Atstumtas ir niekam nereikalingas – taip jaučiasi ne vienas vyresnio amžiaus žmogus. Senjorai nesijaučia galintys įprasminti savo patirtis ir išgyvenimus, o net nesulaukę pensinio amžiaus žmonės darbo vietoje neretai nelaukiami. Nors pensinis amžius dažnai matomas kaip ko nors praradimas, turėtume dažniau pagalvoti apie „privilegiją būti senam“.
Teisininkė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Renata Vanagėlienė Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijos metu pažymėjo, kad diskriminacija dėl amžiaus rikiuojasi trečioje vietoje. Daugiausia skundų apie galimą diskriminaciją tarnyba sulaukia dėl lyties, tada – dėl negalios ir amžiaus.
„Diskriminacija dėl amžiaus tikrai skaudi. (...) Nepasakyčiau, kad skundų skaičius labai didelis, bet žmonės labai intensyviai skambina ir konsultuojasi, klausia. Vadovaujantis skambučiais bei paklausimais, galėčiau pasakyti, kad vyresnio amžiaus žmonės darbe labai dažnai patiria diskriminaciją“, – sakė R. Vanagėlienė.
Ji pastebėjo, kad neretai žmonės nenori teikti oficialaus skundo, nes bijo darbdavių susidorojimo, nerimauja, kad nesusiras kito darbo.
Taip pat skaitykite
„Vyresnio amžiaus žmonės darbe nesijaučia saugiai, nerimauja, kad visada gali būti atleisti iš darbo arba būtų pablogintos jų sąlygos. Nors įstatyminis reglamentavimas Lietuvoje tikrai labai geras ir tvirtas, bet vyresnio amžiaus žmonės neapsaugoti nuo diskriminacijos.
Norėtųsi paraginti, kad žmonės būtų drąsesni, atstovautų savo teisėms ir taip kartu rodytų pavyzdį ir kitiems“, – ragino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja.
Jaučiasi atstumti ir nereikalingi
Diskusijoje dalyvavusi aktorė Vilma Raubaitė prisiminė matytą situaciją, kai šventėje Kalėdų Seneliui kažkas nepavyko, o tėvai vaikams suskubo aiškinti, kad taip nutiko dėl to, kad „senelis senas“.
Tokiose situacijose, svarstė V. Raubaitė, „nurašome“ vyresnio amžiaus žmones, o jauni žmonės jų nevertina: „Jie tarsi bendroje sistemoje yra nebeadekvatūs, tarsi nebėra šios visuomenės nariai, turintys lygias teises.“
Aktorė džiaugėsi, kad savo darbe susiduria su priimančiais žmonėmis, tačiau ji neslėpė pastebinti diskriminacinių nuostatų turinčių darbo skelbimų. Pavyzdžiui, prisiminė ji, kartą buvo skelbta, kad ieškoma 55–70 metų „močiutė“ ir tokio paties amžiaus „vyras“.
„Sidabrinės linijos“ savanoriškos veiklos koordinatorė Ieva Čerbulėnienė pasakojo, kad kai kurie žmonės linijoje ieško emocinės paramos ir palaikymo, kiti – pokalbių draugo, su kuriuo kartą per savaitę galėtų maloniai pabendrauti.
Tačiau „Sidabrinės linijos“ atstovė išskyrė, kad skambinančius žmones sieja tai, kad jie jaučiasi „atstumti, niekam nereikalingi, nesvarbūs ir negirdimi, negalintys įprasminti savo turimos patirties ir išminties, gyvenimo istorijos“.
„Jie mums skambina norėdami tuo pasidalyti, jie nori būti išgirsti“, – pabrėžė I. Čerbulėnienė.
Įvaizdį formuoja ir reklamos
„Situacija pakankamai liūdnai tradiciška“, – diskusijos metu sakė kūrybinės agentūros „Nebraska“ kūrybos vadovas ir partneris, dizaino ekspertas Ignas Kozlovas.
Jis pastebėjo, kad stereotipai apie vyresnio amžiaus yra pakankamai gilūs, tačiau neteisingi ir lengvai paneigiami. Pasak I. Kozlovo, neigiamos įtakos padarė ir koronaviruso pandemija, kai žmonės buvo raginami skiepytis ir saugotis, o daugiausia buvo taikomasi į vyresnio amžiaus žmonių grupę.
Dizaino ekspertas taip pat išskyrė, kad klaidingą vyresnio amžiaus žmonių įvaizdį formuoja ir reklamos užsakovai bei verslai, tačiau, teigė jis, šioje srityje turėtų būti pokyčių.
„Vadinamieji baby boomeriai šiuo metu pradeda įeiti į 50–55 metų kategoriją. Žmonių perkamosios galios šioje kategorijoje yra labai daug, jos daugėja, o verslai to kažkaip dar neapsiskaičiavo, neapsižiūrėjo ir neįvertino“, – prognozavo I. Kozlovas.
