Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio 22 dieną po šešių savaičių pertraukos atnaujins streiką. Taip pat planuojama, kad tą dieną, 16 val., vyks mokytojų mitingas prie Seimo.
LŠDPS lyderis Andrius Navickas sakė tikįs, kad šįkart streiko banga bus dvigubai stipresnė, streikuos daugiau mokyklų nei iki spalio 12 dienos. Per pirmąjį etapą, LŠDPS duomenimis, protestavo 189 ugdymo įstaigos.
Neterminuotą streiką profesinė sąjunga pradėjo rugsėjo 29-ąją, o spalio 12-ąją paskelbė pertrauką, pasyvesnę streiko fazę, iki lapkričio 22-osios, kai Seimas imsis valstybės biudžeto projekto svarstymo. Pertrauką, kaip tuomet sakė LŠDPS atstovai, išnaudos bendravimui su politikais.
LŠDPS lyderis Andrius Navickas paragino mokytojus (tiek priklausančius, tiek nepriklausančius profesinei sąjungai) įsitraukti į antrąją streiko bangą.
„Tikimės, kad bus daugiau streikuojančių mokytojų antroje bangoje. Kiek bus tiksliai, matysime“, – LRT.lt pirmadienio vakarą sakė A. Navickas.
Pasak jo, profesinės sąjungos gretas papildė apie 30 naujų mokyklų kolektyvų. Bet jis mano, kad į protestą įsitrauks ne tik LŠDPS nariai.
Bendrai paėmus, anot A. Navicko, streike galėtų dalyvauti apie 200 ar dar daugiau ugdymo įstaigų, jose nevyktų pamokos ar dalis jų.
„Manome, kad tik tikrai bus dvigubai stipresnė banga. Manome, kad mokytojai tikrai nepatenkinti Vyriausybės sprendimais“, – sakė A. Navickas.
LŠDPS spalį skelbė sulaukusi nemažai mokyklų kolektyvų, kurie panoro tapti profesinės sąjungos nariais.
„Tikimės, kad tuomet streiko banga bus dvigubai stipresnė. Dabar streikavo apie 180 mokyklų. Mes tikimės ir turime tokį rezervą, kad streikuojančiųjų bus 360. Tai ir būtų tas cunamis, jei mokytojai išdrįstų ir prisijungtų prie streiko nuo lapkričio 22 dienos“, – spalio 12-ąją prie Vyriausybės, kur beveik po dviejų savaičių protesto kelionės pėsčiomis atėjo ir mokytojai iš Klaipėdos, kalbėjo LŠDPS lyderis A. Navickas.
Anksčiau profesinė sąjunga planavo ir mitingą prie Seimo gruodžio 5-ąją, kai suplanuotas kitų metų valstybės biudžeto priėmimas.
Pagrindiniai LŠDPS reikalavimai yra trys – didesnės algos, mažesnis darbo krūvis ir mažesnis mokinių skaičius klasėje.
LŠDPS, anksčiau kėlusi reikalavimą atlygį mokytojams didinti 56 proc., per derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savo reikalavimą nuleido iki 32,3 proc. (15 proc. nuo 2024 m. sausio 1 d. ir dar 15 proc. – nuo kitų metų rugsėjo 1 d.).
Streiko reikalavimai, sakė LŠDPS lyderis, išlieka tokie patys ir lapkritį.
ŠMSM yra numačiusi kitais metais mokytojų atlygį dviem etapais pakelti 21 proc. (po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo). Su tokiu ministerijos pasiūlymu sutiko kitos pedagogų profesinės sąjungos ir pasirašė atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį.
LŠDPS reikalavimui kitais metais 32,3 proc. didinti darbo užmokestį mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams spalį nepalaikė ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Balsavimą tuomet nulėmė komiteto pirmininko laisvininko Artūro Žukausko balsas.
Spalio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sakė besitikintis, kad antrajam streiko etapui besiruošianti A. Navicko profsąjunga vis dėlto sutiks su ministerijos siūlomu mokytojų atlyginimų didinimu ir pasirašys atnaujintą kolektyvinę sutartį.
Rugsėjo viduryje mokytojai rengė įspėjamąjį streiką.
