Lietuvoje

2018.09.18 09:51

S. Skvernelis: minimali alga galėtų didėti iki 430 eurų

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.09.18 09:51

Vyriausybė, besiremdama Finansų ministerijos prognozėmis, siūlo nustatyti 420 ar net 430 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Profesinės sąjungos tikisi, kad alga vis dėlto bus dar šiek tiek didesnė ir sieks 450 eurų, tačiau, premjero teigimu, spartus MMA kėlimas gali iškreipti darbo rinką.

Antradienį Trišalė taryba ketina galutinai nuspręsti, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA. Vyriausybės vadovo teigimu, tai bus daroma remiantis 2017 m. priimta tvarka.

Premjero aiškinimu, 2017 m. tuometinė Trišalė taryba priėmė racionalų ir objektyvų sprendimą, kad MMA būtų siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, t. y. remiantis formule MMA būtų apskaičiuojama pagal Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį mėnesio atlyginimą iki mokesčių.

„Buvo sutarta, kad MMA būtų ne mažesnė nei 45 proc. ir ne didesnė negu 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tais objektyviais kriterijais remiantis ir yra siūloma nustatyti 420 eurų MMA. Tiesa, paskutinės, rugsėjo 12 d., prognozės yra dar šiek tiek pagerintos, todėl galime kalbėti apie didesnę MMA. Tai galėtų būti tarp 420 ir 430 eurų“, – tvirtina S. Skvernelis.

Profesinės sąjungos vis dėlto laikosi nuostatos, kad MMA turėtų didėti iki 450 eurų. Pasak ministro pirmininko, tokiai pozicijai galima pritarti, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad MMA neiškreiptų darbo rinkos.

„Tikrai norisi, kad MMA būtų didesnė, bet ji negali iškreipti pačios darbo rinkos. Galiausiai, mes kalbame apie darbo užmokestį, mokamą nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims. Tas atotrūkis tarp reikalingos kvalifikacijos darbo užmokesčio ir nekvalifikuoto darbo užmokesčio negali iš esmės išnykti“, – tvirtina S. Skvernelis.

Premjeras apie rinkimus Zanavykyose: tikiuosi neteks turėti priesaiką sulaužiusio kolegos

Paklaustas apie tai, kaip vertina sekmadienį Zanavykų rinkiminėje apygardoje vykusius rinkimus, po kurių į antrą turą pateko konservatorių atstovė Irena Hasse ir pats save išsikėlęs buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys, ministras pirmininkas akcentuoja – žmogus, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką, neturėtų būti įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Rinkimai Zanavykų apygardoje sekmadienį vyko būtent dėl to, kad M. Bastys, po tokios Konstitucinio Teismo išvados, nutraukė savo mandatą. Apygardos gyventojai galėjo išrinkti, kas užims atsilaisvinusią vietą Seime.

„Procedūra, kuri įvyko Seime (kad ponas Bastys nebuvo iš Seimo pašalintas apkaltos būdu) leidžia jam sugrįžti. Žmonių sprendimas nėra galutinis. [...] Kalbame tik apie pirmo turo rezultatus. Antros vietos užėmimas mane, švelniai tariant, labai nustebino“, – pripažįsta S. Skvernelis.

Jis priduria besiviliantis, kad Seime neteks turėti kolegos, kuris yra sulaužęs priesaiką: „Reikia pripažinti, labai dažnai Vilniuje, Seime, galbūt matome ar mąstome kitaip, nei tai daro mūsų šalies gyventojai, gyvenantys rajonuose, miesteliuose. Tai yra tarpinis žmonių sprendimas ir aš tikiuosi, kad nebus taip, jog turėsime Seime kolegą, kurį pripažino kaip sulaužiusį priesaiką.“

S. Skvernelis: minimaliai arba visai nekaupiančių pensijai skaičius – nepriimtinas

Pirmadienį vykusioje konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad lietuvių pensijų kaupimo įpročiai yra tiksinti bomba. „Apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia minimaliai arba iš viso nekaupia. Tai yra bomba ateičiai“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, dabartinės vyriausybės priimti pensijų sistemos pokyčiai – teisingas žingsnis, jeigu norima, kad pensijų sistema būtų tvaresnė, tačiau to neužteks. Lietuvos banko vadovo tvirtinimu, būtina atlikti dar tris pensijų sistemos patobulinimus.

Reaguodamas į tai S. Skvernelis teigia, kad žmonių, kurie pensijai kaupia minimaliai arba nekaupia, skaičius yra nepriimtinas. Kaip teigia ministras pirmininkas, minimaliai kaupiantys žmonės galiausiai sulaukę pensijos gautų ne kasmėnesinę, kaip tikisi, o vienkartinę išmoką.

„Tos priemonės, kurios numatytos pensijų reformoje, ir leis užtikrinti ir „Sodros“ pensiją ne mažesnę, o didesnę, ir skatins žmones kaupti privačiame pensijų fonde, kad prie „Sodros“ pensijos dar galėtų gauti periodines išmokas iš savo sukauptų lėšų, sulaukus senaties pensijos. Tai esminiai dalykai“, – teigia S. Skvernelis.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius