Konstitucinis Teismas antradienį pradėjo aiškintis, ar kai kurie Stambulo konvencijos straipsniai atitinka šalies Konstituciją. Į Konstitucinį Teismą praėjusių metų rudenį kreipėsi grupė Seimo narių. Kreipimesi teigiama, kad Konstitucinio Teismo išvada turėtų esminę reikšmę Seimui apsisprendžiant dėl dar 2018 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos konvencijos ratifikavimo. Kai pernai gegužę Stambulo konvenciją ratifikavo Europos Parlamentas, paragino tą padaryti ir visas Europos Sąjungos (ES) nares. Lietuva, būdama ES narė, turėtų dalyvauti užtikrinant žmogaus teises ir laisvės.
Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
– Pone Kukuraiti, ar iš viso reikėjo kreiptis, nes oponentų argumentas, o jūs buvot oponentai, kad tai yra laiko tempimas, kad visi žino, ką Konstitucinis Teismas atsakys, o čia vis dėlto kalbama ne apie teisę, o apie dorovę ir vertybes. Tai ar vertėjo kreiptis?
L. Kukuraitis: Kaip ir tuomet sakėme, taip ir dabar patvirtinčiau, kad iš tiesų greičiausiai Konstitucinis Teismas pasakys, kad šitos sąvokos, dėl kurių ginčijamasi, o iš tiesų ginčijamasi dėl trijų sąvokų, tikrai neprieštarauja Konstitucijai. Tai iš esmės nekeičia pačios diskusijos apie Stambulo konvenciją, nes jeigu Stambulo konvencija, kaip jūs ir minėjote, yra teisių ir laisvių užtikrinimo konvencija, tai tada reikia kalbėtis apie tai, kokių teisių ir laisvių mums trūksta arba kurios teisės ir laisvės nėra dar integruotos į mūsų teisės aktus. Kai aš dar buvau socialinės apsaugos ir darbo ministras, važiuodavau į Europą ir kalbėdavomės apie Stambulo konvenciją, visi pripažindavo, kad tiek mūsų smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tiek specializuotos pagalbos centrų tinklas Lietuvoje, tiek ir tuo metu kuriamas arešto orderis (jį norėjome integruoti įstatymais, dabar jis jau yra priimtas), kitaip sakant, visos esminės Stambulo konvencijos praktinės dalys pas mus veikia arba tuoj veiks. Jie (Europoje – LRT.lt) sakydavo, kad „jūs iš esmės jau esat praktiškai ratifikavę konvenciją, išskyrus patį ratifikavimo veiksmą“. Yra nemažai Europos šalių, kurios yra ratifikavusios, bet nieko beveik nepadariusios, kad smurto prieš moteris mažėtų, skirtingai nuo mūsų šalies.
Kai aš dar būdamas ministras kėliau tuos klausimus, ratifikavimo klausimus, ir buvau susodinęs oponentus, tikrai bandžiau suprasti ir supratau, kad iš esmės tai yra apie tris sąvokas, kuriuos yra kultūrinės ir etinės sąvokos. Supratau, kad mums reikia paimti tą praktinę dalį, integruoti, padaryti, užkardyti, kiek įmanoma, smurtą prieš moteris ir apskritai smurtą artimoje aplinkoje. To siekiau ir tai yra padaryta bent jau teisiniame lygmenyje. Jeigu kažko trūksta iš praktinės dalies, mes visą laiką pasiruošę tai įdiegti, o dėl tų trijų kultūrinių ar etinių sąvokų turbūt mes čia diskutuosime. Aš tikrai tą diskusiją palieku visuomenei ir, man atrodo, ji tikrai ne Konstitucinio Teismo, bet visos visuomenės tokios kultūrinės refleksijos sritis. Ar mes esam pasiruošę keisti lyties sampratą? Nes per Stambulo konvenciją ir įvedami, atidaromi vartai tokiam daug platesniam suvokimui apie lytį: kas yra lytis ir kaip ji išreiškiama visuomenėje.
– O jums tai ir yra skausmingiausia, kad atsiranda tie atidaryti vartai?
L. Kukuraitis: Man tai nėra nieko skausmingo, noriu pasakyti, kad ratifikavimo prasme mes esame ratifikavę visą praktinę dalį, kuri yra Stambulo konvencijoje, ir aš jas išvardinau. Yra ir daug daugiau dalių, nes pati konvencija yra labai praktinė. Tai mes praktinę dalį esam įdėję. Ar mums ratifikuoti ją dėl tų trijų sąvokų? Sakyčiau, kalbėkimės apie sąvokas tada rimtai, o ne prisidenkime, kad mes esam prieš moteris, mes esam už smurtą prieš moteris ar panašiai. Nieko panašaus, visos Stambulo konvencijos nuostatos yra mūsų teisėje.
