Korupciniais nusikaltimais kaltinami buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pirmadienį davė parodymus teismui politinės korupcijos byloje. R. Kurlianskis tvirtino nusikaltimų nepadaręs, jis savo santykiuose su politikais nieko blogo neįžvelgė, o 90 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui vadino paskola. Šią versiją parėmė ir pats E. Masiulis. Tuo metu Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio advokatai tvirtino, kad partijos nežinojo apie jų buvusių narių veiksmus ir ryšius su „MG Baltic“.
„Kaltinimai man nėra suprantami, todėl negaliu išreikšti pozicijos dėl kaltės“, – pirmadienį Vilniaus apygardos teisme savo kalbą pradėjo R. Kurlianskis.
Jo teigimu, valstybės vadovų pareiškimai apie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą dirbtinai formavo neigiamą atmosferą.
„Esu įsitikinęs, kad jokio nusikaltimo nepadariau“, – pažymėjo kaltinamasis.
Prisiminęs jam metamus kaltinimus dėl galimai neskaidrių ryšių su politikais R. Kurlianskis tvirtino nieko blogo neįžvelgęs savo santykiuose su šiuo metu jau buvusiais parlamentarais.
„Buvau ir esu įsitikinęs, kad verslas privalo bendrauti su politikais. [...] Pastaruoju metu verslas nuosekliai demonizuojamas ir kriminalizuojamas“, – dėstė R. Kurlianskis.
Tikino, kad parama nebuvo kyšis
R. Kurlianskis teigė kaltinamajame akte matantis klaidą – kaltinamojo teigimu, jis nebuvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu, nebuvo sudaręs sutarčių su koncernu, algos iš bendrovės negavo. Dėl to, pasak kaltinamojo, jis neveikė koncerno vardu, o tik buvo vienas iš koncerno valdybos narių. Kalbėdamas apie skirtą paramą kito kaltinamojo Šarūno Gustainio įkurtam VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, kuri kaltinamajame akte traktuojama kaip kyšis, R. Kurlianskis pažymėjo, kad tai buvo asmeninės simpatijos išraiška, mat jam nėra svetimos liberalios idėjos.
„Užuominų, kad parama siejama su kažkuriuo Seimo nariu, sutartyje nebuvo“, – jam metamus kaltinimus dėl papirkimo atmetinėjo R. Kurlianskis.
E. Genio/LRT nuotr.
VšĮ „Taikomosios politikos institutas“ verslininkai skyrė 8,7 tūkst. eurų paramą, kurią prokurorai traktuoja kaip kyšį buvusiam liberalui Š. Gustainiui už esą „MG Baltic“ palankios Vartojimo kredito įstatymo pataisas R. Kurlianskis, kalbėdamas apie šį epizodą, pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentas, jį esą sekęs 13 metų, jokių duomenų apie galimą papirkimą nesurado.
R. Kurlianskis tvirtino kaip verslininkas domėjęsis greitųjų kreditų rinka ir šia tema kalbėjęs su įvairiais žmonėmis. Kaltinamasis neigė perdavęs Š. Gustainiui įstatymo pataisas, kurios galėjo būti palankios koncernui „MG Baltic“.
„Jeigu parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“ buvo kyšis, jau 2015 metų spalio mėnesį turėjau būti sulaikytas“, – aiškino R. Kurlianskis.
Prabilo apie simpatiją E. Masiuliui
Prokurorai buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio dalyvavimą „MG Baltic“ valdomos televizijos LNK laidoje „Alfa savaitė“ traktuoja kaip neteisėtą paramą Liberalų sąjūdžiui. Įtariama, kad laidoje norėta politiką parodyti iš teigiamos pusės, o pašnekovą žurnalistui Tomui Dapkui pasiūlė pats R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis teisme tvirtino, kad pašnekovu laidai E. Masiulis buvo pasirinktas dėl to, kad jis aktyviai pasisakė apie tuometes aktualijas ir esą turėjo tvirtą nuomonę. Kaltinamasis neslėpė, jog simpatizavo E. Masiuliui.