Taip pat skaitykite
Neigiamas požiūris darbe
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja R. Vanagėlienė atkreipė dėmesį, kad įvairūs stereotipai aiškiai matomi darbo skelbimuose. Pavyzdžiui, į padavėjo pareigas paprastai ieškoma asmenų iki 25 metų, dažnai nurodoma ir lytis – pageidaujama mergina.
„Tokie stereotipai labai vaizdžiai matomi“, – tvirtino tarnybos atstovė.
Anot jos, vyrauja stereotipai, kad vyresnio amžiaus žmonės neturi kompiuterinio raštingumo, nėra atviri naujovėms, baiminasi kreiptis į darbdavį dėl kvalifikacijos mokymų.
Kaip pridūrė R. Vanagėlienė, tokių stereotipų yra iš darbdavio pusės, tačiau ir patys žmonės bijo atstovauti savo teisėms, kadangi susiduria su neigiamu požiūriu. Pavyzdžiui, darbdavys vyresnio amžiaus darbuotoją paragina vietą mokymuose užleisti jaunesniam.
„Yra ir netiesioginės diskriminacijos forma, darbdavys tai išreiškia per rūpestį. Pavyzdžiui, sako, kad esi vyresnio amžiaus, kam tau važiuoti į kitą Lietuvos galą į komandiruotę ar į užsienį – miegosi nepatogioje vietoje, užleisk kolegai.
Jei darbdavys jau norėtų, kad darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, išeitų iš darbo, sakomos frazės, kad reikėtų pailsėti, rūpintis anūkais“, – vardijo R. Vanagėlienė.
Taip pat skaitykite
Privilegija „būti senam“
„Sidabrinės linijos“ atstovė I. Čerbulėnienė pastebėjo, kad ir visuomenė neretai senatvę mato kaip ko nors sumažėjimą, trūkumą, praradimus, o rečiau pagalvojama apie vyresnio amžiaus privalumus ir „privilegiją būti senam“.
„Stereotipai atsiranda iš nuolatinio žmogiško kitų vertinimo – kaip turi gyventi, ką turi daryti. Mums būna labai sudėtinga priimti kitą su jo patirtimi“, – svarstė I. Čerbulėnienė.
Panašiai kalbėjo ir aktorė V. Raubaitė – jos teigimu, egzistuoja stereotipas, kad vyresnis žmogus turi turėti „viską“.
„Jis tarsi gyveno, padirbo, turi būti finansiškai apsirūpinęs. Tarsi jis jau nueina, užleidžia vietą ir atrodo, kad turėtų būti pasiekęs viską – šeima, namai, 16 automobilių... (...) Jautiesi taip, kad jau turėtum užleisti vietą, nors tu taip visai nesijauti, neturi viso stabilumo, kad galėtum keliauti po pasaulį“, – tvirtino aktorė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja R. Vanagėlienė atkreipė dėmesį, kad darbo skelbimuose neretai rašoma, kad ieškomas „jaunatviškas ir energingas“ kolega – darbdaviai aiškina, kad jei dauguma darbuotojų iki 35 metų, jie nerimauja, kad vyresnio amžiaus žmogus nepritaps.
Visgi tarnybos atlikta apklausa rodo, kad jaunesniems darbuotojams jų kolegų amžius nerūpi, o jaunimas akcentuoja, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų keliauti, gauti draudimo paslaugas.
„Reiškia, vis tik einame gera kryptimi – mažais žingsniukais, bet į priekį“, – pažymėjo R. Vanagėlienė.
Svarbu visuomenės informavimas
Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kodėl visuomenėje diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės ir kas galėtų padėti spręsti šią problemą. „Sidabrinės linijos“ atstovės I. Čerbulėnienės manymu, visuomenėje yra didelis susvetimėjimas, o jaunosios kartos ne visada turi galimybę matyti ir perimti vyresnių žmonių patirtį.
„Paprastai vyresnio amžiaus žmonės visą gyvenimą yra paskyrę darbui vienoje darbovietėje, vaikų auginimui. Kai kurie pašnekovai sako, kad visa tai baigiasi ir tuomet jie nežino, ką daryti, ta kasdienybė pasidaro labai vienoda, joje pradeda trūkti dalykų.
Kai kurie iš to išeina, nes pamato teigiamų pavyzdžių savo aplinkoje. (...) Jei žmogus neužsidaro, išeina į žmones, iš komforto zonos (...), jis turi didelių galimybių. Bet ar jomis pasinaudosi – tavo asmeninis reikalas“, – sakė I. Čerbulėnienė.
Pasak R. Vanagėlienės, svarbu keisti požiūrį artimoje aplinkoje ir draugų rate, kalbėtis su vaikais, kad, jei turėsime tokią privilegiją, visi būsime vyresnio amžiaus: „Svarbu visuomenės informavimas, kad žmonės šviestų, kalbėtų, rodytų gerus pavyzdžius.“
