Naujienų srautas

Lietuvoje2024.02.14 20:01

Arba eiti kartu su tėvais, arba laukti 14-os: socialinių valandų rinkimas moksleiviams tampa galvosūkiu

00:00
|
00:00
00:00

Daliai tėvų piktinantis, kad, vaikams iki 14 metų nesurinkus privalomų socialinių valandų skaičiaus, savanorišką veiklą už mokyklos ribų kartu su jais turi atlikti ir tėvai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad mokyklos turi suteikti visas sąlygas vaikams įgyvendinti pilietinę veiklą. Nevyriausybinės organizacijos sako, kad be tėvų priežiūros priimti savanoriauti vaikus, jaunesnius nei 14 metų, į tam tikras veiklas neleidžia įstatymas. 

„Sveiki. Socialinės valandos. Klaipėda“, – taip įrašą vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupių pradėjo Edita, susidūrusi su problema, kai jos dvylikamečiams pritrūko privalomų socialinių valandų.


00:00
|
00:00
00:00

„Visų pirma, aš manau, kad tas socialines valandas yra labai paprasta surinkti ir mokykloje, jeigu pats vaikas yra aktyvus. Deja, mano dvylikametis nėra toks aktyvus ir mes susidūrėme su tokia situacija, kad tiesiog nieko beveik ir nesusirinkome. Per pusmetį mes teturėjome dvi valandas. Ir tada teko pradėti žiūrėti, kur galima dar jų susirinkti. Skambinausi aš į šunų prieglaudą, „Maisto banką“, į tokias vietas, atrodo, <...> kur padėti tikrai būtų galimybė ir kur galėtų mus priimti. Tai susidūriau su tuo, kad buvo atsakymas, kad tik nuo keturiolikos metų, o jeigu norime anksčiau, tai yra galimybė ten darbuotis, bet tada reikėtų jau su tėvais kartu“, – sako klaipėdietė Edita.

Pasak moters, socialinę veiklą vaikams galiausiai pavyko rasti vienoje iš uostamiesčio bibliotekų.

„Atsiliepė puikios, nuostabios moterys, priėmė mūsų vaikus ir ten rašė, kad nesvarbu, koks amžius, visus priima ir surašo tas socialines valandas. Vaikinai pirma dieną kasė sniegą, paskui ir knygas vartė, ir tiktokus darė. <...>. Labai džiaugiuosi, kad atsirado įstaigų, kurios būtent iki 14 metų priima. Nes kitu atveju, jeigu namie dar du vaikai mažiukai, tai tas socialines valandas kartu su vaikais kažkur, kur reikia tėvų, yra sudėtinga rinkti“, – teigia motina.

Tokia praktika, kai tėvai turi eiti savanoriauti kartu su vaikais, jei šiems dar nėra keturiolikos, kiek papiktino ir kaunietę Vytautę.

„Kiek teko dalyvauti susirinkime ir kalbėti su mūsų bendraklasių tėvais, tai supratome, kad su šita situacija susiduria ne vienas ir tikriausiai per visas mokyklas susiduria dar daugiau tėvų“, – akcentuoja ji.

Moteris sako, kad nėra prieš tokią pilietinę veiklą, tačiau, jos manymu, tai neturėtų tapti papildoma našta tėvams.

„Šitas socialines valandas privalo mokinys surinkti per metus, nes kitu atveju, kaip minėjo auklėtoja, neva mokinys nekeliamas į kitą klasę ir taip toliau. Ir tuomet <...> aš supratau, kad aš privalėsiu visur su tuo vaiku dalyvauti kaip atstovas. <...> Kiek teko visur skambinti į įvairias įstaigas, susidūriau su tuo, kad daugelis įstaigų dirba darbo dienomis ir darbo valandomis. Tai aš, kaip dirbantis asmuo, realiai netgi po pamokų vaiko negalėčiau palydėti. Nes tada man reikėtų atsiprašyti iš darbo, susiderinti visas veiklas tam, kad vaikas surinktų tas socialines valandas“, – piktinasi Kaune gyvenanti mama Vytautė.