– Prašau, pone Tomai.
T. V. Raskevičius: Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvai reikia ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad užkirstume kelią smurto prieš moteris epidemijai. 2023 metais policijos yra gauta 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, policija praeitais metais per pusmetį išdavė 10 tūkst. vadinamųjų apsaugos orderių, kai smurtautojas yra iškeldinamas iš gyvenamosios vietos.
Lietuva savo teisinėmis priemonėmis kovoja su smurto pasekmėmis. Tai reiškia, kad mes reaguojame, kai smurtas jau yra įvykęs, o Stambulo konvencija dėmesį skiria priežastims smurto artimoje aplinkoje – kalba apie prevenciją. Būtent dėl šios priežasties reikia tą tarptautinį dokumentą ratifikuoti, kaip daro visos vakarietiškos Europos šalys. O reaguodamas į gerbiamojo buvusio ministro pastabas aš prisiminsiu, kaip 2016 metais jų partijos lyderis Saulius Skvernelis fotografavosi su plakatu, kad ratifikuokime Stambulo konvenciją. Daugelis yra matę tas nuotraukas. Taip pat „Vardan Lietuvos“ įstojo į Europos žaliųjų frakciją Europos Parlamente, kurie labai aiškiai pasisako už būtinybę, remia Stambulo konvenciją ir akcentuoja smurto prieš moteris problematiką. Tai siūlyčiau, kviesčiau kolegas tikrai būti nuosekliems, neišsižadėti savo ankstesnių vertybinių įsipareigojimų ir dėti visas pastangas, kad smurto mūsų visuomenėje būtų kaip įmanoma mažiau.
– Dar ir socdemams galėtumėte šitą pasakyti.
T. V. Raskevičius: Tikrai galėčiau. Socialdemokratų partijos pirmininkė, buvusi FEM arba Lyčių lygybės komiteto Europos Parlamente pirmininkė 2014 metais ragino unisonu visas Europos Sąjungos valstybes ratifikuoti tą Stambulo konvenciją. Būtų labai gerai, kad Socialdemokratų frakcijos nariai irgi vieningai Seime dėl šio dokumento balsuotų.
– Pone Kukuraiti, kreipimesi į Konstitucinį Teismą yra minimi, aš taip radau, trys Stambulo konvencijos straipsniai, ar jie atitinka kai kuriuos Konstitucijos straipsnius. Jeigu taip labai nesismulkinant, tai jie yra susiję su lyties socialine sąvoka ir čia atsiranda tas žodis „genderizmas“, o šitas terminas esą eliminuoja skirtumus tarp vyro ir moters, ir nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys vyro ir moters lytis, netenka reikšmės, taip gali būti paneigiama ir šeimos sąvoka. Kita vertus, apskritai konvencija leistų keisti, pasirinkti socialinę lytį, taip būtų paneigiama prigimtinė lyties samprata. Tai aš suprantu, kad šitas labiausiai gąsdina jus, aš turiu galvoje jus kaip oponentus?
L. Kukuraitis: Bent jau dėl šitų klausimų Seimas, t. y. jo dauguma, tarp jų ir Tomas Vytautas, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar šitos sąvokos neprieštarauja Konstitucijai. Realiai diskusija yra dėl trijų dalykų – ar lytis gali būti apibrėžta tik socialiniu aspektu, ar prieš moteris ir vyrus yra smurtaujama dėl jų lyties, ar ir dėl kitų priežasčių, ar mūsų švietimo sistemoje turėtų būti mokoma apie nestereotipinius lyčių vaidmenis ir, ypač kai šita konvencija išplečia lyties sampratą, tai reiškia, kad kartu mokyti ir apie lyties pasirenkamumą. Ir čia iš tiesų yra tikrai tokia kultūrinė ir netgi politinė diskusija. Ar mes norime mūsų švietimo sistemoje atidaryti visiškai plačiai kvietimą vaikus mokyti apie lyties pasirinkimą ir tai skatinti? Tai šiuo atveju labiau tradicinių pažiūrų politinės jėgos turėtų, taip pat ir konservatoriai turbūt, laikytis tokių tradicinių vertybių. Šiuo atveju diskusija iš esmės yra dėl būtent kairiųjų ir dešiniųjų vertybių. Tomas Vytautas paminėjo tiek mūsų premjerą, tiek mūsų stojimą į Europos žaliuosius, tai net ir Europos žaliųjų kontekste stojimo procese mes labai aiškiai pasakėme, kad būtent mūsų partija ir tuo metu, kai mes buvome Vyriausybėje, Stambulo konvenciją padarėme pagalbos moterims instrumentu, tiek visiškai sustiprindami smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tiek sustiprindami pagalbą per specializuotus pagalbos centrus, tiek per vaiko teisių reformą.
