Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje nuaidėjo atvejai, kada tam tikri Rusijos arba Lietuvos piliečiai įvertinti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Dažnai į akiratį patenka pilietybės arba leidimo gyventi Lietuvoje klausimas. Visuomenė taip pat dairosi į institucijas ir klausia, kodėl apie tai imama kalbėti tik dabar. LRT.lt kalbinti pašnekovai įvardijo, kad tokios aktualijos dabar daugiau sklinda dėl to, kad ilgą laiką buvo aplaidus institucinis požiūris į saugumo ir žvalgybos institucijas.
Migracijos departamentas lapkričio pabaigoje nusprendė panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui, Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui.
„Jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nes savo veiksmais palaiko ir skleidžia Rusijos režimo propagandą“, – LNK „Žinioms“ tuomet teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Sprendimo V. Ivanovą išsiųsti iš šalies Migracijos departamentas tuo metu dar nebuvo priėmęs.
„Kol nebaigti šiuo metu vykstančių procesų nagrinėjimai, mes tiesiog nedarom kito žingsnio. Nukeliam to žingsnio atlikimą vėlesniam laikui“, – tada pažymėjo Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.
LRT.lt pasiteiravus Migracijos departamento, šis teigė, kad skundo iš V. Ivanovo pusės iki gruodžio 19 dienos dėl šio sprendimo nėra sulaukta. LRT.lt duomenimis, šis asmuo šiuo metu yra minimas kitame ikiteisminiame tyrime.
Į nacionalinio saugumo akiratį pateko ir balerina Ilzė Liepa, gyvenanti Rusijoje ir teigiamai atsiliepusi apie Vladimiro Putino režimą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) įpareigojo Migracijos departamentą pradėti I. Liepos Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, argumentuodama, kad jos vieši pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys valstybę. Pats departamentas žingsnį žengė, nusprendė siūlyti atimti iš Ilzės Liepos Lietuvos pilietybę.
Jau anksčiau šiemet Lietuvos pilietybė buvo atimta iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, ji, Pilietybės reikalų komisijos teigimu, viešai reiškė palaikymą Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje. Pati M. Drobiazko teigė nedalyvaujanti „Rusijos propagandoje“.
Situacija, kad Lietuvoje teismai ne visais atvejais vadovaujasi saugumo institucijų kriterijais ir sprendžia savarankiškai, rodo, kad Lietuva yra demokratinė valstybė.
T. Birmontienė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė LRT.lt teigė, kad nacionalinio saugumo klausimai šiuo metu turėtų būti dar svarbesni, kai šalia yra Baltarusija. Anot jos, šių metų pirmą pusmetį Baltarusijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, skaičius išaugo ketvirtadaliu.
„Nuo 48 tūkst. iki beveik 60 tūkst. Tai čia per pirmą pusmetį, o dabar dar tas skaičius ženkliai išaugęs. Ir iš jų tik keli šimtai turėjo tą vadinamąjį disidento leidimą, bet realiai, kaip vertina Migracijos departamentas, apie 5 tūkst. laikomi kaip iš opozicijos, bet pasirinko ekonominio tipo leidimą, nes jis yra patogesnis. Visi kiti su tuo visai nesusiję. Ir svarbiausia, ne vieną kartą tarnybos tą minėjo – auga skaičius žmonių, kurie turi sąsajų su režimu, žmonių, kurie yra verbuojami, žmonių, kurie patys gali verbuoti“, – sakė ji.
Paramos Lietuvos žvalgybai trūksta
D. Šakalienės teigimu, žmonėms nereikėtų stebėtis, kad nacionalinio saugumo tema sustiprėjo tik dabar – per pastaruosius metus nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ir resursų Lietuvos žvalgybos institucijoms.
„Ketverius metus Seime nepavyksta priimti pataisų, kurių reikia mūsų žvalgybai, kurios jai leistų efektyviau dirbti ir turėti efektyvesnius įgaliojimus. Tikrai ne kažkokius didesnius, bet bent jau pasiekti tam tikrą NATO bloko atitinkamų tarnybų vidurkį. Čia nuolat nutinka kokių nors politinių skandalų, sprendimai nuolat tampa nepatogūs, populistiškai negražiai atrodo ir panašiai. Tai čia yra labai bloga praktika, nes neturėtų valstybės saugumas ir žvalgybos būti įtrauktos į tokius politinius ginčus ir politinius procesus“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, NSGK kiekvienais metais aštriai diskutuoja dėl biudžeto saugumo tarnyboms, o pernai buvo kalbama, kad galbūt reikėtų sumažinti finansavimą VSD tam tikrose srityse. Jai tai pasirodė keista, turint omenyje, kad buvo pats karo įkarštis ir geopolitinė situacija darėsi ir darosi komplikuota.
„Paramos mūsų žvalgybos tarnyboms akivaizdžiai trūksta“, – tvirtino D. Šakalienė.
Tiek VSD, tiek Migracijos departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasak politikės, kalba vienu balsu, kad geopolitiniai iššūkiai didėja ir tam reikia skirti dėmesio.
„Atvykėlių srautas auga, sienos kirtimų srautas auga iš šalių, kurios yra mums nedraugiškos“, – kalbėjo politikė.
„Žvalgyba yra politika“
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina LRT.lt komentavo, kad žmonėms visų pirma reikėtų suvokti, jog žvalgyba nėra teisėsauga. Pasak jo, sprendimus priima politikai, todėl suteikti kam nors pilietybę arba ją atimti yra politinis sprendimas.
„Žvalgyba negaudo nusikaltėlių, žvalgyba gaudo priešiškų valstybių veikimą. Ką tai reiškia? Žvalgybai yra visiškai nesvarbu, ar ten Petrovas, ar Ivanovas. Žvalgybai svarbu, ar jis veikia priešiškos valstybės naudai ir kokius tinklus organizuoja savo veikimui. Čia yra esmių esmė. Kai klausiama, kodėl anksčiau nepareiškė arba vėliau nepareiškė, ne tai yra esmė, ar VSD ką nors žino, ar nežino. Esmė yra, ar politikai priima sprendimus“, – sakė jis.
Pasak jo, tvora tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra sveikintinas politikų sprendimas, nes tai padeda apsaugoti valstybę, tačiau atsirado ir įtampos – už žmogaus teises kovojančios organizacijos ir asmenys stojo į akistatą su valstybe.
„Atsiranda žmogaus teisių gynėjų, teismų, kurie pradeda aiškinti, kad čia pažeidžiamos žmogaus teisės, dar kažkas pažeidžiama. Tai aš norėčiau paklausti, ar nacionalinio saugumo interesai nepažeidžiami“, – tvirtino G. Grina.
Teisminės sistemos spraga?
Nors šiuo metu vyrauja racionalesnis ir nuosaikesnis požiūris į gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus, teigė D. Šakalienė, egzistuoja ir kitas svarbus niuansas – esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, tam tikrų sprendimų priėmimas iš saugumo tarnybų pusės dažnai yra ginčijamas teismuose.
„Kol man nebus oficialiai pateikta kažkokie tai... oficialus sprendimas teismo visų pirma, o ne kieno tai ten... Aš nesu baudžiauninkas kieno tai, chalopas kieno tai. Kai man bus iš teismo pritarta, kad aš turiu išvažiuoti iš Lietuvos, savo gimtinės, tai aš tada turėsiu kažkaip svarstyti šitą klausimą“, – „LNK žinioms“ komentavo buvęs „Jedinstvo“ vadovas (kalba netaisyta).
Skundą teismui dėl pilietybės panaikinimo pateikė ir pati M. Drobiazko.
Pasak D. Šakalienės, saugumo tarnybos teigia, jog dar niekada jos neturėjo skirti tiek daug resursų atstovavimui teismuose, kur dažnai ir sėkmingai ginčijami jų priimti sprendimai.
„Teismai Lietuvoje yra nepriklausomi. Niekas net nekelia to klausimo, nes negalime ir neturime kištis į jų darbą. Bet tada galbūt mums patiems reikėtų peržvelgti teisinį reguliavimą, ar nėra tam tikrų spragų“, – teigė ji.
D. Šakalienei antrino ir G. Grina, teigdamas, kad Lietuvos teismų praktikoje yra nesuvokiamas nacionalinio saugumo interesas. Bet problema yra platesnė – toks nesuvokimas vyrauja ir Vakarų politikų gretose.
„Rusija kaip darinys yra mums grėsmė (...). Mūsų politikai galbūt ir suvokia, bet kol to nesuvoks Vakarų politikai, bus blogai“, – sakė jis.
Skirtingos institucijos – skirtingi kriterijai
Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, dėstytoja Toma Birmontienė visgi išskyrė, kad yra teisiniai ir yra politiniai motyvai, kaip yra teisiniai ir politiniai argumentai. Saugumo institucijos vadovaujasi savo kriterijais, sakė ji, tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi sutapti su teisiniais demokratiniais kriterijais, taikomais teismų.
„Situacija, kad Lietuvoje teismai ne visais atvejais vadovaujasi saugumo institucijų kriterijais ir sprendžia savarankiškai, rodo, kad Lietuva yra demokratinė valstybė. Jeigu visais šiais atvejais mūsų teismai sutiktų su institucijų sprendimais, aš matyčiau didelį pavojų, nes demokratinėje valstybėje visgi teismas sprendžia“, – tvirtino T. Birmontienė.
Pasak pašnekovės, nelabai suprantama ir ką reiškia tos vadinamosios „spragos“ dėl nacionalinio saugumo klausimų. Kiekvienos institucijos veikloje spragų pasitaiko, tačiau yra atitinkamų institucijų tokiems klausimams vertinti.
„Jeigu teismai ne visada pritaria tų institucijų įžvalgoms, manęs tai neveda prie išvados, kad būtinai viskas yra blogai. Nebūtinai viskas blogai, tiesiog reikia suprasti, kad yra skirtingi tikslai, metodai ir skirtingas vertinimas. (...) Kiekviena institucija dirba savo darbą ir nėra taip, kad (...) nei Seimas, nei prezidentas, nei Vyriausybė negali padaryti visų darbų“, – teigė T. Birmontienė ir pridūrė, kad tarnybas stiprinti reikia, tačiau nereikia kaltinti teismų.
