Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai viešumoje baiminasi kalbėti rusiškai, gimtąja kalba bendrauja tik namuose. Pastebima, kad Lietuvoje nuolat keliami klausimai dėl čia gyvenančių rusų lojalumo Lietuvai, jie tapatinami su Rusijos vykdoma politika.
Rusams lipdoma penktosios kolonos etiketė, keliami klausimai apie jų lojalumą ir keliamas grėsmes valstybės saugumui. Apie – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija.
Ivanas Trunovas – Lietuvoje gyvenantis imigrantas rusas, į Lietuvą atvykęs prieš aštuonerius metus.
„Kuriu čia pilietinį gyvenimą, mokausi, dirbu, tiesiog gyvenu“, – sakė sociologas, „Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovas I. Trunovas.
Jis pastebėjo, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gyvenantys rusai jaučiasi turintys įrodyti savo gerumą ir tai, kad palaiko Ukrainą, o ne Rusiją.
„Esu rusas migrantas, bet Lietuvoje gyvena ir vietiniai rusai, kurie Lietuvoje gyvena dešimtis metų. Stereotipiškai galima galvoti, kad prie jų pritampu ir esu vietinės rusų bendruomenės dalis, bet nei įsitraukiu į bendruomenę, nei tapatinuosi, nei turiu daug ryšių. Išmokau, kaip reikia kalbėti, kaip reikia būti, ir darau tai, ko iš manęs tikimasi“, – kalbėjo I. Trunovas.
Jis teigė savo ateitį matantis Lietuvoje: „Noriu būti visavertis pilietis su pilietinėmis teisėmis ir saugumu“. Tačiau I. Trunovas nerimavo, kad už kokius nors jo veiksmus ar pasisakymus jis gali būti deportuotas iš Lietuvos.
„Ir aš, ir mano tėvai baiminasi, kad tai gali nutikti“, – pažymėjo I. Trunovas.
Vengia viešai kalbėti rusiškai
Vilniaus rajono tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos Vilniaus rajono taryboje seniūnas dr. Ruslanas Baranovas svarstė, kad Lietuvos rusų tautinė bendrija kiek kitokia nei, pavyzdžiui, lenkų. Jis pastebėjo, kad lenkų tautinė bendruomenė buriasi, turi savo tradicijas ir bando plėtoti savo kultūrą, tačiau rusai savo tapatybę Lietuvoje labiau supranta kaip kultūrinę.
Sociologė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė išskyrė, kad Lietuvoje rusams tarsi paliekamos dvi integracijos galimybės – arba visiška asimiliacija ir visiškas susiliejimas su Lietuvos visuomene, arba marginalizacija.
Pasak jos, rusų bendruomenė Lietuvoje yra įvairi, tačiau ir lenkams, ir rusams jų tapatumas yra svarbus, jie nori jį palaikyti ir kalbėti savo gimtąja kalba. Sociologė taip pat pastebėjo, kad neretai politikai grėsmes piešia nežinodami tikrosios situacijos.
„Žiūrint į pastarąjį surašymą ir prieš tai buvusius, rusų bendruomenės mažėja. Savotiškas mitas, kad rusai nemoka lietuviškai. (...) Yra įvairių kartų žmonių ir aplinkų, kurioje jie gyvena“, – atkreipė dėmesį M. Frėjutė-Rakauskienė.
Sociologė taip pat išskyrė, kad jau nuo nepriklausomybės atgavimo rusų kalbos prestižas mažėja, o tai ypač jaučiama Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Tyrimai rodo, kad rusai rusiškai renkasi kalbėti namuose, bet viešai to vengia“, – sakė M. Frėjutė-Rakauskienė.
Klausimai dėl lojalumo Lietuvai ir tapatinimas su Rusija
Latvijoje diskusijos dėl rusų kalbos vartojimo emocingesnės nei Lietuvoje, sakė Friedricho Eberto fondo Baltijos šalyse direktorius dr. Reinhard Krumm, šiuo metu gyvenantis Rygoje. Jis pastebėjo, kad ir Latvijoje bei Estijoje rusakalbių bendruomenės nėra monolitinės.
