Politologai sako, kad Igno Vėgėlės kandidatūra nestebina, tačiau kol kas įvertinti ar teisininkas patektų į antrą turą – sudėtinga. Tuo metu Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė sako, kad prezidento posto siekiantis Ignas Vėgėlė rinkimuose turi neblogus šansus, tačiau teigia jo prisistatyme pasigendanti turinio.
„Aš manyčiau, kad lubos yra antras turas, abejočiau, kad galėtų laimėti, bet lygiai taip pat nenustebčiau jei surinktų 6-7 procentus“, – mini Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.
M. Jastramskio teigimu, I.Vėgėlės rinkėjų ratas daug aiškesnis, nei pavyzdžiui dabartinio prezidento Gitano Nausėdos.
„Vėgėlės rinkėjas, aš manau, būtų labiau apibrėžtas. Iš to, ką žinau apie Lietuvos rinkėjus, manau, už jį balsuoti galėtų tie, kurie stipriai nepasitiki politinėmis institucijomis ir valstybe“, – priduria jis.
„Problema, kuri gali kilti Ignui Vėgėlei ir ji jau yra kilusi, <...> yra susijusi su populizmu. Kiek rimtai jis pasirinks tą populistinę kryptį ir kiek atsakingai jis pabandys kalbėtis ir elgtis konstruktyviai“, – vardija politologas Lauras Bielinis.
Politologai antrą rinkimų etapą kol kas užtikrintai prognozuoja tik Gitanui Nausėdai.
„Akivaizdu, kad Nausėda pirmauja bet kokiame sąraše. Klausimas greičiausiai čia kyla dėl antro turo. Kol mes nežinome pagrindinių, stiprių centro ir kairiosios pusės partijų kandidatų, mes iš tikrųjų galime tik spėlioti“, – kalba L. Bielinis.
Politologė: Vėgėlė turi neblogų šansų, tačiau kol kas daugiau pompastikos nei turinio
„I. Vėgėlė turi neblogus šansus patekti į populiariausiųjų ketvertuką. (...) Jis tikrai nebus šitų rinkimų uodegoje. Man jis yra šiek tiek juodasis arkliukas vis dar. Ar šitas arkliukas gali nujoti pakankamai toli? Manau, kad taip. Ar tiek toli, kad atsidurtų antrame ture? Aš kol kas nuo drąsesnių prognozių susilaikysiu“, – BNS trečiadienį vakare sakė politologė.
Taip R. Urbonaitė kalbėjo advokatui paskelbus, jog jis ketina dalyvauti kitų metų rinkimuose.
Kampanijos pradžios renginyje I. Vėgėlė kritikavo valdančiuosius, valdžios ir tautos santykį lygino su griūvančiais tiltais, save įvardino kovotoju už žmonių teises, neleidžiančiu valdžiai „visų mūsų marginalizuoti, apšmeižti ar sutrypti“.
R. Urbonaitė teigė įžvelgusi „daugiau pompastikos nei turinio“.
„Daug girdėjome apie nuvaldytą Lietuvą, apie elitą ir likusią tautos dalį, apie bandymus visais įmanomais būdais išlaikyti valdžią, bet man buvo neaišku, ką Ignas Vėgėlė, kaip prezidentas, čia galėtų pakeisti“, – sakė politologė.
Pasak jos, neaiški lieka ir I. Vėgėlės išsakyta užsienio politikos kryptis.
„Aš tik supratau, kad Baltarusijos atžvilgiu politiką mes vystėme, formavome ne tokią, kokia ji turėjo ar turėtų būti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Aš išgirdau tai, kas žmonėms gali patikti, kurie yra nusivylę, įtikėję leitmotyvu, kad čia yra elitas ir visi likę. Bet ką Ignas Vėgėlė darys, man liko neaišku“, – pridūrė politologė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nors kandidatas kalba apie žmogaus teises, tačiau tą daro selektyviai, kritikuodamas LGBTIQ bendruomenę, Stambulo konvenciją.
„Mes matome, kad į darbotvarkę grįžta Bažnyčios klausimas. Matyt, ne be reikalo mes salėje matėme kunigą (Ričardą – BNS) Doveiką“, – teigė R. Urbonaitė.
Teisininko išsilavinimą turintis 48-ių I. Vėgėlė kampanijos pradžios renginyje teigė, kad į politiką grįžta, nes Lietuvai reikia „stiprios, drąsios, tačiau atviros tautai ir visiems žmonėms lyderystės“.
Pasak R. Urbonaitės, didžiausią konkurenciją rinkimuose jis galėtų sudaryti dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, į rinkimus taip pat ėjusiam kaip nepriklausomam kandidatui, o sprendimą dėl kandidatavimo kitais metais žadančiam paskelbti gruodį.
Būtent šie du politikai visuomenės apklausose įvardijami kaip ryškiausi lyderiai 2024 metų prezidento rinkimuose.
Iki šiol apie sprendimą siekti prezidento posto yra paskelbę devyni kandidatai.
