Agresyvėjantis pasaulis, skirtingų pasaulėžiūrų susidūrimai ir du karai neleidžia negalvoti apie savo valstybės gynybą. Pirmadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus pristatytas Prezidentūros parengtas Valstybės gynybos planas. Jame numatomas viešojo sektoriaus, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas karo atveju: nuo civilių evakavimo, aprūpinimo maistu ir vandeniu, iki užtikrinimo, kad strategiškai svarbios įmonės tęstų darbą.
Vis dėlto pats planas – tik baziniai principai, o ne konkretūs punktai. Kaip ir kuo galėtų prisidėti, reikės domėtis patiems sektoriams, sako prezidentūra. Nevyriausybininkai ir verslas gynybos plano koncepciją sveikina, tik sako, svarbu, kad nebūtų palikti vieni.
Savivalda, kuriai plane numatyta daug svarbių funkcijų, teigia, kad planas ir liks planu, kol jam įgyvendinti nebus numatyta papildomų pinigų ir žmonių. Kai kurie politikai svarsto, ar planas – nepavėluotas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Valdžios institucijos savo pareiga mato būtinybę paruošti gyventojus ginti ir gintis, jeigu to prireiktų.
„Tai neįvyks rytoj, bet poryt norėtume, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis žinotų savo būsimą vietą, funkciją karo metu“, – LRT TELEVIZIJAI teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Prezidentūros parengtame Valstybės gynybos plane numatytos užduotys ne tik kariuomenei ar sukarintoms organizacijoms, bet ir valstybės tarnautojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo funkcijos karo metu.
„Tos įmonės nebūtinai šiuo metu apibrėžtos kaip strateginės – tai gali būti, kaip minėjau, su transportu, pervežimu, su tam tikra gamyba susijusios įmonės. Kepykla gali būti ne mažiau svarbi, negu uosto krovą užtikrinanti įmonė“, – tvirtino K. Budrys.
Todėl, pasak K. Budrio, įmonės, matydamos, kad jų veiklos pobūdis gali būti reikalingas karo atveju, jau dabar turėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje veikia, ir domėtis, kaip ir kam reikėtų ruoštis.
Verslo konfederacija sako – planas, nors ir ilgai lauktas, tačiau yra tik pirmas žingsnis. Pasak Andriaus Romanovskio, verslui neužtenka pasakyti, kad atėjus laikui – jūsų reikės.
„Įmonėms, pradedant nuo prekybos tinklų ir baigiant bankinėmis ar IT bendrovėmis, kurios užtikrina tam tikras funkcijas, jos turi žinoti, kokie žmonės bus pašaukti į ginkluotą pasipriešinimą, kokie žmonės turės atlikti tam tikras funkcijas karo padėties, bet galbūt nebūtinai aktyvių karo veiksmų metu“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.
Pavyzdžiui, gamybos pramonei, ypač maisto, anot A. Romanovskio, labai svarbu žinoti ir valstybės lūkesčius, kaip jos turi būti pasiruošusios. Nes, sako, jau dabar pradėti kaupti, pavyzdžiui, maisto atsargų – neįmanoma.
„Be abejonės, įmonė gali užsitikrinti funkcionavimą: ar tai būtų generatoriai, ar tai būtų tiekimas, ar tai būtų įsivaizdavimas situacijos, kada jai reikia veikti, bet kiek produkcijos pagaminti, ką reikia daryti – čia be valstybės dalyvavimo neįmanoma“, – komentavo Verslo konfederacijos prezidentas.
Operacinėje Ukrainoje, netoli fronto linijos esančioje ligoninėje, atrodo panašiai, kaip ir visas miestelis. Nesugriautos gydymo įstaigos tęsė veiklą, kai kurios – rūsiuose, be elektros ir vandens. Gydymo įstaigų svarba karo metu pabrėžiama ir gynybos plane. Rajonų ligoninės sako, ne planuose, o praktiškai – dėmesio mažai.
