Baudžiamajame kodekse numatyta, kad 260 tūkst. eurų kyšį paėmusiam asmeniui turėtų būti skiriama laisvės atėmimo nuo 2-ejų iki 8-erių metų bausmė, tačiau, teismo sprendimu, tokį kyšį gavęs Vilius Šiliauskas kalėjimo išvengs. LRT.lt kalbinto teisininko Skirmanto Bikelio teigimu, būtų keista, jeigu prokuratūra sprendimo neskųstų. O jeigu aukštesnės instancijos teismas klaidos neištaisys, galėsime sakyti, mano jis, kad Lietuvoje imti kyšius verta.
Lapkričio 6 dieną Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą rekordinio kyšio paėmimu kaltinto buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko byloje. 140 tūkst. eurų kyšį paėmęs V. Šiliauskas už grotų siunčiamas nebus, bet turės sumokėti 65 tūkst. baudą ir 7-erius metus negalės dirbti valstybės tarnyboje. Kratų metu rasti 240 tūkst. eurų grynaisiais bus konfiskuoti. Iš V. Šiliausko taip pat bus išieškotas 19 tūkst. eurų turtas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2019-aisiais į Kauno miesto savivaldybės tarybą su visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ bendražygiais kandidatavęs V. Šiliauskas nurodė (2017 metų deklaracija) turėjęs 870 331 euro vertės turtą. Privalomasis registruoti turtas siekė 194 666 eurus, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai sudarė 38 806 eurus, o piniginės lėšos – 286 858 eurus. Savivaldybės administracijos vadovas teigė suteikęs 350 001 euro vertės paskolų, o 137 134 – pasiskolinęs pats.
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma tąkart siekė 48124 eurus, pajamų mokesčio suma – 4441 eurų.
2019-aisiais V. Šiliauskas nurodė esantis dviejų įmonių (UAB „Vinapack“ ir UAB „Kodera“), kurioms vadovauja korumpuoto politiko brolis, akcininkas.
Žiniasklaidoje jau anksčiau skelbta, kad V. Šiliauskas turi nekilnojamojo turto objektų. 2022-ųjų kovo mėnesį teisėsauga buvo areštavusi apie 170 jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
„Bendra įtariamųjų šiuo metu areštuoto turto rinkos vertė – septynženklė“, – tąkart skelbė prokuratūra.
Siunčia žinią, kad kyšius imti – verta?
Teisėjo sprendimas V. Šiliauskui skirti 65 tūkst. eurų baudą, o ne laisvės atėmimą, visuomenėje sutiktas griežtai. Nuosprendį taip pat sukritikavo žinomas tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Lietuvoje nagrinėti korupcijos atvejai rodo, kad kuo aukštesnes pareigas asmuo užima, tuo lengviau išsisukti nuo bausmės, mano jis.
Kalbėdamas apie V. Šiliausko atvejį LRT.lt pašnekovas priminė anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvęs savivaldybės administracijos vadovas teisėsaugai atskleidė, esą Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nurodė pavaldiniams neišduoti leidimo „Britanikos“ viešbučio rekonstrukcijai, nes tai kenktų jo šeimos verslo interesams.
Taip pat skaitykite
Anot jo, V. Matijošaitis nurodydavo pavaldiniams nederinti tam tikrų objektų plėtros, kad juos galėtų įsigyti jo šeima. Kaltinamasis taip pat teigė, kad Kauno mero šeima veikia kaip „nusikalstama organizuota grupė“, o jis buvęs šios grupės narys. Naujienų portalas „15min“ šiemet pavasarį pranešė, kad šios informacijos pagrindu teisėsauga yra pradėjusi atskirą ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Kauno savivaldybėje.
Tai yra pasityčiojimas, bet mes prie to jau esame pripratę.