Tiesa, pasak R. Kurlianskio, normalu, kad televizijos laidose pakalbėti apie aktualijas kviečiami politikai. Be to, ne paslaptis, anot kaltinamojo, žiniasklaidos kanalas turėjo galvoti ir apie reitingus. Pasak jo, būtent E. Masiulio pasirodymas garantavo didesnį laidos populiarumą.
Anot R. Kurlianskio į televizijos laidą „Alfa savaitė“ buvo kviečiami įvairūs pašnekovai. Jis pateikė visų į laidą kviestų pašnekovų sąrašą, skaičiavo, kad E. Masiulis per tris metus laidoje dalyvavo tik tris kartus. Kiti politikai, ministrai, partijų pirmininkai laidoje esą dalyvavo daugiau kartų.
Aptarinėdamas vieną garsiausių bylos epizodų – kaltinimą kyšininkavimu – R. Kurlianskis patikino, kad 90 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui E. Masiuliui buvo perduoti kaip paskola, o ne kaip kyšis.
„90 tūkst. eurų paskolinau asmeniškai E. Masiuliui“, – teisme sakė R. Kurlianskis.
Jis aiškino nesidomėjęs, kam konkrečiai bus naudojami pinigai.
E. Genio/LRT nuotr.
„Paskola nebuvo susijusi su politiko principais, poelgiais“, – pažymėjo R. Kurlianskis.
Vėliau jis patikslino, kad E. Masiuliui skolino ne 106 tūkst. eurų – ši suma nurodoma kaltinamajame akte – būtent 90 tūkst. eurų.
„Patikinu, kad perdaviau 90 tūkstančių eurų, kiek jis prašė“, – sakė jis.
Jis teismui pasakojo, kad ne vieną kartą yra skolinęs pinigus fiziniams, juridiniams asmenis.
R. Kurlianskis, baigęs duoti parodymus, pareiškė, kad pasinaudos teise neatsakinėti į teismo, prokuroro, advokatų, kitų kaltinamųjų klausimus, o teiks papildomus paaiškinimus tik tada, kai teisme bus ištirta visa bylos medžiaga.
E. Masiulis kaltu nesijaučia
Pasibaigus R. Kurlianskio liudijimui, prieš teismą pristatyti savo pozicijos stojo buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, eksparlamentaras E. Masiulis.
„Kaltu neprisipažįstu“, – akcentavo buvęs politikas.
Eksparlamentaras teigė iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento R. Kurlianskio nesulaukęs jokių neteisėtų prašymų.
E. Masiulis, pristatęs savo politinę karjerą, pažymėjo, kad bendravo su įvairiais verslininkais, įmonių atstovais, vadovais.
„Su R. Kurlianskiu susipažinau 2008 metais“, – teigė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, bendrauti su verslo atstovais, įvairiomis visuomeninėmis grupėmis jam reikėjo, siekiant įgyvendinti Liberalų sąjūdžio programą, kurios vienas tikslų – sumažinti valstybės biurokratinį aparatą. Buvęs politikas pripažino, kad koncernas „MG Baltic“ rėmė Liberalų sąjūdį, tačiau, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta remti partijas, koncernas liberalus nustojo remti.
E. Masiulis, prisiminęs kaltinamajame akte minimą įstatymo pataisą, kurią Seime užregistravo buvęs liberalas Š. Gustainis ir kuri, prokurorų teigimu, galėjo būti naudinga koncernui „MG Baltic“, pažymėjo, kad šis teisės akto pataisymas atitiko Liberalų sąjūdžio programą.
Buvusio Seimo nario teigimu, Lietuvos tarpusavio skolinimosi asociacijos vadovas Vytautas Zabulis, lankydamasi Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, kritikavo įstatymą ir esančią tvarką. Jis kalbėjo, kad Liberalų programoje buvo numatyta mažinti biurokratinę naštą, tad tai atitiko partijos programą.
E. Masiulis pasakojo, kad įstatymo pataisai Seimas nepritarė, o jis pats nebandė paveikti parlamentarų, kad ją palaikytų.
