Įstatymai numato, kad nė vienam iš tėvų nėra suteikiama absoliuti ir neribota teisė keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, net jei pagal teismo sprendimą su tuo tėvu (motina) yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, tėvas (motina), ketinantis persikelti su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienio valstybę, vienas pats dėl tokio išvykimo nuspręsti negalės – jam privalu gauti atskirai gyvenančio tėvo (motinos) rašytinį sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako tokį sutikimą duoti – ginčą sprendžia teismas pagal vaiką išvežti siekiančio tėvo (motinos) ieškinį.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Taigi, nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kitas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, vaiko nuolat gyventi į užsienio valstybę išvežti negalės, kol vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo. Jeigu vaiko tėvas (motina), nepaisydamas pirmiau nurodytų sąlygų vis tiek išvyksta į užsienį su vaiku, tokiu atveju laikoma, kad vaikas išvežtas neteisėtai.
Pagal suformuotą teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Nors teismų praktikoje nėra detalizuota, tačiau manytina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nesutikimu turėtų būti laikomos tokios situacijos, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) žodžiu arba raštu nesutinka duoti sutikimo dėl išvykimo gyventi į užsienio valstybę su vaiku (aktyvūs veiksmai) arba ignoruoja kitą iš tėvų prašantį duoti rašytinį sutikimą (neveikimas). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Kadangi teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Bylose dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi taip pat įvertinamos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas, ar tėvą (motiną) ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi su Lietuva kas nors sieja, t. y. ar yra artimųjų, su kuriais bendrauja ir palaiko ryšį Lietuvoje, ar turi Lietuvoje turto, moka mokesčius ir kita. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, ar į užsienį su vaiku nuolat gyventi ketinantis išvykti tėvas (motina) tinkamai vykdo savo pareigas vaikui, ar yra duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu, todėl šiuo aspektu yra svarbi Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvada.
Svarbu žinoti, kad į kitą valstybę ketinantis su vaiku išvykti nuolat gyventi tėvas (motina) turėtų iš anksto pasirūpinti gyvenamąją vieta, turėti užsienyje darbą ar bent darbo pasiūlymą, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas galės lankyti, kaip bus užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra. Jeigu vaikas kitoje valstybėje gyvens ne vienas su tėvu (motina), bet ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, sugyventine (-iu), gali būti vertinamas vaiko ir to sugyventinio tarpusavio ryšys, sugyventinio asmenybė (ar yra dirbantis, ar yra teistas ir pan.). Teismas taip pat gali vertinti ir dabartines gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Reikia turėti omenyje, kad aplinkybė, jog ketinantis į užsienį išvykti su vaiku nuolat gyventi tėvas (motina) sukūrė šeimą užsienyje, neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, nes pirmenybė teikiama vaiko interesams.
Rekomenduotina jau kreipiantis į teismą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę) turėti pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus su vertimais, t. y. nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų nuotraukas, darbo pasiūlymą ar darbo sutartį, pažymą iš ugdymo įstaigos ir pan. Be kita ko, svarbu pagalvoti, kokia bendravimo tvarka skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kuris liko Lietuvoje su vaiku turėtų būti jau gyvenant kitoje valstybėje, nes pakeitus vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą yra reikalinga tuo pačiu spręsti bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo) klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio ginčo sprendimas neretai trunka pakankamai daug laiko, rekomenduotina pagalvoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias teismui pritaikius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos būtų leista su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybę ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nes šių priemonių netaikius, vaikas gali adaptuotis Lietuvoje, o išvykimas į kitą valstybę gali sukelti vaikui papildomo streso.
Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta, jog vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Taigi, išvykimas su vaiku gyventi į užsienio valstybę tikrai nereiškia, kad kitas iš tėvų likęs Lietuvoje su vaiku turės bendrauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nepaisant to, vis tiek turi būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Skyrium gyvenantis tėvas (motina), liekantis Lietuvoje, vis tiek turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius. Tokiu atveju gali būti sudaromos galimybės kasdien bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis ir praleisti su vaiku dalį vasaros ar kitų atostogų pas skyrium gyvenantį tėvą (motiną) Lietuvoje ar užsienyje. Gali būti sudaryta ir daugiau galimybių bendrauti su kitu iš tėvų, jeigu tai yra įmanoma. Visais atvejais dėl bendravimo su vaiku tvarkos sprendžiama individualiai.
Apibendrinus visa, kas paminėta, tėvas (motina), ketinantis išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, kai skyrium gyvenantis kitas iš tėvų lieka gyventi Lietuvoje, privalo gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai tėvų valdžia apribota, o jei šis sutikimo neduoda, ginčą sprendžia teismas. Ketinant išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę tokiam išvykimui reikės tinkamai pasiruošti, nes spontaniškas sprendimas išvykti su nepilnamečiu vaiku nuolatiniam gyvenimui į kitą valstybę teismo gali būti pripažintas teisiškai nepagrįstu kaip neatitinkantis vaiko interesų, jeigu nebus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos užsienyje, nebus pasirūpinta vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra ir kita.
Išvežus vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ar teismo leidimo, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu. Tokiu atveju kitas iš tėvų turės teisę inicijuoti pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūrą, kas reiškia, kad bus privalu grįžti į Lietuvą ir išspręsti klausimą dėl leidimo išvykti su vaiku į užsienį gyventi teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad faktas, jog vaikas jau buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę, vėliau teismui sprendžiant dėl leidimo išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę gali būti vertinamas kritiškai, todėl patartina nerizikuoti ir neturint skyrium gyvenančio tėvo (motinos) sutikimo ar teismo leidimo neišsivežti vaiko nuolat gyventi į užsienį.