S. Malinauskas
„Būtų labai įdomu sužinoti, kokie bus rezultatai to ikiteisminio tyrimo, kaip asmenys, kurie buvo įvardyti, toliau vykdo visas savo pareigas, užima politinius postus ir taip toliau. O ponas Šiliauskas... Aš jau sakiau – Lietuvoje tik kvailys arba labai labai sąžiningas neima kyšių. Mes turime nuo kontrabandos iki labai stambios politinės korupcijos, kai pagauna vilkiką cigarečių ir skiria baudą kontrabandininkui, kuri yra dalis krovinio vertės. Dabar yra lygiai taip pat.
Taip, konfiskuota surasta suma stiklainiuose – kiek paimta iki tol, kiek būtų paimta po to? O bauda – 65 tūkst. ir 7-erių metų draudimas užimti pareigas valstybės tarnyboje. O kas bus po tų 7-erių metų? 8-ais metais žmogus taps sąžiningas ir vėl galės vadovauti kokio nors didelio miesto administracijai, galbūt į Seimą eis, gal kandidatuos kažkur? Tai yra pasityčiojimas, bet mes prie to jau esame pripratę“, – rėžė S. Malinauskas.
Pašnekovas priminė, kad klausimas dėl atsakomybės už korupcinius nusikaltimus keltas jau anksčiau, Sauliui Skverneliui einant Vyriausybės vadovo, Daliai Grybauskaitei – prezidento pareigas. Premjerui tuo metu patarinėjęs S. Malinauskas priminė, kad iniciatyva susilaukė kritikos, o Vyriausybėje bei Seimo salėje pasirodę teismų atstovai tikino – pataisos nereikalingos.
„Mano galva, visuomenė jau yra susitaikiusi su tuo, kad žodis „teisingumas“ ir teismai yra visiškai iš skirtingų realybių. <...> Ar čia galima ką nors pakeisti? Aš nežinau, tik žinau, kad pagal Konstituciją labai didelės galios yra prezidento rankose“, – LRT.lt sakė jis, pridūręs, kad sprendžiant šią problemą pasigenda šalies vadovo Gitano Nausėdos pastangų.
S. Malinausko nuomone, V. Šiliausko kyšio istorija – žinia kitiems valdininkams, kad kyšius imti verta.
„<...> Pabandykit įsivaizduoti: už pavogtą automobilį jūs sėsite, jeigu parduotuvėje pavogsite už kelis šimtus eurų du alkoholio butelius ir kokios nors užkandos pabandysite išsinešti – pirmą kartą galbūt nesėsite, antrą kartą sėsite tikrai. <...> Galima pasidomėti, kokį turtą ponas Šiliauskas valdo, ar tie 65 tūkst. jam yra rimta bauda, ar bus sumokėta ir nubraukta lyg dulkės nuo švarko?“ – klausimus kėlė pašnekovas.
Blogiausia, sakė jis, kad iki šiol neaišku, kaip šią problemą spręsti.
„O tai reiškia, ypač po šito sprendimo, kad mes turėsime tokius pačius nusikaltimus ateityje ir tie žmonės, kurie sės į teisiamųjų suolą, sakys: „Žiūrėkite, o kuo mes esame kitokie, mes irgi norime susimokėti santykinai nedidelę baudą ir galbūt keletą metų nedirbti valstybės tarnyboje“, – Kauno apygardos teismo sprendimą kritikavo S. Malinauskas.
Teisininkas sprendimą vadina keistu: klaidą ištaisyti turėtų aukštesnės instancijos teismas
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus asocijuotas teisininkas Skirmantas Bikelis LRT.lt sakė, kad V. Šiliausko bylą nagrinėjusio teismo sprendimas nustebino.
„Teismas pasisakė, kad net minimali numatyta bausmė už didelės vertės kyšio paėmimą būtų aiškiai neteisinga, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nors kyšio vertė, kuri daugiausia lemia pačios veikos pavojingumą, – rekordiškai didelė. Kai turime rekordiškai didelės vertės kyšį, tai natūraliau svarstyti sankciją „aplink“ maksimumą. O šiuo atveju teismas pasisakė, kad net minimali 2-ejų metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta. Be to, teismo motyvai išdėstyti labai trumpai, formaliai, kad tiesiog tokia kaltininko asmenybė. Žiūrint plačiau kyla klausimų, kokie atvejai būtų baudžiami neperžengiant sankcijos?“ – klausimą kėlė pašnekovas.