E. Genio/LRT nuotr.
„Nieko neįtakojau, nesistengiau ir nesiekiau paveikti nei Liberalų sąjūdžio frakcijos, nei kitų Seimo narių“, – pažymėjo kaltinamasis.
Jis tvirtino nesuprantantis, kaip Vartojimo kreditų įstatymo pataisos galėjo būti naudingas „MG Baltic“.
E. Masiulis, duodamas parodymus, neigė siekęs koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.
Byloje surinkti įrodymai leidžia įtarti, kad R. Kurlianskis ir E.Masiulis siekė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad klausimas dėl paminklo J. Basanavičiui statybos būtų išbrauktas iš 2015 gruodžio Vilniaus savivaldybės darbotvarkės.
E. Masiulis, prisiminęs šį epizodą, teigė, kad R. Kurlianskis ir „MG Baltic“ atstovas Romanas Raulynaitis laikėsi pozicijos, kad paminklas turi stovėti K. Sirvydo skvere. Kaltinamasis akcentavo, kad R. Kurlianskis jo neprašė paveikti R. Šimašiaus sprendimų.
Buvęs liberalų lyderis teigė tik susitikęs su R. Šimašiumi ir pareiškęs, kad J. Basanavičiaus paminklui parinkta vieta prie filharmonijos, kelia aršias diskusijas visuomenėje.
„Sakiau, kad politiškai nenaudinga skubinti sprendimo priėmimą, reikia daugiau laiko platesnei diskusijai“, – dėstė E. Masiulis.
Kirčiai prokurorui ir A. Guogai
E. Masiulis teisme kalbėjo ir apie „MG Baltic“ valdomos televizijos laidą „Alfa savaitė“, kurioje, kaip nurodo prokurorai, jis galėjo būti parodytas iš teigiamos pusės už pagalbą koncernui.
Buvęs liberalų lyderis stebėjosi, kad yra tikriausiai pirmasis, kuris yra kaltinamas dėl to, kad pasirodė televizijoje. Buvusio Seimo nario vertinimu, tuo metu jis buvo populiarus politikas, viešas asmuo, tad aptarti aktualijas televizijos laidoje nėra nieko blogo.
„Šį prokuroro kaltinimą vertinu kaip antikonstitucinį, kuris pažeidžia mano, kaip piliečio, teisę į žodžio laisvę“, – teisėsaugos veiksmais piktinosi E. Masiulis.
Kalbėdamas apie buvusį liberalą Antaną Guogą, kurį, bylos duomenimis, R. Kurlianskis įkalbinėjo neskaldyti Liberalų sąjūdžio partijos ir nekurti frakcijos joje, E. Masiulis pasakojo apie tai, kad politikas troško aukštų postų.
„A. Guogą domino premjero, Seimo pirmininko pareigos, jis siekė tapti rinkimų štabo vadovu“, – pasakojo E. Masiulis.
E. Genio/LRT nuotr.
Anot kaltinamojo, A. Guoga jam žadėjo neardyti liberalų, jeigu jam kas mėnesį bus skirta 10 tūkst. eurų iš partijos kasos geresniam įvaizdžiui žiniasklaidos priemonėse formuoti.
E. Masiulis stebėjos ir piktinosi, kad esą „viskas, kas naudinga A. Guogai, naudinga prokurorui“.
„Politikoje konkurencija normalus dalykas, A. Guoga konkuravo su manimi, visada siekiau, kad partija būtų vieninga ir stiprėtų. A. Guogos noras kuri atskirą frakciją yra silpninantis, o ne stiprinantis žingsnis. Mano pareiga buvo, kad partija nesiskaldytų. Partija nėra uždara sekta, diskusija išplito už partijos ribų“, – aiškino E. Masiulis.
Parėmė R. Kurlianskio versiją
E. Masiulis parėmė R. Kurlianskio versiją dėl paskolos. Anot buvusio liberalų lyderio, 90 tūkst. eurų iš R. Kurlianskio jam buvo paskolinta, ši paskola buvo skirta nekilnojamojo turto verslo vystymui Lietuvos pajūryje.
