarios temos – Baltarusijos ir Rusijos piliečiams taikomi apribojimai, karinės pratybos pasienyje su Rusija, tranzito politika.
„Praktiškai trečdalis mažesnių subistorijų yra arba apie Baltarusiją, arba apie Kaliningrado sritį, arba apie Lietuvos pasienį“, – sakė jis.
A. Chmieliausko teigimu, yra daug sutapimų tarp užsienio žiniasklaidoje nuskambėjusių temų ir to, kas apie Lietuvą pranešama Rusijoje.
Pačioje Rusijos žiniasklaidoje dominuoja tokios temos, kaip Lietuvos ribojimai kertant sieną su Baltarusija ir Kaliningradu, Lietuvos parama Ukrainai, tariamas baltarusių ir rusų verbavimas Lietuvos pasienyje, Baltijos gynybos įtvirtinimų linijos kūrimas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Bepilotis dronas: kaip plito naujiena?
A. Chmieliauskas taip pat pateikė pavyzdį, kaip naujienos rusiškoje ir baltarusiškoje spaudoje migruoja ir persikelia į Vakarų informacinę erdvę.
Baltarusijos saugumo tarnyba balandžio pabaigoje pareiškė, kad užkirto kelią iš Lietuvos paleistų dronų išpuoliams prieš Minską, tai pirmoji pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai savo ruožtu pabrėžė, kad tai yra „dezinformacinė ataka“ ir paneigė Rusijos pranešimus.
A. Chmieliauskas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia žinutė pasirodė išvakarėse nežinomame portale rusų kalba. O kitą dieną, kai į pranešimą sureagavo ir Lietuvos institucijos, pasirodė keliasdešimt straipsnių Rusijos interneto svetainėse. Per savaitę greitai atsirado 54 tekstai rusų kalba, juose – vienų nuorodos į kitus.
„Jie tiesiog kopijuoja tą pačią žinutę, matyt, bandydami apžaisti paieškos sistemą“, – sakė jis. Be to, visuose straipsniuose kažkodėl buvo minimas Baltarusijos KGB vadas, dažnai ne po vieną kartą. Tačiau populiarus straipsnis netruko pakilti ir paieškos sistemose.
O dar kitą dieną straipsnis jau pasirodo amerikietiškame kraštutinės dešinės puslapyje „Breitbart News“, jame detalės buvo dar labiau išpūstos.
„Jie sako, kad Baltarusija teigia, o Lietuva paneigė, bet pasėja idėjos užuomazgą“, – A. Chmieliauskas pabrėžė, kad naujiena jau buvo paneigta iš Lietuvos pusės, tačiau vis tiek plito Rusijai palanki žinutė.
Anot jo, tai yra tik viena istorija iš daugelio, tačiau ji – simptomiška. Daug istorijų lieka ir Rusijoje, nepereina sienos, ypač, jei jos ekstremalesnės ir sunkiau tikėtinos, pavyzdžiui, esą Baltijos šalyse buvo sustabdytas autobusas su vaikais iš Moldovos, jie kankinti.
Panašiu principu pamažu Rusijos ir Baltarusijos kuriamas Lietuvos įvaizdis – tai neva nelegali valstybė, pasakojama apie žmogaus teisių pažeidimus, įstatymų nesilaikymą, neapykantą ir chaosą.
„Kaip matėme, rusiška propaganda sėkmingai plinta už Rusijos ribų ir formuoja neigiamą Lietuvos įvaizdį užsienio valstybėse“, – apibendrino jis.