Keistokai, sako jis, panaudotos ir bausmių skyrimo taisyklės, nes, atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, bausmė sušvelninta dukart.
„Įstatymas reikalauja atlikti turto tyrimą ne tik korupcinių, bet visų savanaudiškų [nusikaltimų bylose], kad būtų ištirta, ar kaltininkas neturi teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto. Ne tik pats kaltininkas, bet ir jo artimųjų ratas, nes žmonės, kurie gauna pajamų iš nusikaltimų, paprastai slepia juos pas kitus asmenis. Nuosprendyje nematome jokios užuominos apie tai – nei prokuroro prašymo, nei teismo sprendimo“, – LRT.lt sakė S. Bikelis.
Teisininko teigimu, praktika rodo, kad neretai tokiais atvejais byla dėl vieno ar kito kyšio paėmimo atvejo – tik ledkalnio viršūnė.
„Yra nemažai bylų, kai atlikus turto tyrimą pas kyšius ėmusius asmenis buvo aptikta neatitikimų tarp realiai turimo turto ir pajamų 10 ir daugiau kartų viršijant konkretaus kyšio vertę“, – pastebėjo jis.
Kauno apygardos prokuratūra LRT.lt teigė, kad V. Šiliausko atveju toks tyrimas buvo atliktas, tačiau „nenustačius turto, kuris viršytų jo teisėtas pajamas, išplėstinis turto konfiskavimas nebuvo taikytas“.
Teisėjas turi teisę skirti kitokią bausmę, bet motyvai neįtikino
S. Bikelis paaiškino, kad nors Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už tokio masto kyšininkavimą baudžiama ne bauda, o laisvės atėmimu nuo 2-ejų iki 8-erių metų, teisėjas turi teisę paskirti kitokią bausmę, tačiau sprendimas privalo būti tinkamai motyvuotas.
„Dažniausiai tai daroma labai pagrįstai, bet šiuo atveju, švelniai tariant, diskutuotinas šios galimybės taikymas“, – paaiškino jis.
Jeigu ten nebūtų pakeistas, tada galėtume sakyti, kad kartais „apsimoka“ imti kyšius.
S. Bikelis
LRT.lt pašnekovas tikisi, kad prokuratūra pirmosios instancijos teismo nuosprendį skųs. Aukštesnės instancijos teismai turi ištaisyti žemesniųjų klaidas, tad S. Bikelis viliasi, kad taip ši istorija toliau ir klostysis. Vis dėlto, jeigu V. Šiliauskui kitas teismas skirtų laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismo skirta bausmė – 65 tūkst. eurų bauda – būtų panaikinta.
Pašnekovas sutinka, kad vakar paskelbtas nuosprendis tėra istorijos pradžia, tad nuvertinti teisinės sistemos nereikėtų.
„Jeigu ten nebūtų pakeistas [Kauno apygardos teismo nuosprendis], tada galėtume sakyti, kad kartais „apsimoka“ imti kyšius“, – svarstė teisininkas.
Valdininkų korupcijos atvejai pakerta pasitikėjimą institucijomis
Advokatas, Lietuvos kriminologų asociacijos narys Liutauras Lukošius LRT.lt paaiškino, kad ši istorija – vadinamųjų „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo pavyzdys, kai korupcinio pobūdžio nusikaltimus vykdo aukštas pareigas užimantys asmenys.
„Visuomenėje sukelia atgarsį jau pats tyrimo pradėjimas. Sukeliami lūkesčiai, susiję su kaltų asmenų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu, ar procesas greitas, ar ne, nes Lietuvoje turime procesų, kurie tęsiasi 5-erius, 7-erius ar netgi 8-erius metus. Būtent šis atvejis nebuvo toks ištęstas. Tai galbūt irgi yra susiję su tuo, kad kaltinamasis kaltę pripažino. Dabar klausimas – kiek visuomenės akyse atrodo teisingas teismo sprendimas“, – sakė jis, pabrėžęs, kad šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Pašnekovo teigimu, nors visuomenei atrodo, kad kaltinamasis teisme įgijo tam tikrų privilegijų, teismas turi teisę taikyti išimtis, tačiau jos turi būti motyvuotos ir paaiškintos.
