„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra prieš ekonomines sankcijas Rusijai, skelbia Kremliaus ruporu vadinamas „Ekspress nedelia“. Seimo narys LRT.lt patvirtino besilaikantis tokios nuomonės, mat, jo teigimu, reikia bausti ne tautą, o atsakingus politikus. Jis taip pat įsitikinęs, kad Lietuvos politikai su tokiais leidiniais bendrauti privalo.
„Aš esu prieš antirusiškas sankcijas“, – taip skamba savaitraštyje rusų kalba „Ekspress nedelia“ publikuoto interviu su R. Žemaitaičiu pavadinimas.
Pokalbyje su žurnaliste „tvarkietis“ dėstė, kad Lietuvai, palaikančiai ekonomines sankcijas Rusijai, nereikia konflikto tarp rusų ir lietuvių. Pasak politiko, toks konfliktas gali neigiamai atsiliepti ir pačiai Lietuvos ekonomikai.
„Kai mes pritaikome sankcijas, turime galvoti ne apie trumpalaikį politinį poveikį, o apie sankcijų padarinius mūsų žmonėms, mūsų šalies ekonomikai. Mes juk gyvename kaimynystėje, o kaimynų santykiai turi būti geri“, – apie ekonomines sankcijai Rusijai interviu savaitraščiui kalbėjo R. Žemaitaitis.
LRT.lt kalbintas „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis teigė, kad „Ekspress nedelia“ interviu metu teiginio, kad „jis yra prieš sankcijas Rusijai“, nepasakė, tačiau neslėpė prieštaraujantis pačių sankcijų taikymo pobūdžiui.
„Sankcijos gali ir turi būti taikomos tik politikams ir su politika susijusiems asmenims, dėl kurių sprendimų tarptautinėje arenoje ar tarptautinėje bendruomenėje įvyksta konfliktai. Ne visuomenė turi kentėti ir ne žmogus turi kentėti.
Ar kaltas paprastas sunkvežimio vairuotojas, kuris šiandien nusipirkęs sunkvežimį lizingu, dabar negali įvažiuoti į Rusijos teritoriją ir už tai turi sumokėti 5000 eurų užstatą?“ – aiškino R. Žemaitaitis.
„Tvarkietis“ nurodė, kad pavyzdys, kaip Lietuva su kitomis šalimis galėtų taikyti sankcijas konkretiems asmenims, galėtų būti Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, kuris iki šiol negauna Jungtinės Karalystės vizos.
Pasak R. Žemaitaičio, Lietuva rusams turėtų pademonstruoti, kaip vyksta demokratiniai procesai, o ne atstumti tautą sankcijomis.
„Jiems reikia rodyti, kokia demokratija pas mus yra, mes juos turime kviestis čia ir parodyti, kaip demokratiniai procesai vyksta, o ne stumti tuos žmones. [...] Dabar mes juos izoliuojame, tie jų carai auga ir tampa viršininkams. Tu leidi tiems autoritarinio režimo puoselėtojams įsigalėti“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
Mano klaidos nepadaręs
Dar 2014 m. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ataskaitoje apie grėsmes Lietuvai savaitraštį „Ekspress nedelia“ įvardijo Rusijos įtakos instrumentu.
„Vienas iš Rusijos įtakos instrumentų įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius Lietuvoje buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“, Lietuvoje retransliuojami Rusijos televizijos kanalai, rusiškos interneto svetainės. Jose pateikiamos informacijos turinys Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitiko Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu. Lietuvos rusakalbė žiniasklaida savarankiškos pozicijos dėl karo Ukrainoje neformuoja ir siekdama pateisinti agresyvią Rusijos politiką pasitelkia tiek Rusijoje, tiek Vakaruose publikuotus ideologiškai Kremliaus politiką palaikančius straipsnius“, – dėstoma VSD ataskaitoje.
R. Žemaitaitis sakė, kad apie savaitraštį „Ekspress nedelia“ nėra girdėjęs, tačiau iš LRT.lt sužinojęs, kad tai, pasak VSD, yra Rusijos propagandos instrumentas, problemos nematė. Anot jo, Lietuvos politikams būtina bendrauti ir tokiomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Jei tokia informavimo priemonė pripažįstama galimai bendradarbiavę su rusais ar įvardijami nacionalinio saugumo kontekste, tai reikia elgtis priešingai – jiems reikia kuo daugiau informacijos, kuo daugiau interviu, kuo daugiau kalbėtis. Jeigu to nedarome, tai yra girdima tik viena pozicija“, – tvirtino „tvarkietis“.
Anot jo, politikai, nebendraujantys su tokiomis žiniasklaidos priemonėmis, patys daro klaidą, mat net ir propagandiniams leidiniams reikia pateikti savo poziciją, kad jie turėtų alternatyvių nuomonių.
„Visą laiką galvok kaip nusikaltėlis arba kaip asmuo, kuris daro nusikaltimą, ir tada tu suvoksi nusikaltimo esmę – ar jis sąmoningai padarė, kur yra tiesioginė, kur netiesioginė tyčia, objektyvioji ar neobjektyvioji“, – sprendimą duoti interviu „Ekspress nedelia“ grindė R. Žemaitaitis.
Politologas: kalbama Kremliaus naratyvu
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, politologas Vytis Jurkonis tvirtino, kad politikai Lietuvos laisvai sprendžia, su kokiomis žiniasklaidos priemonėmis ir apie ką kalbėti, tačiau, kaip perspėja pašnekovas, svarbu ir kaip ta politikų nuomonė yra pateikiama.
Politologas neslėpė, kad R. Žemaitaičio interviu „Ekspress nedelia“ jį nustebino, tačiau dar labiau nustebino paties „tvarkiečio“ pasiaiškinimai, jog publikacijos pavadinime jo mintis nebuvo tiksliai perteikta, nors pats politikas abejoja sankcijų Rusijai reikalingumu.
„Kuomet savaitraščio viršelyje aiškiai matoma pozicija, o po to bandoma sukti uodegą, kad ne visai tą turėjo omenyje, tai susidaro įspūdis, kad yra gudraujama. Žinant, (R. Žemaitaičio – LRT.lt) teisinį išsilavinimą, situacija atrodo keistai.
Man atrodo akivaizdu, kad, kai kalbame apie tikslines sankcijas, tai kalbame apie konkrečius, oligarchus, apie V. Putino aplinkos žmones ir tai nėra sankcijos visai Rusijai. Kuomet sakoma, kad yra taikomos sankcijos visai Rusijai, tai iš principo kalbama Kremliaus naratyvu. Būtent taip V. Putinas ir jo aplinka bando pristatyti Magnickio sąrašą ar sankcijas dėl Krymo aneksijos.
Akivaizdu, kad sankcijos turi pasekmes ne tik konkretiems asmenims, bet ir įmonėms, visai ekonomikai, bet, jei tie žmonės yra konkrečiai susiję su žmogaus teisių pažeidimais, su agresyvia Kremliaus politika regione, tai kyla klausimas, gal R. Žemaitatitis mano, kad sankcijų iš viso neturėtų būti“, – R. Žemaitaičio elgesį vertino V. Jurkonis.
Politologo įsitikinimu, politikai, nors ir turi teisę bendrauti su visomis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų pasidomėti, su kuo rengiasi kalbėtis ir įvertinti galimą grėsmę.
„Žinant visą tą informacinio karo kontekstą, kiekvienas sąmoningas pilietis ir juo labiau parlamento narys turėtų pasidomėti, kokiai žiniasklaidos priemonei ir kokiam žurnalistui duoda interviu“, – teigė pašnekovas.
