captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kada viešas muzikos klausymas gali nemažai kainuoti

Nors už viešą muzikinių kūrinių naudojimą autoriams bei atlikėjams privalu atlyginti jau 20 metų, dar pasitaiko verslų, kurie apie tokią prievolę nežino arba piktybiškai atsisako mokėti. Tai LRT.lt pasakoja Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis. „Tačiau, palyginti šiandieną ir laikotarpį prieš 10 metų, didžiuosiuose miestuose esančio verslo sąmoningumas labai paaugo, prastesnė situacija periferijoje ir pajūryje“, – kalba pašnekovas.
N. Perea/Unsplash.com nuotr.
N. Perea/Unsplash.com nuotr.

Lietuvoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas bei tarptautiniai teisės aktai jau 20 metų įpareigoja verslą sumokėti autoriams bei atlikėjams už kavinėse, grožio salonuose ar kitose viešose vietose grojamą muziką. Tačiau vis dar pasitaiko ir „nežiniukų“, ir tų, kurie piktybiškai nėra linkę atlyginti už kūrinių naudojimą.

„Prievolė atlyginti autoriams ir atlikėjams už jų kūrinių naudojimą egzistuoja nuo 1990-ųjų, tačiau dar ir dabar pasitaiko tokių verslų, kurie nežino ar nenori mokėti. 95 proc. verslininkų žino ir susimoka, bet yra ir dalis tokių, kurie nemoka iš principo, yra pasirengę dėl to teistis, tačiau tai – absoliuti mažuma, apie 10–15 atvejų per metus.

Lietuva nėra išimtis, tokia prievolė yra taikoma visoje ES, tik Lietuvoje šis įstatymas egzistuoja 20 metų, o, tarkime, Suomijoje – 60. Kai Lietuvoje pasieksime 60-ties metų įdirbį, bus ir kitoks mentalitetas. Tačiau, palyginti šiandieną ir laikotarpį prieš 10 metų, didžiuosiuose miestuose esančio verslo sąmoningumas labai paaugo, prastesnė situacija periferijoje ir pajūryje“, – kalba M. Budvytis.

Pasak pašnekovo, AGATA atstovai vasarą aktyviau važinėja po viešas vietas, kurios už leidžiamą muziką turėtų susimokėti, bei pastebi, kad nemažai nepareigingų verslininkų pasitaiko sezoninėse pajūrio kavinėse.

„Būna tokių verslininkų, kurie sako „laukėm, kol ateisit, o iki tol nemokėjom“. Tačiau jei verslininkas geranoriškai sutinka sudaryti sutartį nuo savo veiklos pradžios ir mokėti atlikėjams bei autoriams, nepuolame grasinti baudomis“, – tvirtina M. Budvytis.

T. Gouw/Pexels nuotr.

Baudos atgraso nuo klausymo be sutarties

M. Budvytis sako, kad dažniausiai verslininkus informacija apie galimas baudas atgraso nuo muzikinių kūrinių naudojimo, nesudarius autorinės/licencinės sutarties su autoriams ir kūrėjams atstovaujančia organizacija. Tuo metu asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius įvardija, kokios sankcijos gresia nepaklusniausiems.

„Civilinio proceso būdu teismas turi teisę priteisti du kartus didesnį autorinį atlyginimą, nei priklausytų mokėti sudarius sutartį. Administracinio proceso tvarka kūrinių naudotojas gali gauti 280–600 eurų baudą, jei pažeidimas padaromas pirmą kartą.

Naudotojams, kurie nežino ir pirmą kartą sulaukia skambučio, vizito ar rašto dėl autorinės/licencinės sutarties, patartina sudaryti sutartį ir mokėti autorinį atlyginimą, kadangi įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Tačiau nė viena kolektyvinio administravimo asociacija neturi tikslo bausti kūrinių naudotojus ir bylinėtis, asociacijų tikslas yra surinkti teisių turėtojams priklausantį autorinį atlyginimą už jų kūrinių naudojimą“, – kalba P. Sartatavičius.

