Teisėsaugai aiškinantis smurto prieš 5 mėnesių kūdikį Klaipėdoje aplinkybes, o medikams tęsiant kovą dėl vaiko gyvybės ima aiškėti nauji istorijos faktai, atskleidžiantys galimus institucijų darbo su tokiomis šeimomis sistemų netobulumus. Žiaurumu sukrečiančio įvykio išvakarėse socialinis darbuotojas turėjo aplankyti stebimą šeimą, tačiau durų niekas neatidarė, atsako nebuvo ir į skambučius telefonu, bet riksmų bute girdėti nebuvo, tad rimtesnių veiksmų nesiimta.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikų medikai tęsia kovą dėl šeštadienį per langą Klaipėdoje išmesto 5 mėnesių amžiaus kūdikio gyvybės. Lakoniškai pranešama, kad vaiko būklė išlieka kritinė.
Teisėsauga dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., kuris numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šiuo nusikaltimu įtariamą praeityje kartą dėl žmogžudystės jau kalėjusį ir už turto sugadinimą nuteistą vaiko tėvą pirmadienį teismas leido suimti 14-ai dienų.
Nelaimės išvakarėse durų niekas neatidarė
LRT.lt jau skelbė, kad šeima buvo žinoma ir vaiko teisių gynėjams. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė teigė, kad tarnybai šeima buvo žinoma ir atvejo vadyba taikoma nuo 2021 m.
Šeimoje lankytis, teikti pagalbą turėjo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.
„Socialiniai darbuotojai lankėsi kartą per savaitę ir individualios priežiūros darbuotojas taip pat kartą per savaitę. Kai šeimoje auga tokio amžiaus kūdikėlis, teisės aktais yra reglamentuotas lankymasis ir individualios priežiūros darbuotojų. Tai lankėsi du specialistai mūsų įstaigos – socialinis darbuotojas ir individualios priežiūros darbuotojas“, – aiškino biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė.
Aiškėja, kad paskutinį kartą prieš nelaimę šeimą bandyta aplankyti penktadienį, tačiau nesėkmingai.
„Šitoje šeimoje buvo lankytasi penktadienį. Tik tiek, kad šeima durų neatidarė. Tokiais atvejais policiją kviečiame, kai už durų girdime įvykius, kurie sukeltų mums įtarimą, kad šeimoje vyksta smurtinis atvejis ir yra šeimoje kažkas netvarkoje. Ta prasme, šeimoje lankantis mums nekilo įtarimų, kad smurtui prieš vaiką gali kilti grėsmė. Penktadienį tiesiog buvo nepatekta į šeimos aplinką ir pirmadienį, tikėtina, darbuotojai būtų ėmęsi kažkokių veiksmų spręsti, ką toliau daryti“, – dėstė R. Bratėnaitė-Vitkienė.
Niekam neatidarius durų buvo bandoma telefonu susisiekti su šeimos nariais, tačiau, pasak centro vadovės, į skambutį niekas neatsakė.
Taigi, panašu, žvelgiant formaliai, pagrindo bandyti patekti į būstą – nebuvo. Žinia, šeštadienį jau įvyko žiaurumu sukrečiantis nusikaltimas.
R. Bratėnaitė-Vitkienė neslepia, kad tam tikrą atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos jaučia jos vadovaujama komanda ir nuspręsta įvertinti, ar tikrai buvo imtasi visų veiksmų, kurie yra būtini tokiose situacijose.
„(Atsakingu – LRT.lt) jaučiasi ne tik šitas darbuotojas, visa įstaiga jaučiasi tragiškai. Mano, kaip įstaigos vadovo, užduotis – organizuoti emocinę paramą darbuotojams, aišku, šalia to analizuojant visą pagalbos šeimai procesą, kaip jis buvo sudėliotas“, – sakė pašnekovė.
Tai, kad situacija neeilinė, sufleruoja ir faktas, kad po įvykio centro vadovė nutraukė jau prasidėjusias atostogas ir grįžo į darbą.
„Manau, kad yra nesąžininga palikti įstaigą vieną susidėlioti visus atsakymus, atrasti ramybę ir vėl grįžti į normalų ritmą. Manau, kad įstaigos vadovo viena užduočių būti šalia tokiais sudėtingais momentais. Negrįžti į darbą, kai susilaukiu skambučių iš savo tiesioginių vadovų… Atostogauti nėra prasmės“, – teigė centro vadovė.
Moteriai pagalba teikta 8 metus
Nors vaikų teisių gynėjai teigia, kad šeima žinoma jau nuo 2021-ųjų, tačiau Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui būtent šio vyro, moters ir 5 mėnesių kūdikio šeima žinoma tik nuo šių metų rugsėjo.
Tiesa, pati vaiko motina, kaip minėta, auginanti dar vieną vyresnį vaiką žinoma gerokai seniau – jai pagalba dėl įgūdžių stokos teikiama visą jos motinystės laiką – maždaug 8 metus.