LRT.lt pašnekovas nesutinka su sakančiais, kad realios laisvės atėmimo bausmės išvengusio rekordinį kyšį paėmusio V. Šiliausko istorija paskatins kitus aukštas pareigas einančius asmenis nusikalsti.
„Asmuo, darydamas nusikaltimą, tikrai negalvoja apie bausmę, apie jos dydį, o galvoja apie patį veiksmą. Jeigu tai yra turtinė ar korupcinio pobūdžio veika, dažniausiai apie naudą galvoja“, – sakė jis, pridūręs, kad bausmės buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius neišvengė, teismas jį pripažino kaltu ir jis su pasekmėmis susidurs ilgai.
Asmuo, darydamas nusikaltimą, tikrai negalvoja apie bausmę, apie jos dydį, o galvoja apie patį veiksmą.
L. Lukošius
Kriminologai yra nustatę, kad tokio pobūdžio bylos pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Tačiau L. Lukošius sutinka, kad Lietuvoje laisvės atėmimas dažnai laikomas vienintele teisinga bausmės forma, o nusikaltusieji – netoleruojami.
„Įrodyta, kad laisvės atėmimo bausmė, ypač jos trukmė, gali turėti priešingų rezultatų. Izoliavimas nuo visuomenės, patalpinimas į tokią terpę, kur asmeniui sudarytos minimalios sąlygos resocializuotis. Galimybė atlyginti žalą irgi labai apribota, todėl nusikaltėlio sugrąžinimas į visuomenę dar labiau užtrunka“, – sakė jis, pabrėžęs, kad kai kuriais atvejais laisvės atėmimo bausmė – neabejotinai reikalinga.
„Galim pasižiūrėti į valstybes, esančius toliau į rytus. Jos turi labai daug kalinių, ilgas laisvės atėmimo bausmes ir vargu, ar ten galima jaustis saugiai. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nusikalstamumo situacija nėra tokia bloga, vykdoma daug gerų prevencijos programų“, – LRT.lt kalbėjo L. Lukošius.
Taip pat skaitykite
Nuosprendį lėmė asmenybė: neteistas, vedęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai ir kaltę pripažįsta
Kauno apygardos teismas nurodo, kad išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (tokiu atveju bausmė mažinama trečdaliu) nustatyta, kad V. Šiliauskas nuo 2021-ųjų pradžios iki 2022 m. kovo 27 d. savo naudai tiesiogiai dalimis reikalavo kyšio iš bendrovės „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir bendrovės „Autokausta“ sutarčių vykdymu ir jų administravimu. V. Šiliauskas dalimis paėmė iš viso 260 tūkst. eurų kyšį.
Nors kaltinime teigta, kad padarytos 8 atskiros nusikalstamos veikos, teisėjas tenkino V. Šiliausko advokato prašymą bylą perkvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą.
„Kaltininkas savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką, kurią pradėdamas jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą gauti kuo didesnį kyšį, tačiau dėl nusikalstamos veikos specifikos ir aplinkybių šis sumanymas buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas nusprendė, kad prokuroro prašomos galutinės ir subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės kartu su bauda skyrimas darbingo amžiaus, neteistam, vedusiam ir turinčiam nuo jo priklausomų asmenų, dirbančiam, išimtinai teigiamai charakterizuojamam ir savo kaltę visiškai pripažinusiam kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, todėl kaltinamajam paskyrė švelnesnę negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę – 105 tūkst. eurų baudą.
Baudą sumažinus trečdaliu, V. Šiliauskui paskirta galutinė 70 tūkst. eurų dydžio bauda, tačiau įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ji sumažinta iki 65 tūkst. eurų.
