Algirdo Paleckio partizanų niekinimo byloje trečiadienį liudijusios konservatorės Seimo narės Paulės Kuzmickienės teigimu, pasisakydamas apie laisvės kovas A. Paleckis menkino Lietuvos valstybingumą, tai darė „labai apgalvotai“.
„Manau, selektyvia ir galimai specifiškai dėliojama visuomenei skirta informacija ir buvo tikslas sumenkinti laisvės kovas, partizaninį judėjimą, tuo paneigiant esminį laisvės kovų tikslą“, – Kauno apylinkės teisme trečiadienį liudijo P. Kuzmickienė.
„O (kovų – BNS) tikslas buvo priešintis sovietinei okupacijai ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Manau, toks menkinimas yra labai šiurkštus ir neleistinai menkinantis dar ir mūsų valstybingumą“, – pridūrė parlamentarė.
Anot jos, šis A. Paleckiui inkriminuojamas „menkinimas pasirinktas labai apgalvotai ir nematant visos esmės apie laisvės kovas“.
P. Kuzmickienė: skaičiai apie partizanus – neteisingi
Parlamentarės teigimu, A. Paleckis siekė visuomenei sudaryti neigiamą įspūdį apie partizanus minėdamas tam tikrus skaičius, istorinių tyrimų galimai neatitinkančius duomenis.
„Tie skaičiai, mano žiniomis, yra neteisingi. Aš nesu istorikė, tad remiuosi tik informacija, kuri yra nepriklausomoje Lietuvoje ištirta, publikuojama. Juos publikuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas. Manau, yra svarbu teismui irgi remtis šiais duomenimis“, – sakė P. Kuzmickienė.
Ji teisėjui Virginijui Kalkauskui patvirtino buvusi viena kreipimosi į prokuratūrą iniciatorių.
„Kartu su Matu Maldeikiu 2022-ųjų spalį kreipėmės prašydami įvertinti Algirdo Paleckio pasisakymus viešojoje erdvėje, kurie mano nuomone menkina pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, laisvės kovas, priskiriant toms kovoms tik neigiamus kovos motyvus, nutylint pagrindinį rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę“, – liudijo P. Kuzmickienė.
Istorikas: nužudymai dažnai nepriskiriami partizanams, jie paremti KGB medžiaga
Baudžiamojoje byloje, kurioje A. Paleckis kaltinamas Lietuvos partizanų niekinimu ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno šmeižtu, teismas be P. Kuzmickienės kaip liudytoją trečiadienį apklausė ir LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėją istoriką Rytą Narvydą.
A. Paleckio gynėjo klausiamas, ar 25 tūkst. Lietuvos rezistencijos kovose žuvusių gyventojų skaičius yra tikslus, jis pažymėjo, kad savaime skaičius mažai reikšmingas: „Vienas dalykas tikslumas, kitas – tų duomenų interpretavimas tam tikriems teiginiams pagrįsti. Pats savaime skaičius, manau, nedaug ką pasako.“
Pasak R. Narvydo, minėtą skaičių pateikė KGB, šie duomenys atsirado Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priešaušryje 1987 metais, kai Lietuvos istorikams buvo leista dirbti KGB archyve.
„Nežinau, ar jis (žūčių skaičius – BNS) galėtų būti pagrindas tvirtinti, kad tiek žmonių buvo nužudyti iš ginkluoto pasipriešinimo dalyvių pusės. (...) Pagrindinis šaltinis yra buvęs KGB (dabar Lietuvos ypatingasis) archyvas, kuriame dažnai nėra pasakyta, kad partizanai nužudė, dažnai pasakoma, kad nenustatyta, kas tą nužudymą įvykdė“, – kalbėjo R. Narvydas.
Anot R. Narvydo, LGGRTC sudarytame per laisvės kovas žuvusiųjų sąraše yra virš 30 tūkst. atvejų, bet nagrinėjant kartoteką aiškėja, kad pavardės dubliuojasi, iškraipant vardą tas pats asmuo įrašomas du, tris kartus.
„Galutinis skaičius dar laukia savo valandos“, – pažymėjo istorikas.
P. Kuzmickienė ir R. Narvydas trečiadienį atvyko į posėdį ir davė parodymus gyvai.
Byloje parodymus anksčiau davė nukentėjusiuoju įvardijamas krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, liudytojai Andrius Nakas, parlamentaras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Maldeikis.
Už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas ir bausmę Kauno kalėjime atliekantis A. Paleckis byloje kaltinamas L. Kasčiūno, tuomet vadovavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), šmeižimu ir partizanų niekinimu.
Nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų birželio viešintame A. Paleckio vaizdo įraše teigta, neva L. Kasčiūno anksčiau vadovautas NSGK yra „nacistinis komitetas“, o L. Kasčiūnas siekia apriboti žiniasklaidos laisvę.
Anot prokuratūros, pateikdamas Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, A. Paleckis taip pat menkino pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, priskyrė jiems tik neigiamus kovos motyvus nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.
Teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvaujantis A. Paleckis kaltės nepripažįsta.
Buvęs politikas ir diplomatas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) perkvalifikavo jo veiksmus į rengimąsi šnipinėti ir pusmečiu, iki pusšeštų metų, sumažino laisvės atėmimo bausmę.