„90 tūkstančių eurų grynais pinigais aš Vilniuje automobilyje gavau iš R. Kurlianskio kaip paskolą“, – teisme sakė E. Masiulis.
Buvęs parlamentaras teigė, kad anksčiau pinigų bandė pasiskolinti iš banko, tačiau jam esą netiko skolinimosi sąlygos.
Pasak E. Masiulio, prieš pasiskolindamas pinigų iš R. Kurlianskio, pirmiau jis surašė paskolos sutartį ir vėliau paėmė iš R. Kurlianskio 90 tūkst. eurų. Prisiminęs šį epizodą kaltinamasis liudijo, kad į automobilio saloną pasidėjo taip pat ir 16 tūkst. eurų, kuriuose esą turėjo perduoti žmones seseriai, o ši pinigus turėjo nuvežti į pajūrį. Šie pinigai, kaip teigė E. Masiulis, buvo asmeninės santaupos.
„Gautą paskolą parsinešiau namo, savanoriškai perdaviau Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, suvokdamas, kad tai teisėtai gauti pinigai“, – apie 90 tūkst. eurų istoriją kalbėjo E. Masiulis.
Buvęs liberalų lyderis tvirtino nesuprantantis, kodėl jis yra kaltinamas neteisėtų praturtėjimu, kai atliktas mokestinis tyrimas parodė, kad lėšos gautos teisėtai.
„Tarp manęs ir R. Kurlianskio buvo civiliniai paskoliniai santykiai“, – akcentavo E. Masiulis.
Galiausiai kaltinamasis išreiškė pasipiktinimą, kad iki šiol jam nėra atiduodami teisėsaugos pareigūnų kratų metu paimti pinigai.
„Reikalausime atsakomybės iš tų pareigūnų, kurie neteisėtai laiko svetimus pinigus“, – rėžė E. Masiulis.
Jis, kaip ir R. Kurlianskis, pirmadienį atsisakė atsakyti į proceso dalyvių klausimus.
Bandė įrodyti, kad R. Kurlianskis neatstovavo koncernui
Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pirmadienį teismui aiškino, kad R. Kurlianskis negalėjo veikti koncerno vardu, nes esą nėjo jame vadovo pareigų. Pasak teisininko, prokurorų teiginiai, kad R. Kurlianskis buvos „MG Baltic“ viceprezidentas, yra klaidingi, mat tokios pareigybės koncerne nebuvo.
.jpg)
E. Genio/LRT nuotr.
„R. Kurlianskiui nebuvo bendrovės darbuotojų sąraše, jis nebuvo koncerno atstovas, neturėjo teisės atstovauti juridiniam asmeniui“, – pažymėjo L. Belevičius.
Anot advokato, tai, kad R. Kurlianskis buvo „MG Baltic“ valdybos nariu dar nereiškia, kad jis atstovavo koncernui.
L. Belevičius prokurorų įtarimus, kad buvusio parlamento Š. Gustainio Seime įregistruotos Vartojimo kreditų įstatymo pataisos yra naudingos „MG Baltic“, pavadino neatitinkančiais realybės. Anot jo, „MG Baltic“ ir su koncernu susijusios įmonės neužsiima jokia veikla vartojimų kreditų srityje.
Koncerno advokatas tikino, kad „MG Baltic“ nesiekė daryti įtakos Seime svarstytiems su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija susijusiems klausimams.
L. Belevičius aiškino, kad „MG Baltic“ per savo valdomas žiniasklaidos priemones nesiekė sudaryti išskirtinių sąlygų E. Masiuliui. Gynėjas pažymėjo, jog LNK laidoje „Alfa savaitė“ be E. Masiulio dalyvavo daug kitų politikų, valdžios atstovų, pavyzdžiui, ekspremjeras Algirdas Butkevičius, europarlamentaras A. Guoga, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir kiti.