„Tiesiog užpildėme ko mums reikėtų ruošiantis vienam ar kitam įvykiui: kokių priemonių ar kokių rezervinių energijos šaltinių, kaip apsirūpinsime vandeniu, maistu ir pan. Tai mes tokius klausimynus pildėme ir tuo viskas kol kas baigėsi“, – kalbėjo Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Jis sako, ligoninės ruošiasi savarankiškai: kaupia vaistų atsargas, yra apgalvojusios geriamojo vandens tiekimo užtikrinimą. Problemų esą būtų dėl elektros tiekimo: „Nes dalis ligoninių turi savo generatorius, dalis turi dalinį aprūpinimą dėl jų galingumo.“
Valstybės gynybos plane vaidmuo skirtas ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau šios sako, kad įtraukties kuriant planą trūko, nors patirties ir žinių esą tikrai yra.
„Mes, nelaukdami turbūt kažkokių konkrečių gairių, nors norėtume, nes tiesiog būtų taip lengviau, mes ruošiamės ir keliame sau tokį strateginį tikslą, kad nesvarbu, kokia tai būtų nelaimė, Raudonasis Kryžius įsipareigoja padėti 10 proc. Lietuvos gyventojų“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.
Raudonasis Kryžius kaupia humanitarinės pagalbos atsargas: maistą, rūbus, pledus, palapines. Taip pat sako reguliariai rengiantys pratybas tiek su kitomis institucijomis, tiek organizacijos viduje svarsto įvairius scenarijus.
„Tai jeigu nebus interneto – kaip mes vieni su kitais bendrausime. Jeigu mūsų logistikos centras, sandėlis yra Vilniuje, turbūt nėra labai gera vieta, jeigu mes norėsime padėti likusiai daliai Lietuvos, tai reikia kažkur kitur ieškoti sandėlių. Tą mes ir darom“, – komentavo L. Lesauskaitė.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas gynybos planą sveikina ir, sako, tikisi, kad jis neliks popierinis. Visgi politikas teigia pasigendantis visuotinio supratimo, kad gynyba – ne tik kariuomenės ir šalies vadovų rūpestis.
„Savivalda turi suprasti, kad saugumas yra ir jų reikalas. Nes, pavyzdžiui, žmonių evakuacija, tarkime. Dalies žmonių evakuacija – tai yra be galo svarbi užduotis, be savivaldos tu to nepadarysi“, – sakė politikas.
Savivaldybės sako atsakomybės nesikratančios ir būtent joms priskirtos funkcijos, tokios kaip vandens tiekimas, šiukšlių tvarkymas ir panašiai – suprantamos. Bet ne viskas plane taip aišku.
„Pavyzdžiui, viena pozicija, kur atsakinga ir savivalda, ir žemės ūkio ministerija, ir LRV kanceliarija – užtikrinti aprūpinimą maisto produktais. Na, man ne iki galo aišku, kaip čia tas turėtų vykti. Kur tie maisto sandėliai, iš kur mes imsim, kaip dalinsim“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Anot M. Sinkevičiaus, esamas planas geriau nei jokio, tačiau abejoja ar jis bus sėkmingai įgyvendintas:
„Jeigu yra tik planas, dokumentas, kuriame surašytos gražios tezės, gerai sudėliotos atsakomybės sritys, bet finansavimo tam nenumatoma, resursų žmogiškųjų ten nenumatoma – tai planas ir lieka planu.“
Būtent finansavimas gali būti esminis šio plano trūkumas, pastebi Seimo narė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, mes vis dar turime ydingą įsivaizdavimą, kad daug ką galima padaryti be pinigų. Kita problema, anot politikės, kad pradedame ruoštis, kai jau turėtume būti pasiruošę.
„Man atrodo, kad mes vis dar nesame susivokę iki galo, kaip greitai mums reikia būti pasiruošus ir kaip realistiškai mums reikia būti pasiruošus. Mes šiandien turime tokią pasikartojančią, sisteminę ydą mūsų valstybėje – mes nesugebame pasiruošti iššūkiams prieš tai, kai jie nutinka“, – teigė parlamentarė.
„Kariškiai turi pasakymą, kad planai yra beverčiai, planavimas – neįkainojamas“, – sakė prezidento vyr. patarėjas K. Budrys.
Tam, kad Valstybės gynybos planas neliktų tik popieriuje, planuojama įkurti nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą prie prezidentūros. Ji turėtų prižiūrėti kaip atskiriems sektoriams ir institucijoms sekasi ruoštis.