„Yra Rusijos piliečių, bet yra ir tų, kurie neturi nei Latvijos, nei Rusijos pilietybių, yra Latvijos patriotų, bet yra ir Rusijos patriotų. Dalis nesijaučia mažuma, save laiko latviais“, – išskyrė R. Krumm.
Sociologė M. Frėjutė-Rakauskienė pasakojo, kad Lietuvoje keičiasi gyventojų požiūris į rusus. Rusai, lenkai ir baltarusiai Lietuvoje visada buvo vertinami palankiau nei kai kurios kitos visuomenės grupės, pavyzdžiui, romai, – paprastai Lietuvoje nuo trijų iki devynių proc. gyventojų nenorėjo gyventi kaimynystėje su rusais ar baltarusiais.
Visgi 2022 metų rugsėjį daryta apklausa parodė pokyčius: „Rusai šovė į nenorimų kaimynų sąrašo viršų. Šis skaičius praėjusių metų duomenimis siekė 17 proc., tam įtakos padarė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą“.
„Po 2022 metų vasario apie rusus nuomonė taip pat blogėjo – 76 proc. apklaustųjų pasakė, kad jų nuomonė apie rusus per pastaruosius penkerius metus labai pablogėjo. 2014 metais, po Krymo aneksijos, tas rodiklis taip pat pašoko į viršų“, – aiškino M. Frėjutė-Rakauskienė.
Pasak jos, Lietuvoje nuolat kvestionuojamas rusų lojalumas Lietuvai, rusai tapatinami su Rusijos vykdoma politika.
Vengia viešumoje kalbėti rusiškai
Vilniaus rajono tarybos narys R. Baranovas taip pat dalijosi jaučiantis neigiamas nuostatas rusų kalbos atžvilgiu – anot jo, lietuviai būna nepatenkinti ir girdėdami rusų kalbą gatvėje.
„Girdėjau ir anekdotinių situacijų, kai žmonės sako, kad net sovietmečiu gatvėse tiek daug nekalbėta rusų kalba, kiek dabar. (...) Paprasti žmonės neatskiria, ar kalbama rusiškai, ar baltarusiškai. Problemos kyla dėl nenuoseklios mūsų politikos. (...)
Yra požiūris, kad „jokios rusų kultūros, mažiau kalbėkime rusiškai“, kita vertus, kas ketvirtas žmogus kalba rusiškai. Tai nenuoseklu ir negali ilgai trukti“, – kalbėjo R. Baranovas.
Su tuo, kad viešoje erdvėje nedrąsu kalbėti rusiškai, sutiko ir I. Trunovas. Jis pažymėjo, kad, jei turi tokią galimybę, visada renkasi kalbėti ne rusiškai, o lietuviškai.
„Tiesiog nejauku [kalbėti rusiškai]. Pajaučiame kažkokias normas, kalbos prestižą, kad galbūt nedera kalbėti rusiškai, galbūt lengviau įsilieti į minią ir kalbėti lygiai taip pat, kaip visi kiti. Mano atveju – kodėl kalbu be akcento, kodėl žmonės man sako, kad gerai išmokau kalbėti?
Kodėl išmokau kalbėti būtent tokia kalba, kuri būtų sunkiai atskiriama nuo paprastų vietinių žmonių kalbos? Tai taip pat asimiliacija. Per ketverius metus intensyvaus mokymosi išmokau kalbėti be akcento, tai suteikia man saugumo“, – dalijosi I. Trunovas.
Jis taip pat akcentavo, kad jo šeima užima griežtą opozicinę poziciją Rusijos politikos atžvilgiu – pasak I. Trunovo, jo šeima negalėjo pakęsti gyventi Rusijoje, todėl apsigyveno Lietuvoje.
„Tie, kurie mus supa, mūsų migrantų bendruomenė yra labai aršiai nusiteikusi prieš Rusijos valdžią. Taip pat mano šeimai, mano tėvams kyla daug nerimo dėl žmonių, kurie žiūri Rusijos televiziją, kurie palaikytų Rusijos valdžią ar palaikytų Putiną. Mano tėvams ir man neramu, mes negalėtume susikalbėti su tokiais žmonėmis“, – atviravo I. Trunovas.