Pasak teisininko, jei prokurorai mano, kad E. Masiulio dalyvavimas televizijos laidoje traktuojamas kaip atsidėkojimas jam už pastangas priimti „MG Baltic“ palankius sprendimus, tai reikėtų apklausti ir kitus laidoje „Alfa savaitė“ dalyvavusius asmenis, ar jiems nebuvo atsidėkota už kokius nors sprendimus.
Kaip teigė advokatas, R. Kurlianskio tuometiniam liberalui E. Masiuliui perduoti pinigai nebuvo „MG Baltic“ nuosavybė. Taip gynėjas reagavo į prokurorų mestus kaltinimus dėl politiko papirkimo.
„Koncernas nėra išmokėjęs R. Kurlianskiui jokių grynųjų pinigų“, – tvirtno L. Belevičius.
Partija atsiriboja
Parodymus duoti teismui stojęs Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka teigė, kad partija apie „MG Baltic“ pervestą paramą Š. Gustainio įkurtam „Taikomosios politikos institutui“ – ką prokurorai traktuoja kaip kyšį – nieko nežinojo.
„Tai neturi nieko bendro su partija, jos tikslais, uždaviniais“, – dėstė teisininkas.
Anot R. Jurkos, Liberalų sąjūdis nežino apie tai, kad Š. Gustainis būtų galėjęs daryti įtaką partijos frakcijos Seime nariams, balsuojant dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisos.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad partija neturėtų būti atsakinga ir dėl E. Masiulio, kuris kaltinamas kyšio paėmimu iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio, veiksmu. R. Jurkos teigimu, Liberalų sąjūdis nežinojo apie partijos vadovo ir verslininko susitarimus.
Tą patį Liberalų sąjūdžio advokatas minėjo ir kito buvusio liberalo, kaltinamojo G. Steponavičiaus atveju. Pasak R. Jurkos, partija nežinojo apie G. Steponavičiaus ryšius su „MG Baltic“.
Tikino, kad V. Gapšys nepaveikė kolegų
Parodymus pirmadienį davė ir Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis. Darbo partija kaltinama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, prokurorai tvirtina, kad „darbiečių“ vardu veikė buvęs parlamentaras V. Gapšys. Šiems kaltinamajame akte išdėstytiems teiginiams advokatas kategoriškai prieštaravo.
„V. Gapšiui jokia forma nebuvo jokie įgaliojimai suteikti. [...] Lygybės ženklo dėjimas tarp V. Gapšio ir partijos yra nepagrįstas“, – akcentavo V. Sviderskis.
Pasak advokato, V. Gapšys už kyšį negalėjo paveikti kitus Darbo partijos narius. Anot teisininko, „darbiečių“ valdymo organų nariai net neįtarė apie V. Gapšio intencijas.
„Atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo, kuriame vienas narys kaltinamas bandęs paveikti kitus keturis partijos narius“, – pažymėjo V. Sviderskis ir pridūrė, kad tai įrodo, jog partijos valdymo organų nariai apie V. Gapšio siekius nežinojo.
Tiesa, advokatas, prokuroro Justo Lauciaus paklaustas, kokius įgaliojimus partijoje turėjo V. Gapšys, ėjęs partijos rinkimų štabo vadovu, atsakymą teigė pateiksiantis vėliau.
Advokatas akcentavo, kad partija kaltės nepripažįsta.
Kiti kaltinamieji, tai yra Š. Gustainis, V. Gapšys, G. Steponavičius, pirmadienį teismo posėdyje dalyvavo, tačiau nurodė savo pozicijas pateiksią vėliau.
8 kaltinamieji
Politinės korupcijos byloje teisiami buvę ir dabartiniai Seimo nariai, partijų atstovai kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau visi sutinka duoti parodymus teismui.
R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, galimus nusikaltimus jis vykdė nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime – svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiais klausimais R. Kurlianskis kaltinamas bandęs veikti per E. Masiulį.
Be to, R. Kurlianskis kaltinamas davęs bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padaryta nuolaidų už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinamieji sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai. Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis tikina, kad pas jį rasti pinigai buvo R. Kurlianskio paskola.
