Kaunas ruošiasi Europos dailiojo čiuožimo čempionatui – „Žalgirio“ arenoje liejamas specialus ledas, viešbučiai priims čiuožimo pasaulio žvaigždes. Nuotaiką kuria ir žiemiški orai, miestą užklojo sniegas. Tiesa, Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas Vytautas Jasutis pasakojo, kad valstybė iki šiol šiam svarbiam sporto renginiui nėra skyrusi nė cento. „Man kaip žmogui gėda“, – sakė jis.
LRT.lt kalbintas V. Jasutis sako, kad pasiruošimas Europos dailiojo čiuožimo čempionatui vyksta sklandžiai. Anot jo, nors žiūrovai ledo šou galės pasigrožėti nuo sausio 10 iki 14 dienos, čempionato dalyviai į miestą atvyks jau sausio 6-ąją.
„Liejamas ledas, dažomas ledas. Visi pasirengiamieji logistikos darbai vyksta dabar, arena puošiama. Viskas puikiai“, – apibendrino jis.
Anot jo, iš viso Kauno „Žalgirio“ arenoje tikimasi sulaukti apie 40 tūkst. žiūrovų, daugiausia iš jų – lietuviai. Bilietų, pasakojo federacijos vadovas, dar galima įsigyti, bet geriausios vietos jau užimtos. Didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė Europos dailiojo čiuožimo čempionato ledo šokių finalas, vyksiantis sausio 13 dieną.
Į Lietuvą atkeliaus dailiojo čiuožimo pasaulio žvaigždės, tačiau, pasakojo V. Jasutis, specialių reikalavimų žymiausi sportininkai nepateikė.
„Šis sportas yra kitoks, jie daugiau žiūri į ledą nei į infrastruktūrą, nei į kažkokius pageidavimus. Aišku, visi gal norėtų 5 žvaigždučių viešbučių, bet yra, kas yra. Tikrai galiu užtikrinti, kad sąlygos yra puikios visiems“, – LRT.lt teigė V. Jasutis.
Lygina su Eurolygos finalo ketvertu: nauda – ne mažesnė
Apie tai, kaip Europos dailiojo čiuožimo čempionatui ruošiasi miestas, LRT.lt pasakojo VŠĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius. „Palyginti su kitais sporto renginiais, pavyzdžiui, praėjusiais metais vykusiu Eurolygos finalo ketvertu, čia pasiruošimo miestui santykinai mažiau, nes šiek tiek mažiau užsienio asmenų, bent jau sirgalių, atvyksta į patį renginį“, – sakė jis.
Anot jo, šįkart kyla mažiau klausimų dėl viešojo transporto priderinimo, o daugiausiai „Kaunas IN“ darbuojasi siekdama svečiams įrodyti, kad į Kauną verta užsukti ir šaltuoju metų laiku.
Jo teigimu, šiuo metu nupirkta apie 30 tūkst. bilietų, o tai viršija pernai „Žalgirio“ arenoje vykusios krepšinio šventės skaičius, tad čiuožimo čempionato nauda – ne ką mažesnė.
„Parduotų bilietų skaičius jau yra didesnis, negu buvo surinkta į visą Eurolygos finalinį ketvertą, tiesiog ten viskas vyko dvi dienas, o čia turėsime visą savaitę vykstančius renginius. Tai natūralu, kad srautas išsisklaido per daugiau dienų“, – LRT.lt paaiškino T. Stankevičius.
Pasak jo, miesto viešbučiai užsipildys, ir džiugu, kad renginys vyksta sausio mėnesį, dienomis, kai įprastai Kauno turizmo sektorius merdėja. „Viešbučiai tikrai nesiskundžia, yra gerai, nes būtent sausį–vasarį viešbučių užimtumai paprastai būna mažiausi“, – pridūrė jis.
Išmoktos Eurolygos finalo ketverto pamokos: „Tikrai kainos yra žymiai mažesnės“
„Sausis kaip tik būdavo toks ramybės metas, <...> dabar užimtumas visame Kaune yra didelis būtent dėl čempionato. Turime daug svečių čiuožėjų, teisėjų, aptarnaujančio personalo“, – LRT.lt pasakojo BEST WESTERN viešbučio „Santaka“ direktorė Indrė Dzenkauskaitė.
Pašnekovės teigimu, užsakymai pasipylė vos paskelbus, kad renginys vyks Kaune. Tiesa, pridūrė, nors ir ne taip masiškai, kaip buvo Eurolygos finalo ketverto atveju. Anot jos, norintieji atvykti į Kauną kambarį viešbutyje dar galėtų užsakyti, o kainos kardinaliai neišaugo.
„Galbūt turėjo ir pamokų viešbučiai, kad kaina lemia svečio atvykimą. Čiuožimo federacija lygiai taip pat sako, kad galbūt per daug pradžioje buvo pakelta, nes truputį atgrasina. Pasiskirsto, aišku, ir į kitus miestus, nėra didelis nuotolis nuo Vilniaus“, – paaiškino ji.
Viešbučio vadovės teigimu, palyginti su įprastomis sausio dienomis, kambario nuomos kaina pakilo apie 20–30 procentų.
Panašios nuomonės laikosi viešbučio „Victoria“ vadovė Neringa Tumasonė. LRT.lt ji pasakojo, kad viešbutis beveik pilnas, o svečiai atvyks iš įvairiausių pasaulio šalių. Pasak jos, palyginti su pavasarį Kaune nugriaudėjusia krepšinio švente, dailiojo čiuožimo atstovai kiek kitokie – šįkart neteko girdėti specialių reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su maitinimu.
„Tikrai kainos yra žymiai mažesnės nei krepšinio čempionato metu“, – pastebėjo ji, pridūrusi, kad atvykstantys svečiai papildys ne tik verslininkų, bet ir miesto piniginę.
Be to, anot jos, daugelis viešbučių įdarbino daugiau žmonių, nes išaugus svečių skaičiui prireiks papildomų rankų.
Taip pat skaitykite
Iš valstybės – nė cento: „Žiemos sporto šakos paliktos pavaikio vietoje“
Nors pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, kalbai pasisukus apie finansus, federacijos vadovo balse entuziazmo lieka mažiau. Jo teigimu, nors šalies valdžia ne kartą žarstė pažadus, Europos dailiojo čiuožimo čempionatui iki šiol neskyrė nė cento.
„Žiemos sporto šakos paliktos pavaikio vietoje, nes tokie konkursai visą laiką skelbiami kovą arba balandį, tai reiškia, kad kai žiemą vyksta sporto šakos, jos negali pretenduoti į jokį valstybės finansavimą“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Čia aš ne sau ar jums čempionatą rengiu, rengiame valstybei.
Vis dėlto, pridūrė pašnekovas, Lietuva negalėjo atsisakyti galimybės surengti tokį svarbų renginį. V. Jasučio teigimu, net jeigu toks šansas atsirastų iki čempionato likus mėnesiui, jis jį griebtų nedvejodamas, nes tokio masto renginys taps postūmiu sporto šakos plėtrai šalyje. Federacijos vadovo teigimu, čempionatas bus transliuojamas didžiausiose pasaulio šalyse, o žiūrimumas paprastai gerokai lenkia Lietuvoje taip mėgstamą krepšinį.
Pasak jo, trečdalį reikiamos sumos skirs Tarptautinė čiuožimo federacija, o visa kita tikimasi uždirbti pardavus bilietus. Kiek anksčiau LRT.lt jis yra minėjęs, kad čempionatas iš viso atsieis 1,5 mln. eurų, o prie renginio prisideda ir Kauno miestas.
„Tai yra gėda valstybei, man kaip žmogui gėda. Gal ne kiek valstybei, o valdininkams, nes valstybė esame mes visi. <...> Žmonės perka bilietus ir jie puikiai supranta mūsų padėtį“, – LRT.lt teigė jis.
V. Jasučio nuomone, iš valstybės norima gauti suma nėra tokia didelė ir siekia 300–500 tūkst. eurų, tačiau net tokios sumos išprašyti iki šiol nepavyko.
„Čia aš ne sau ar jums čempionatą rengiu, rengiame valstybei“, – pridūrė jis.
Ministerija tikina, kad finansavimą galima gauti atgaline data
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) komentare LRT.lt išdėstė, kad Lietuvoje rengiamas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas valstybė iš dalies finansuoja konkurso būdu, o kasmet per skelbiamą konkursą dalinis finansavimas yra skiriamas einamaisiais metais vyksiančioms ar jau tais metais įvykusioms varžybomis.
„2023 m. gruodžio 23 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinus tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo pakeitimą, 2024 m. vyksiančių varžybų finansavimo konkursui paraiškas sporto federacijos gali teikti nuo šiandien, sausio 4 d., konkursą administruoja Nacionalinė sporto agentūra“, – nurodė ministerija, pridūrusi, kad federacija gali gauti dalinį finansavimą už jau įvykusį renginį.
Ministerijos teigimu, įprastai tokio lygio renginiai yra planuojami gerokai į priekį ir apie poreikius valstybė informuojama bent prieš metus ar dar anksčiau, o apie Kaune vyksiantį čempionatą pranešta tik pernai vasarą, kai biudžetas jau buvo suplanuotas.
LRT.lt primena, kad galimybė Kaune surengti Europos dailiojo čiuožimo čempionatą atsirado netikėtai. 2021 m. registruojant norinčius organizuoti šias varžybas Lietuvos vardo net nebuvo tarp kandidatų, o teisę rengti čempionatą laimėjo Budapeštas. Vis dėlto 2023 m. pradžioje vengrai atsisakė turnyro dėl finansinių bėdų ir tada teisę rengti čempionatą laimėjo Kaunas.
Kiek anksčiau skelbta, kad Kauno „Žalgirio“ arenoje čiuožimo varžybų metu gali tilpti 9 tūkst. žiūrovų, nes ledo plotas yra didesnis už krepšinio aikštę, jį išliejant turi būti patrauktos teleskopinės tribūnos.
V. Jasutis skaičiuoja, kad per 9 renginius, į kuriuos parduodami bilietai, maksimalus Europos čempionato žiūrovų skaičius siekia 80 tūkst.
Didžiausios lietuvių viltys, žinoma, dedamos į sportininkus Alison Reed ir Saulių Ambrulevičių, kurie jau 2022 m. Europos čempionate Helsinkyje liko šalia pakylos – ketvirti. Šį sezoną jie vėl pradėjo puikiai, laimėjo medalius „Grand Prix“ varžybų etapuose ir buvo per žingsnį nuo finalo.