Stebi ir naujai besikuriančius verslus

M. Budvytis pasakoja, kad AGATA atstovai lankosi verslininkų darbo vietose, o jei jose išgirsta skambant muziką, visų pirma palieka informaciją apie įstatymo numatytą prievolę sumokėti. Tuomet verslo savininkas gali nuspręsti, ar susimokėti ir legaliai groti muziką.

„Bendradarbiaujame su Registrų centru, higienos pasus išduodančiomis institucijomis, savivaldybėmis, kurios išduoda alkoholio licencijas. Kai išduodamos tokios licencijos kavinėms, barams, restoranams, preziumuojame, kad jose gros muzika. Tad prieš atidarant kavinę, išsiunčiame informaciją apie tai, kad už grojamą muziką teks susimokėti.

Atsiranda verslų, kurie sako, kad pamėgins apsieiti be muzikos, tačiau po mėnesio ar kelių patys susisiekia ir pareiškia norą sudaryti sutartį“, – pažymi M. Budvytis.

Jei įsigijote albumą, dar nereiškia, kad sumokėjote autoriams

Pasak P. Sartatavičiaus, autorinis atlyginimas turi būti mokamas už viešą muzikos kūrinių atlikimą, kuomet kūriniai yra naudojami koncertuose, renginiuose, klubuose, restoranuose, kavinėse, baruose, viešbučiuose, mugėse ar parodose ir kitose viešose vietose.

„Nėra svarbu, kokia platforma kūrinys yra viešai atliekamas komercinės veiklos vietoje, pavyzdžiui, kavinėje. Žinoma, tas šaltinis turi būti teisėtas, apie neteisėtas kopijas ar kūrinių įgijimą iš neteisėtų šaltinių šnekėti nereikėtų. Kuomet kūrinys yra viešai atliekamas, už tokį atlikimą autorinis atlyginimas turi būti sumokėtas.

A. Delanoix/Unsplash nuotr.

Visiems naudotojams reikėtų įsidėmėti, kad legaliai įsigyto CD ar „Youtube“ naudojimas nereiškia, kad už konkretų kūrinio panaudojimą jau yra atsiskaityta. Tiek CD, tiek radijo transliacija, tiek „Youtube“ ar kitos platformos, kuriomis galima pasiekti turinį, yra skirtos tik asmeniniam naudojimui“, – aiškina P. Sartatavičius.

Pasak pašnekovo, priklausomai nuo to ar kūriniai naudojami renginyje/koncerte, ar kaip foninė muzika, skirtingai skaičiuojamas ir autorinis atlyginimas.

„Pavyzdžiui, kai muzika yra naudojama fonui, autorinis atlyginimas priklauso nuo komercinės veiklos vietos ploto. Jei muzika naudojama renginyje ar koncerte, autorinio atlyginimo dydis priklauso nuo organizatoriaus pajamų už parduotus bilietus, o jei renginys yra be įėjimo mokesčio – nuo žiūrovų skaičiaus ir nuo vietų skaičiaus“, – sako jis.

Kaip nustatoma, kam ir kiek mokėti

P. Sartatavičius ir M. Budvytis aiškina, kad tokiems kūrinių naudotojams kaip radijas ar televizija įstatymiškai yra privaloma teikti savo grojaraščius, nurodyti, kokie kūriniai buvo naudoti per atitinkamą laikotarpį. Taip pat tokia pareiga kyla ir renginių ar koncertų organizatoriams. Tuomet autorinis atlyginimas yra paskirstomas atsižvelgiant į gaunamas ataskaitas apie kūrinių naudojimą.

„Kalbant apie kavines, barus ir kitas vietas, kur muzika naudojama fonui, kūrinių naudotojas turi teisę pateikti savo viešai atliekamų kūrinių programas, tačiau tai nėra pareiga. Jeigu toks naudotojas nepateikia programos, autorinis atlyginimas skirstomas vadovaujantis radijo stočių teikiamomis ataskaitomis“, – sako P. Sartatavičius.

Savo ruožtu M. Budvytis priduria, kad apklausos rodo, jog dažniausiai smulkusis verslas naudoja radiją, tuo metu didieji prekybos tinklai sudaro savo grojaraščius, kurių ataskaitas teikia LATGA ir AGATA organizacijoms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...