Įrašas vieno Klaipėdos vaikų darželio uždaroje tėvų grupėje, kur Užgavėnių proga siūloma berniukus perrengti „žydukais, nes vaikai eis „žydauti“, socialiniame tinkle sukėlė pasipiktinimo bangą.
Klaipėdos „Varpelio“ darželio-mokyklos vadovė Daina Paliulienė patikino, kad tai ne darželio iniciatyva, apie tai nei ji pati, nei grupės mokytoja nežinojo, ir vadino įrašo žodžius antisemitiniais.
Darželio atstovai LRT.lt prašymu pasikalbėjo su šios idėjos autore mama. Ši teigė „norėjusi, kaip greičiau“.
Štai toks į viešumą patekęs vienos mamoms įrašas supykdė visuomenę socialiniame tinkle: „Berniukams irgi kokią kaukę, apsirengti žydukais, užsidėti kepurę ar ką tik sugalvosite. Svarbu, kad būtų patogu, nes eis po grupės žydauti. Kadangi žydaus, tai reikės minimaliai kažkokių vaišių atsinešti, kad turėtų, kai ateis į grupę pas juos kiti.“
Kalbėdama su LRT.lt „Varpelio“ vadovė pabrėžė, kad ugdymo įstaiga toleranciją laiko viena pagrindinių vertybių.
„Susiskambinome su ta mama, ji labai apgailestauja, atsiprašo. Viską paaiškinome jai. Tai uždara tėvų grupė, mes nematome, ką jie ten rašo. Toje grupėje yra vien tėvai“, – sakė D. Paliulienė.
Direktorė patikino, kad grupėje nėra mokytojos, jai toks šventės planavimas taip pat buvo naujiena.
„Vyks tradicinė Užgavėnių šventė. Bet jokių tokių žodžių kaip „žydukai“, „čigonai“ nebus. Niekas jų nevartoja. Tai antisemitiniai žodžiai.
Ta mama sako: aš norėjau, kaip greičiau. Suprantate, skiriasi žmonių išsilavinimo, vertybių lygis. Mes auklėjame vaikus, mokome juos, bet tėvų tikrai neauklėjame. Mes negalime prisiimti atsakomybės už kiekvieną tėvą“, – kalbėjo ugdymo įstaigos vadovė.
F. Kukliansky: „Negaliu suprasti kvailumo tų žmonių, neišsilavinimo“
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky LRT.lt teigė, kad pati gimusi ir užaugusi Lietuvoje ji neprisimena, kad darželyje ar mokykloje švenčiant Užgavėnes būtų buvę raginimų „persirengti žyduku“ ar pan.
„Ką reiškia apsirengti žyduku? Aš, žydė, nesuprantu. Galbūt kas nors galėtų man paaiškinti, koks turėtų būti skirtumas tarp žydo ir ne žydo. Kaip pasidaryti tuo žydu? Kuo skiriasi Lietuvos žydas nuo Lietuvos ne žydo, aš asmeniškai nesuprantu. Jeigu man lieptų apsirengti, tai gal peisus prisiklijuočiau, bet juk tik tikintys vaikšto taip, o netikintys taip nevaikšto. Aš net neturiu atsakymo, negaliu suprasti kvailumo tų žmonių, neišsilavinimo. O kaip jie savo vaikams aiškina?“, – sakė F. Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pastebėjo, kad vaikams Užgavėnės iš tiesų yra šventė, kuri įsirėžia į atmintį, tad ir antisemitiniai raginimai ar aiškinimai išliks atmintyje.
Pašnekovė pabrėžė, kad tokie leitmotyvai, kaip minėtasis, neturi nieko bendra su humoru, kas kartais bandoma sakyti.
„Man sako, kad žydai turi humoro jausmą ir gali pasijuokti iš tokių dalykų. Taip, žydai turi humoro jausmą ir gali pasijuokti iš tokių dalykų. Bet kai aš sakau, kad štai kokia esu stora ir netelpu į sijoną – tai yra vienas dalykas. Bet jeigu man iš šono kas nors pasako: „Žiūrėk, kokia tu stora ir netelpi į sijoną“ – tai yra kitas dalykas. Jeigu aš, būdama žyde, kartais apie žydus, kaip savo tautiečius, kalbu pašiepdama kokius bruožus ar leidžiu sau apie juos pasakyti kažką kritiško, tai yra visiškai ne tas pats, kas auklėti vaiką nuo darželio ir skiepyti, kad žydukas turi specialų bruožą, iš kurio reikia pasijuokti. <...> Bet su tuo kovoti yra neįmanoma, nes tie tėvai ir toliau sakys vaikams tai, ką jie nori“, – akcentavo F. Kukliansky.
Tikėtina, kad toks antisemitinis požiūris keliauja iš kartos į kartą ir būtent švietimo įstaigos galėtų būti ta vieta, kur vaikų dėmesys būtų atkreipiamas, kad toks suvokimas nėra teisingas.
„Manyčiau, kad reikia tiesiog drausti pajuoką iš žydų. Ir Užgavėnių proga laikyti, kad tai yra antisemitizmas ir vaikams galima paaiškinti. <...> Mes turime daug ką paaiškinti ta proga. Buvo inkvizicija, kuri išvijo žydus iš Ispanijos ir Portugalijos, buvo žydai kaltinami, kad kilo maro epidemija. Mes turime tiek daug ką pasakyti, kodėl vakar Užgavėnės buvo su žydukais, o šiandien žydukus reikia išimti iš Užgavėnių lėlių. Pasikeitė žmonijos požiūris“, – sakė pašnekovė.
Vis dėlto Lietuvos žydų bendruomenė neretai fiksuoja tokius ir panašius antisemitinius ženklus.
Tiesa, anot F. Kukliansky, tarp jaunų žmonių ši problema nėra tokia aktuali, nes tiesiog žmonės yra labiau išsilavinę, daugiau keliauja po pasaulį ir jų suvokimas yra kitoks nei buvo anksčiau.
„Jiems tas antisemitinis elementas nėra jų gyvenimo dalis. Jeigu, aišku, mes neskatinsime. Jeigu skatinsime, o jeigu skatinsime, sulauksime to paties, kas ir buvo. Juolab, kad tai yra pažeidžiama ir nedidelė žmonių grupė, kurią tikrai yra lengva pažeisti. Mes jau turime tokią skaudžią patirtį per daugybę metų net ir čia Europoje“, – teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
