Lietuvoje

2018.05.30 17:09

Orai: trečiadienį kai kur svilins 32 laipsnių karštis

LRT RADIJAS, LRT.lt2018.05.30 17:09

Trečiadienį Lietuvoje karščiai toliau svilins – pietų Lietuvoje gali įkaisti ir iki 32 laipsnių karščio, tačiau ketvirtadienį jau sulauksime šiek tiek gaivesnių orų, o savaitgalį vietomis gali iškristi ir lietaus lašų, LRT RADIJUI sako sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Trečiadienį šiek tiek daugiau debesų bus rytinėje šalies pusėje, o vakarinėje dalyje padangė bus beveik giedra. Lietaus nenumatoma. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, kurio greitis sieks 4–9 m/s. Karščiai tęsis – temperatūra svyruos tarp  27–31, pietų Lietuvoje kai kur gali įkaisti ir iki 32 laipsnių karščio.

Nuo ketvirtadienio bus truputį gaiviau, bet temperatūra išliks vasariška. Vėjas bus šiaurinių krypčių, vidutinio stiprumo, lietaus tikimybė minimali. Naktį temperatūra kris iki 11–16, dieną bus 22–27 laipsniai šilumos.

Penktadienio orai bus panašūs – be lietaus, rytinių krypčių vėjas pūs 4-9 m/s greičiu. Naktį žemiausia temperatūra sieks 10–15 , dieną bus 21–26 laipsniai šilumos.

Šeštadienį oras vėl kais smarkiau – naktį bus 11–16, dieną – 25–29, o kai kur ir 30 laipsnių šilumos. Naktį lietaus tikimybė nedidelė, o dieną pietų Lietuvoje jau kai kur gali pasirodyti trumpi lietūs.

Sekmadienio naktį temperatūra svyruos tarp 12–17, dieną – 26–30, tik prie jūros bus vėsiau – 23–25 laipsniai šilumos. Dieną kai kur, daugiausia pietų Lietuvoje, gali trumpai palyti su perkūnija.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Kadangi vietomis temperatūra pakils iki 30–32 laipsnių karščio, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos dalijasi patarimais, kaip saugotis nuo karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai,  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:

  • Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
  • Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
  • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  • Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  • Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
  • Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.
  • Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
  • Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  • Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
  • Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  • Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  • Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  • Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio „Prognozės-UVI prognozės“ skiltyje.
  • Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
  • Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
    • esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
    • kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
    • radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.