Knygas prie Seimo deginęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad Seimo sprendimas jį pribloškė, kai nepanaikino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, draudžiančios pasakoti apie LGBTQI bendruomenę. „Aš netikėjau, kad 2023 metų Lietuvoje Seimas gali taip pasielgti“, – dalijasi jis. Ir priduria, kad dabar Laisvės partija politinę darbotvarkę gali įgyvendinti geriau būdama koalicijoje, o ne opozicijoje, todėl trauktis neketinama.
Vyriausybė pritarė, kad būtų panaikintos įstatymo nuostatos, draudžiančios pasakoti vaikams apie LGBTQI bendruomenę, tačiau Seimas jau pateikimo stadijoje atmetė tą reglamentuojančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas. Prieš balsavo ne tik opozicija, bet ir 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai.
Tą pačią dieną Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pareiškęs, kad Seimas įstatymu įvedė cenzūrą, surengė demaršą prie parlamento – sudegino tris knygas apie homoseksualius santykius: „Kuprotą kalną“, „Homoseksualumo prigimties istoriją“ ir „Vadink mane savo vardu“. T. V. Raskevičius – „Savaitės“ studijoje.
– Knygas degino inkvizicija, Hitleris su savo naciais...
– Sovietų Sąjunga...
– Sovietų Sąjunga – bolševikai, obskurantai, vadinkime, tie tamsuoliai, kurie prieš šviesą ir švietimą apskritai. Jūs tarsi tuo savo veiksmu įsirašote į kažkurių iš šitų gretas, ir tai neturėtų daryti garbės niekam tuo labiau Seimo nariui. Ką manote?
– Ne, neįsirašau, aš protestuoju prieš Seimo priimtą sprendimą, kad tam tikros visuomenės grupės ir toliau gali būti cenzūruojamos ir stumiamos į visuomenės paraštes. Kaip jūsų įvardinta teisingai, totalitariniai režimai – jie dažniausiai tuos knygų laužus kurdavo tada, kada pabandydavo pakeisti socialinę realybę, iškreipti gyvenimus, kuriuos gyvena žmonės kažkokiam krašte ar valstybėje. Tai mane iš tikrųjų tas Seimo sprendimas praėjusio antradienio pribloškė, aš netikėjau, kad 2023 metų Lietuvoje Seimas gali taip pasielgti, ir, kadangi neturėjau tą akimirką politinių įrankių situacijai keisti, išreiškiau savo veiksmais pilietinę poziciją.
– O jūsų nepribloškė, kad 23 jūsų koalicijos nariai tą padarė? Ir tada jūs sakote, kad Vyriausybė neturi pasitikėjimo, bet gal koalicijoje nėra pasitikėjimo vis dėlto?
– Koalicijos veikimą apibrėžia tokie strateginiai dokumentai. Vienas iš jų yra koalicijos sutartis ir Vyriausybės programa. Koalicijos sutartyje yra įvardinta, kad koalicijos partneriai remia šios Vyriausybės veiklą, vadovaujamą Ingridos Šimonytės. O Vyriausybės sutartyje yra punktas, kuris juodu ant balto išdėsto, kad šita Vyriausybė, šita valdančioji dauguma įgyvendins Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir šalins nacionalinio reguliavimo kliūtis, galinčias sukelti Europos Žmogaus teisių konvencijos pažeidimus. Tai šitas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas buvo inicijuotas ne mano, ne Laisvės frakcijos, tai buvo Vyriausybės projektas, kuriam Vyriausybės posėdyje buvo pritarta vienbalsiai. Ir, atkeliavus šiam projektui į Seimo salę, 23 valdančiosios daugumos nariai nebalsuoja už šį įstatymo projektą. Tai todėl ta mano frazė apie vyriausybės pasitikėjimą ir buvo išsakyta.
Aš pasitikiu Vyriausybe, aš balsuoju už Vyriausybės teikiamus projektus, ir šitas klausimas yra ne man, o tiems, kurie nebalsuoja. Pribloškia galbūt ir tokios aplinkybės, kad už šį įstatymo projektą nebalsavo tokie valdančiosios daugumos nariai, kaip, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, kurios pagrindinė priedermė yra kaip tik užtikrinti teisės viršenybės principo įgyvendinimą ir tarptautinių sprendimų vykdymą Lietuvoje. Tai man yra sunku paaiškinti tokius veiksmus valdančiosios daugumos ir, žinote, mes daug kalbame pastarosiomis savaitėmis apie „dūžtančias lėkštes“, bet, man atrodo, šituo sprendimu, na, tam tikri valdančiosios daugumos nariai pro 9 aukšto balkoną išmetė visą indaują.
– Tai žiūrėkime toliau: nėra įstatymų jūsų teikiamų, nėra pritarimo konservatorių siūlomiems įstatymams – jau iš jūsų pusės to pritarimo nėra. Tai mano klausimas būtų vis dėlto dar vis apie koaliciją – kaip bus dabar su biudžetu? Tai nesvarbu, kad vieni ir kiti neigia, kad yra kažkokie suirzę santykiai, bet įspūdis toks, kad yra „aš – tau, tu – man“ santykiai ir, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė neatmeta, kad būtent jūsų partija gali trauktis iš šitos koalicijos. Ką jūs manote?
