Vyriausybė artimiausiu metu turėtų baigti tobulinti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą ir jį teikti Seimui. Šis įstatymas apibrėš, kaip šalyje toliau bus vystoma gynybos pramonė ir kiek valstybė investuos į ją. Pramonės atstovai teigia, svarbiausia, kad valstybė ne tik turėtų finansinių instrumentų, bet ir laikytųsi ilgalaikės perspektyvos, kad pramonė turėtų garantijų dėl valstybės įsigijimų ir gautų laiko gynybai būtinoms technologijoms vystyti.
Sektoriaus plėtra – valstybės rankose
Vienas iš neatsiejamų Belgijos karių ginkluotės atributų – lazeriniai taikikliai. Lietuviški. Pernai laimėjusi daugiamilijoninį tarptautinį konkursą įmonė „Brolis Group“ konkurencinėje kovoje įveikė daugybės garsių ir gerokai ilgiau rinkoje esančių gamintojų pasiūlymus. Belgija pasirinkdama lietuviškus taikiklius netgi akcentavo – jie viršija lūkesčius.
Pasak vieno iš „Brolis Group“ įkūrėjų Kristijono Vizbaro, gynybos pramonę plėtojančios lietuviškos įmonės galėtų daugiau prisidėti prie Lietuvos gynybos, tačiau to turi norėti pati valstybė.
Taip pat skaitykite
„Jeigu nebus valstybinių užsakymų, tai toks verslas čia neturi jokios perspektyvos. Jis gali steigtis tik tada, kai yra numatytas koks nors horizontas, kad valstybė vykdys kokį nors įsigijimą. Galima iškelti įvairiausių sąlygų, kad tai būtų ir ekonomiškai naudinga, ir sąžininga, bet tai turi būti valstybinis įsipareigojimas“, – LRT TELEVIZIJAI teigia K. Vizbaras.
Praėjusią gegužę keturios ministerijos ir gynybos pramonės atstovai susitarė, kad valstybė turi judėti Gynybos pramonės įstatymo link. Planas – atrišti rankas kurti naujas technologijas, ginkluotę ar gynybai būtinas priemones. Pasak gynybos pramonės valdybos pirmininkės, nors diskusijos su politikais aktyvios, kol kas realiais sprendimais nevirsta.
„Norėtųsi finansinių instrumentų, kurie būtų tinkami jau veikiančioms įmonėms pasinaudoti naujiems produktams kurti ir gamybiniams pajėgumams plėsti. Vėlgi atsisukame į tą patį klausimą – tam, kad investuotume į pajėgumus, reikia gilesnės ir atviresnės komunikacijos – kokie visgi yra mūsų krašto apsaugos poreikiai“, – dėsto Nacionalinės gynybos pramonės valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė.
Atsargos pulkininko Gintaro Bagdono teigimu, turėti savo gamybinių pajėgumų – svarbu. Tą tiksliai atskleidė ir karas Ukrainoje.
„Mes visi norime, kad mūsų mokesčių mokėtojų pinigų kiek įmanoma daugiau liktų Lietuvoje. Būtų ir efektyvumo prasme naudinga. Kita vertus, karinės logistikos prasme daugelį dalykų mes galėtume turėti savo teritorijoje. Nereikėtų kliautis tegul ir labai gerais kaimynais“, – sako G. Bagdonas.
Įstatymas – pakeliui į Seimą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad Vyriausybė jau artimiausiu metu turėtų baigti tobulinti tai, kas virsta Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu. Jis keliaus į Seimą, kad būtų diskutuojama ir balsuojama. Pasak Aušrinės Armonaitės, dar rengiami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai.
„Investicijos į gynybos pramonę – ne išlaidos. Jos generuoja grąžą. Kaip ir kiekviena sritis Lietuvoje, gynybos pramonė yra skirta ne tik Lietuvos rinkos ir ne tik Lietuvos pajėgumams, bet gali būti eksportuojama į visą pasaulį. Vadinasi, uždirba pinigus, kurie grįžta čia. Tai aš kviečiu žiūrėti į gynybos pramonę ne kaip į išlaidas gynybai, bet kaip į investiciją“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Prezidentūra teigia, kad Gynybos pramonės įstatymas galėtų būti priimtas šį pavasarį. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio, Lietuvos gynybos pramonės atstovams pasirašius susitarimus su Ukrainos institucijomis ir valstybiniais koncernais, sektorius įgauna svarbos ir padedant Ukrainai kovoti su Rusija.