<...> Tomui Vytautui sakyčiau taip – nuoseklumo iš jūsų pusės irgi trūksta, nes tame projekte, kurį buvome parengę ir dėl COVID-19 nespėjom pranešti, kur buvo ir arešto orderis, ir kiti dalykai, buvo numatytas smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymas. Tai dabar, kai mes kalbam apie tai, jeigu norite akcentuoti smurtą prieš moteris, kai kas metus gaunama 50 tūkst. skambučių, tai kodėl tada jūsų valdančioji dauguma išėmė smurtą prieš moteris kaip nereikšmingą elementą ir paliko tik smurto artimoje aplinkoje įstatymą? Ir dar ir kitų nenuoseklumų pasakyčiau, ypač po pernykščio skandalo, kurį mes turėjom dėl seksualinio priekabiavimo prie vaikų ir smurto prieš vaikus. Kai mes teikiame siūlymus, kad psichologinė pagalba visiems nukentėjusiems nuo smurto – tiek tėvams, tiek vaikams – būtų prieinama nemokama visoje šalyje, tai valdantiesiems pasirodė nereikšminga ir į vaikų teisių įstatymą neįdėjo. Tai yra praktiniai dalykai.
– Duokite atsakyti, pone Kukuraiti, jūs tiek daug klausimų jau pateikėt, kad ponas Raskevičius turi atsakyti.
T. V. Raskevičius: Žinot, čia tokia situacija, kad juokiasi puodas, kad katilas juodas. Taip, Seimas nepritaria smurto lyties pagrindu įtraukimui į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nes pono Kukuraičio frakcija balsavo prieš.
O grįžtant prie Stambulo konvencijos, tai man atrodo, kad Stambulo konvencija Lietuvoje apskritai yra labai apipinta tokia dezinformacija ir įdomu pastebėti, kad tie visi oponentų kartojami argumentai, kuriuos šiandien girdime ir iš pono Kukuraičio, skirtingose šalyse atsikartoja. Yra atlikti net įvairūs tyrimai, kad dažniausiai tuos argumentus artikuliuoja organizacijos ar politikai, siejami su tam tikrais rusiško finansavimo šaltiniais, ir, mano subjektyviu vertinimu, tai yra vadinamoji Rusijos minkštoji galia, siekiant skaldyti Vakarų visuomenę, sukelti tam tikras įtampas ir destabilizuoti. Man atrodo, kad Lietuva, kaip demokratinė Vakarų Europos valstybė, labai aiškiai stovinti Ukrainos ir vakarietiškų vertybių pusėje, turėtų atremti šitas dezinformacines atakas ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtent to ir siekia, siekia išsklaidyti įvairias insinuacijas, kad esą šitas tarptautinis dokumentas, kurį yra ratifikavusios, atrodo, visos, išskyrus 5, Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Estiją ir Latviją, kaip nors prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai.
– Jūsų paminėta Ukraina, beje, irgi yra ratifikavusi.
T. V. Raskevičius: Būtent karo metu.
– Bet ar jūs vis dėlto matote kokių nors būdų įtikinti oponentus, nes jie sako, kad tai ne teisiniai dalykai, tai yra vertybės, dorovė ir čia nieko tas Konstitucinio Teismo sprendimas mums nenuleis.
T. V. Raskevičius: Po pastarųjų metų įvykių kitose šalyse akivaizdu, kad Lietuva žmogaus teisių žemėlapyje pradeda atrodyti nebeadekvačiai – Estija 2017-ais ratifikavo Stambulo konvenciją, Latvija pernai. Mes daug kalbame apie nacionalinį saugumą. Sakome, kad reikia dėti visas pastangas, kad užsienio partneriai mus gintų, ir svarbu, kad partneriai gintų ne tik Lietuvos teritoriją, bet ir tą pačią vertybinę ir kultūrinę sistemą. Man žmogaus teisės, teisės viršenybė yra būtent apie nacionalinį saugumą. Aš noriu, kad Lietuvoje Vakarų būtų kaip įmanoma daugiau, to ir sieksiu.