– Aš, pirmiausia, kolegas, valstybės vadovus paraginčiau liautis užsiiminėti politologija ir pradėti vykdyti politiką. Kai kurie žmonės, kurie kalba apie Laisvės partijos neįgyvendintą darbotvarkę, tuos pačius dalykus turi savo politinių partijų programose. Jų frakcijų nariai nebalsuoja už tuos įstatymo projektus, ir aš čia konkrečiai kalbu apie Liberalų sąjūdį ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Tai galbūt užuot konstatavę sudėtingą padėtį, konstatavę savo apmaudą ir gailestį, jie, kaip tų partijų lyderiai, galėtų imtis veiksmų, vykdydami savo įsipareigojimus rinkėjams? O apie koalicijos ateitį aš atsakysiu labai paprastai, trumpai ir aiškiai – šiuo, einamuoju metu Laisvės partija savo politinę darbotvarkę gali įgyvendinti geriau būdama koalicijoje, o ne opozicijoje. Kai šios aplinkybės pasikeis, aš apie tai pasisakysiu viešai.
– Sakote „šiuo metu“, vadinasi, jos gali pasikeisti dar iki pabaigos?
– Absoliučiai taip! Žinote, gyvenimas yra labai dinamiškas, daug kas keičiasi, tikrai negaliu garantuoti.
– Gerai, pone Raskevičiau, žiūrėkite, jūsų Laisvės partija atėjo į šitą Seimą su labai konkrečiais planais: tai yra Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija, nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas. Tai nė vieno to įstatymo nėra: Partnerystės įstatymas virto Civilinės sąjungos įstatymu, bet ir tas nėra priimamas, dėl dekriminalizavimo, panašu, irgi nieko nebus, tas pats su Stambulo konvencija. Tai, pirmiausia, mano klausimas – ar jūs dar vis dėlto turite vilčių, kad šitam Seimui pavyks bent vieną iš jūsų puoselėjimų ir teikiamų įstatymų priimti?
– Įsipareigojau išnaudoti visas įmanomas galimybes, kad šie įstatymo projektai būtų svarstomi ir priimami. Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kaip ir yra įsipareigoję mano partijos kolegos ir aš pats, turėtų Seimą pasiekti šios rudens sesijos metu.
– Ar jūs manote, kad tai yra jūsų pačių problema? Noriu pasakyti, ar jūs, kaip jauna partija, tiesiog nesupratote, ką jums reikia daryti, kur ieškoti paramos, ką už tai žadėti? Ar vis dėlto jūs jaučiatės, na, nenoriu to žodžio vartoti, bet tarsi „išdurti“, tarsi jus pavedė koalicijos partneriai?
– Žiūrėkite, aš visąlaik šiek tiek sutrinku, kai man yra užduodamas klausimas, kodėl politinės partijos, kitos politinės partijos nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų koalicijos sutartyje arba savo pačių rinkiminėse programose. Tai, aš manau, kad tikrai jums būtų tikslinga šitą klausimą užduoti jiems, o ne man.
– Aš to jūsų ir neklausiau.
– O man yra labai svarbu, kad aš toliau būčiau politikoje, veikčiau taip, kaip mane įpareigoja mano rinkimų programa ir tie pažadai, kuriuos įgyvendinti mane rinkėjai delegavo į parlamentą. Tą aš ir darysiu.
– Bet aš jūsų klausiu, ar jūs čia įžvelgiate savo kaltės, kad ne viską padarėte: nepasitarėte, nedirbote užkulisinio darbo, kodėl tie įstatymai nėjo?
– Absoliučiai nesutinku su jūsų prielaida, esą kažkas buvo padaryta ne iki galo. Laisvės partija labai anksti registravo šituos įstatymo projektus. Jeigu atsiminsite, iš pradžių buvo Partnerystės įstatymas, tada buvo ieškomi papildomi kompromisai, atsirado Civilinės sąjungos įstatymas, 3 balsavimai Seime. O kalbant apie tai, ar kažką buvo galima daryti geriau, pasakysiu labai paprastai, jeigu žinočiau, kur nugriūsiu, pasidėčiau ten pagalvę.
– Norėčiau jus pataisyti. Tai nėra mano interpretacijos, pavyzdžiui, Paulius Saudargas sako, kad konkrečiai jūs, kaip visada – pabrėžia, pabandėte apžioti daugiau, negu galite. Seimo pirmininkė sako, jūs patys įsivarėte save į kampą, jau ne apie jus, o apskritai apie visą partiją. Bet aš taip suprantu, jūs savo kaltės dėl to neįžvelgiate? Turiu galvoje ne tik jus asmeniškai, bet ir visą frakciją.
– Vėlgi, tai nėra įstatymų projektai ir iniciatyvos, kurios būtų reikalingos išimtinai Laisvės partijai. Tai yra įstatymų iniciatyvos, reikalingos Lietuvos žmonėms, ir, jeigu kiti politikai, jūsų cituojami, turintys tuos dalykus savo rinkiminėse programose, čia nemato savo atsakomybės, man dėl to yra labai apmaudu.
– Ačiū.