Tvirtinama, kad pas 5 mėnesių kūdikį ir dar vieną vaiką auginančią šeimą vis apsilankydavę įstaigos darbuotojai nematė ten sąlygų, kurios būtų netinkamos augti vaikui toje šeimoje. Aplinka esą būdavo sutvarkyta, netrūkdavo vaikų auginimui reikalingų priemonių, teigiamus komentarus apie vaiko priežiūrą teikdavo ir medikai. Narkotikų vartojimo atvejų esą nebuvo užfiksuota.
Tiesa, pastebima, kad centro atstovams buvo žinoma ir šeima, kurioje augo dabar medikų rankose atsidūrusio kūdikio motina.
Centro specialistams buvo žinoma, kad kūdikio tėvas dar paauglystėje buvo nuteistas už nužudymą, o praėjus metams po to, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, nusikalto ir dar kartą bei keldavo ranką prieš kūdikio motiną.
„Ir tai yra ne pirma šeima, kuri turi tokią istoriją. Ir mes einame į tas šeimas, susilaukiame šių šeimų čia ir kartais sėdime su pulteliais arba telefonu šalia, kad kviestume apsaugą ar policijos pareigūnus. Yra visaip, bet ir tokiose šeimose nėra teisės akto, kuris sakytų, kad yra riba, šie žmonės negali auginti vaikelio“, – dėstė R. Bratėnaitė-Vitkienė.
Nors bute, kur gyveno vaiko tėvai ir buvo smurto protrūkių, tačiau motinai nebuvo siūlyta palikti šią aplinką ir persikelti gyventi į saugią aplinką.
„Kai žinome faktus apie smurtą artimoje aplinkoje, moterims yra siūlomas mūsų pagalbos moterims padalinys, jame teikiamos paslaugos. Viena iš priemonių gali būti savo artimos aplinkos pakeitimas į apgyvendinimą pagalbos moterims padalinyje. Kitu atveju, jeigu kyla grėsmė vaikui, yra priimamas ir mūsų iniciatyva sprendimas kartu su vaikų teisėm apgyvendinti vaikus su teisėtais atstovais pagalbos vaikams padalinyje, teikiant laikinosios priežiūros priemonę vaikams. Šios paslaugos nebuvo teiktos. Reiškia, indikacijų nebuvo“, – aiškino R. Bratėnaitė-Vitkienė.
Šeštadienį į BPC skambino pats įtariamasis tėvas, fone – moters pagalbos prašymas
LRT.lt primena, jog aiškėja ir daugiau faktų apie lemtingą šeštadienio rytą: vaiką galimai per langą išmetęs vyras, kaip manoma, prieš pat nelaimę pats buvo susisiekęs su pagalbos tarnybomis.
„Jis skambino, bet jis nepranešė apie tą nelaimę. Jis nesakė, kad vaikas iškrito. Tas jo skambutis buvo neadekvatus. Jis prašė atsiųsti jam į pagalbą kariuomenę. Bet fone dar girdėjosi moters balsas, kuri prašė greitosios pagalbos “, – teigė Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė.
Pirmasis toks mįslingas vyro skambutis BPC pasiekė apie 10.54 val.
Informacija nedelsiant buvo perduota greitajai medicinos pagalbai ir policijai. Tiesa, įdomu tai, kad kadangi pranešimas buvo „visiškai neaiškus“ ir su pranešėju susikalbėti buvo sunku, jis nebuvo niekaip klasifikuotas.
„Tiesiog taip ir parašė operatorė, kad situacija neaiški, kad fone girdisi verkianti moteris ir lyg prašo greitosios pagalbos. Tiesiog ji parašė, kad situacija neaiški ir to pranešimo kategorija nebuvo klasifikuota. Yra toks pranešimų tipas „neklasifikuoti“, kur sukrenta visokie tokie neaiškūs. Juos peržiūri policija ir iškart reaguoja. Tik gali nuspręsti nevažiuoti, paskambinti telefonu, kaip patys nusprendžia“, – aiškino V. Juozevičiūtė.
Tiesa, vaiko verksmo nebuvo girdėti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė paaiškino, kad šis iškvietimas buvo priskirtas C lygiui, tačiau Policijos departamento atstovė, susisiekusi su skambinančiuoju, vis dėlto nusprendė išsiųsti pajėgas nurodytu adresu.
Tuo pat metu, kiek po 11 val. BPC ir vėl sulaukė to paties vyro skambučio, kuris teiravosi ar centras perdavė jo duomenis policijai, mat su juo susisiekė pareigūnė.
Kaip situacija klostėsi toliau ir kaip paaiškėjo, kad vaikas yra išmestas per langą ir ar tai paaiškėjo tik jau policijai atvykus į butą – neatskleidžiama.
V. Juozevičiūtė pridūrė, kad iš šio buto keistų skambučių BPC buvo sulaukę ir anksčiau – jie taip pat kelia klausimų dėl vyro sveikatos būklės.