Įstaigos moksleivius priimti stengiasi, bet ne visada pavyksta

Dalis tėvų socialinio tinklo įrašo komentarų skiltyje teigė, kad kai kurios mokyklos reikalauja, jog vaikai dalį socialinių valandų privalomai rinktųsi už mokyklos ribų.

„Į Lietuvos Raudonąjį Kryžių kreipiasi dėl socialinių valandų tiek ir patys moksleiviai, tiek ir mokytojai, tiek ir tėvai. Situacija yra tokia, kad sudaryti sutartį ir oficialiai dalyvauti platesniame spektre veiklų, kurias galime pasiūlyti, galima tik nuo 14 metų. Tą reglamentuoja įstatymas. Bet tikrai yra galimybė savanoriauti ir jaunesniems. Būna, grupės ateina lydimos tiek pačių mokytojų arba klasės auklėtojų, kartais būna ir tėvų. Taip pat užtenka ir tėvų leidimo, kad jaunuolis, neturėdamas dar 14 metų, galėtų savanoriauti. Aišku, tuomet jau mes, kaip organizacija, ne visas veiklas galime tokiais atvejais pasiūlyti“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Maltiečių savanorystės procesų vadovė Neringa Sukauskaitė sako, kad jų organizacija taip pat sulaukia nemažai moksleivių prašymų. Vadovės teigimu, savanoriauti priimami ir jaunesni vaikai, tačiau dažniausiai tai priklauso nuo veiklos pobūdžio.

„Maltiečiuose yra socialinė savanorystė. Ir mes turime nemažai kontakto su vyresnio amžiaus žmonėmis, su pažeidžiamomis grupėmis. Mūsų savanorių parengimas trunka daug ilgiau negu kelių valandų instruktažas. Tai yra veiklos, orientuotos į ilgalaikį santykį. Tų žmonių, kurie savanoriauja šiose srityse, motyvas neturėtų būti tik epizodinė veikla“, – pabrėžia maltiečių savanorystės procesų vadovė N. Sukauskaitė.

ŠMSM: socialinės valandos renkamos gali būti ir mokyklose

ŠMSM Ugdymo departamento direktorės Jolantos Navickaitės teigimu, reikalavimo, kur turėtų būti vykdoma pilietinė socialinė veikla, kai mokiniai renka socialines valandas, nėra.

„Mokyklos yra labai skirtingose teritorijose, arba mokinių galimybės yra labai skirtingos ir mes tikrai sulaukiam daug klausimų, ar tikrai visa socialinė pilietinė veikla turėtų būti vykdoma už mokyklos ribų. Kvietėm mokyklas įvertinti realias galimybes, nes tikrai socialinė pilietinė veikla gali būti organizuojama ir mokykloje. Tikrai nėra jokio reikalavimo, kad mokiniai kažkokią dalį veiklų turi atlikti ne mokykloje“, – tikina ministerijos atstovė J. Navickaitė.

Ji priduria, kad apie įvairias socialinės veiklos galimybes vaikams turi papasakoti mokykloje dirbantys specialistai.

„Socialinė, pilietinė veikla yra viskas, ką mokiniai gali daryti ugdydami savo pilietinę kompetenciją, būdami aktyvūs mokyklos bendruomenės, vietos bendruomenės nariai, ir veiklos, kurios būtų tinkamos socialinei pilietinei veiklai, yra labai įvairios. <...> Tikimės, kad mokyklose būtų paskirti socialinės pilietinės veiklos koordinatoriai, kurie kiekvienais metais susitiktų su vaikais ir atitinkamai, pagal jų amžių, pristatytų įvairias galimybes ir apskritai pristatytų, kas tai yra ta socialinė-pilietinė veikla, kurią jie galėtų atlikti, būdami vienoje ar kitoje klasėje“, – sako J. Navickaitė.

Ministerijos teigimu, tie, kurie mokosi ne pagal atnaujintas programas – šeštoje, aštuntoje ir dešimtoje klasėje – per metus turi surinkti 10 socialinių valandų. Pagal naujas programas – nuo penktos iki dešimtos klasės – mokiniai turės surinkti po 20 socialinių valandų. Trečių-ketvirtų gimnazijų klasių mokiniai – 70 valandų per dvejus mokslo metus.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi