Suomija dėl migrantų antplūdžio nuo šeštadienio uždaro pusę pasienio perėjimo punktų su Rusija, Estija bei Norvegija taip pat svarsto tokį žingsnį. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Lietuvos pozicija turėtų būti aiški po pirmadienį planuojamos regioninės konsultacijos. „Tada ateisiu į Vyriausybę, pasiūlysiu, kas buvo sutarta regioniniu mastu ir, matyt, tai lems, koks bus priimtas sprendimas nacionaliniu lygmeniu“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos temoje“ sakė ministrė.
– Ministre, jūs kasdien kalbatės ir su Suomijos, ir su Estijos kolegomis, ir kitų kaimynų ministrais apie situaciją pasienyje su Rusija, keičiatės informacija. Kokia dabar temperatūra pasienyje su Rusija visame regione? Kaip jūs apibūdintumėte?
– Na, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad kai rugpjūčio pabaigoje mes, Baltijos šalys plius Lenkija, susitikome, sutarėme bendradarbiauti regioniniu mastu. Vėliau tas formatas buvo pratęstas pas mus Vilniuje spalio pabaigoje.
Sutarėme į šitą formatą įtraukti aktyviai ir Suomiją bei Norvegiją, ir dabar taip kas dieną mes iš tikrųjų dalinamės informacija apie tai, kas vyksta Suomijoje, kas vyksta Estijoje.
Šiuo metu mes matome, kad prasidėjusi taip pat tam tikra hibridinė ataka, išnaudojant migracijos procesus, nes tikrai yra išaugęs prieglobsčio prašytojų skaičius prie Suomijos sienų. Ir tame procese akivaizdžiai dalyvauja Rusija, kuri organizuoja, panašu, šitą procesą. Tai nevyksta natūraliai, bet tai panašu į surengtą migraciją.
– Ar grėsmės lygis apskritai yra pakilęs?
– Jeigu lygintume tai, kas buvo pačioje Suomijoje, tai iki to laiko, tarkim, buvo, matyt, stabilu, nebuvo tokių tendencijų, bet pastaruoju metu jie pastebi žymiai padidėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių, mato, kad prašymų pateikimas vyksta per pasienio kontrolės punktus. Tai reiškia, kad per Rusijos pasienio kontrolės punktus yra praleidžiama, nors, kaip suprantame, to jie neturėtų daryti, bet tai yra daroma, matyt, siekiant daryti tam tikrą spaudimą Suomijai.
– Taip, ir Suomija dėl migrantų antplūdžio nuo rytdienos uždaro pusę, t. y. keturis iš aštuonių, sienos perėjimo punktų su Rusija. Estija ir Norvegija svarsto padaryti tą patį artimiausiu metu. Jūs paminėjote, kad Lietuva inicijavo dar rugpjūtį visų pasienio su Rusija valstybių susitikimus, kad būtų priimti bendri sprendimai, kas liečia saugumo veiksmus, ir tuo metu jūs sakėte, kad jei bus vienos pasienio valstybės sprendimas, tai efekto neduos. Jeigu priimsime sprendimus, turime uždaryti visi vienu metu.
– Pirmas dalykas, dėl ko mes sutarėme, kad savo valstybėse mes turime pasižiūrėti atitinkamus indikatorius. Tas yra padaryta ir Lietuvoje. Buvo sudaryta tam tikra grupė žmonių, kurie iš tikrųjų priėmė sprendimus, sudėliojo indikatorius, vadovavo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, ir tie indikatoriai – jų yra 10 – atsirado, kur yra labai aiškiai sudėliota, sakyčiau, šviesoforo principu grėsmių lygiai. Noriu pasakyti, kad tų indikatorių, nors jie nėra skelbiami viešai, yra 10. Ir nelegali migracija arba, tarkime, kontrabanda, kažkokie kariniai veiksmai yra galimi dalykai, kurie priverstų valstybę pasižiūrėti ir priimti atitinkamus sprendimus.
Kalbant apie regioninį sprendimą, mes tikrai susitarėme, kad jeigu matysime, kad prie kurios nors iš valstybių sienų vyksta tam tikri procesai, yra tikrai rimtos grėsmės tos šalies nacionaliniam saugumui, nacionalinio saugumo interesams, sutarėme veikti vieningai ir duoti atsaką kartu.
Ir buvo sutarta dėl regioninių konsultacijų. Kaip ir minėjau, mes turime tam tikrą komunikacinę grupę tarp ministrų, reguliariai keičiamės informacija ir esame sutarę, kad pirmadienį bus tokia konsultacija, kur Suomija ir, aišku, Estija pristatys pasikeitimus, kas vyksta prie jų sienų, nes ir estai stebi, sakyčiau, galbūt ne tendenciją, bet tam tikrą pokytį. Buvo, man atrodo, apie 14–15 migrantų, kurie bandė patekti taip pat per pasienio kontrolės punktus, bet buvo neįleisti ir apgręžti.
– Vidaus reikalų ministerijos pozicija nesikeičia – jūs už sienų uždarymą?
– Manau, kad pirmiausia reikalinga regioninė konsultacija.
– Bet pačios ministerijos pozicija?
– Na, žinote, klausimas, kokiu mastu. Mes kaip ir esame sutarę, kad turime atitinkamą indikatorių, visą sistemą, kur yra daug dalykų sudėliota. Ir turime mechanizmą, kaip esame sutarę, nes veiksmų gali būti labai įvairių – nuo tam tikrų transporto srautų ribojimo, darbo laiko ribojimo iki, tarkim, vieno punkto uždarymo arba iš viso sienos uždarymo. Priklauso nuo situacijos.
– Tai gali būti palaipsniui, siena nebūtinai aklinai uždaroma?
– Taip, gali būti priklausomai nuo situacijos priimami skirtingi sprendimai. Ir, žinoma, kitas labai svarbus dalykas yra regiono situacija. Jeigu kalbėdami su regiono partneriais mes matome, kad yra būtinas bendras atsakas, tai svarstysime ir, matyt, susitarsime, kokie tie sprendimai galėtų būti.
– Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nėra teisinga turėti politinį mygtuką pasienio punktams išjungti, tam reikia teisinio pagrindo ir, pasak ministro, reikia susitarti su Europos Komisija. Tai ko tada verti regioniniai susitarimai, juos jūs inicijuojate jau nuo vasaros pabaigos, jeigu vis tiek reikės derintis dar ir su Europos Komisija?
– Matyt, visi mes vertiname iš skirtingų perspektyvų. Matyt, Užsienio reikalų ministerija vertina iš savo perspektyvos, iš savo veiklos baro. Mes vertiname saugumo situaciją.
Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija žiūri į saugumo aspektus, jau turimus mūsų resursus ir, kaip žinoma, vasarą buvo nuspręsta uždaryti du pasienio kontrolės punktus. Bet, matyt, reikia pažymėti, kad sprendimas uždaryti šiuos pasienio kontrolės punktus buvo pirmiausia susijęs su kontrabandos klausimu ir kontrole, nes tuose pasienio kontrolės punktuose nebuvo rentgeno įrangos ir, žinoma, su „Wagner“. Baltarusijos teritorija taip pat buvo tas taškas, kuris paskatino priimti šitą sprendimą.
Tai jeigu valstybei kyla grėsmė jos nacionaliniam saugumui, tokie sprendimai gali būti priimami. Bet, žinoma, atsako priemonės turi būti adekvačios toms grėsmėms, kurios kyla valstybės ar regioniniu mastu, ar, šiuo atveju, nacionaliniu mastu.
– Po to, kai buvo uždaryti šie du punktai, jūs iškart pasiūlėte uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo punktus, tačiau vėliau premjerė patikslino, kad artimiausiu metu tokių sprendimų nebus priimta. Jūsų manymu, ar tuo metu nebuvo padaryta klaida?
– Mes susitarėme, kad turėsime indikatorius, kaip ir minėjau.
– Jūs jau minėjote, kad yra algoritmas, 10 punktų.
– Taip, turėsime algoritmą ir susitarsime, nes šiuo metu iš šešių, kalbant apie sieną su Baltarusija, du (punktai – LRT.lt) yra uždaryti, turime dar keturis veikiančius.
Jeigu kalbėtume apie sieną su Rusija, kaip ir minėjau, esame susidėlioję skirtingus veikimus, algoritmus, atitinkamą reakciją į skirtingas grėsmes. Aš tikiu, kad šita sistema veiks. Ji tam ir sukurta, kad turėtumėme adekvatų reagavimą į kylančius iššūkius iš įvairių pusių. Jie gali būti įvairūs, kaip ir minėjau: tai gali būti ir neteisėtos migracijos skaičių išaugimas, ir kontrabandos skaičiaus padidėjimas, ir kitokie incidentai ar kitokios grėsmės prie mūsų sienos.
– Kontrabandą kaip argumentą mini ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris Vyriausybei siūlo svarstyti punktų uždarymą. Ar tai reiškia, kad kontrabandos srautai yra padidėję?
– Mes iš tikrųjų matome, kad yra tikrai sėkminga priemonė, sakyčiau, efektyvi priemonė, jeigu kovosime su kontrabandos judėjimu.
– Punktų uždarymas būtų efektyvus?
– Mes stebime dabar kontrabandos srautus, tai daugiau negu 50 proc. kontrabandos srautų keliauja per pasienio kontrolės punktus.
– Vis dar, per šituos likusius keturis?
– Na, mes turime tokią statistiką. Už pasienio kontrolės punktų priežiūrą, kontrolę yra atsakinga muitinė ir čia yra jos kontroliuojama sritis. Kita kontrabanda, kuri keliauja per žaliąją sieną, jau yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos kompetencija ir šiuo atveju mes tikrai ėmėmės priemonių. Turime visą reikalingą infrastruktūrą: fizinį barjerą, sienos stebėjimo sistemų, taip pat dronų, antidroninių sistemų, pareigūnų skaičius atitinkamas. Ir, noriu pabrėžti, kad per žaliąją sieną keliauja nedideli kiekiai. Didžiausi kiekiai keliauja…
– Bet argumentas, ministre, uždarant tuos du punktus buvo, kad ten nėra rentgeno įrangos, todėl paleiskime srautus per tuos keturis punktus, kur yra rentgeno įranga. Ir dabar jūs sakote, kad vis tiek reikėtų svarstyti uždaryti, nes kontrabandos srautai toliau keliauja. Ar tai reiškia, kad netinkamai tikrinamos prekės? Ta rentgeno įranga netinkama, ji neatlieka savo funkcijų?
– Rentgeno įranga, mano žiniomis, nors tai nėra mano kompetencija, ne mano kontroliuojama tarnyba, veikia. Yra rentgeno įranga šiuose kituose pasienio kontrolės punktuose. Matyt, <...> vis tiek tie procesai ir šita nelegali veikla vyksta.
Bet noriu grįžti prie kito dalyko, paminėti mūsų kitą iššūkį, kurį turėjome, t. y. traukiniais keliaujančią kontrabandą. Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva buvo pasiūlyta priimti sprendimus ir uždaryti Stasylų kontrolės punktą ir nukreipti traukinius į Keną, kur yra rentgeno įranga. Tai pasiteisino. Šiandien turime sumažėjusius srautus, nes tuo metu matėme, kad didžiausi kontrabandos kiekiai keliavo būtent traukiniais ir tai mums padėjo suvaldyti šitą procesą.
– Jūsų manymu, ar Vyriausybė turėtų artimiausiu metu svarstyti perėjimo punktų su Rusija ir Baltarusija uždarymą?
– Aš labai laukiu pirmadienio pasitarimo regioniniu lygmeniu. Norėčiau pasitarti su ministrais, kokia yra situacija, ir kad mes bendrai sutartume, kokio bendro atsako mums reikia. Tada, matyt, su tuo sprendimu aš ateisiu į Vyriausybę, pasiūlysiu, kas buvo sutarta regioniniu mastu ir, matyt, tai lems, koks bus priimtas sprendimas nacionaliniu lygmeniu.
– Ačiū už atsakymus.
