Tai, kad nepilnamečiai vartoja ir platina narkotikus, yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos nūdienos problema. Siekiant atgrasyti jaunus žmones nuo psichotropinių medžiagų vartojimo, Nyderlandų mokyklose jau kelintą dešimtmetį veikia įvairius specialistus įtraukianti prevencinė programa, orientuota ne tik į vaikų, bet ir į visos visuomenės švietimą.
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą tarp nepilnamečių, fiksuota ir apsinuodijimų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domėjosi, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą sprendžia įvairios Lietuvos mokyklos, bendruomenės ir užsienio valstybės.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Taip pat skaitykite
Lietuvos specialistai sako, kad būdų ir prevencinių programų, padedančių užkirsti kelią jaunuolių narkotikų vartojimo problemai, yra ir mūsų šalyje, tačiau priemonių įgyvendinimas ne visada sistemingas, tam ne visada skiriama pakankamai lėšų.
Kanapės – dažniausiai vartojamas narkotikas Lietuvoje
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, apie 7 proc. Lietuvos devintokų teigia, kad per paskutinį mėnesį mažiausiai kartą vartojo kanapes. Bent kartą gyvenime – kas penktas devintos klasės moksleivis.
Naujausias „Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas“ (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime naujas psichoaktyviąsias medžiagas vartojo didesnė dalis mokinių nei vidutiniškai tai darė moksleiviai kitose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Pasak departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėjos Aušros Želvienės, pagal elektronines cigaretes rūkančių nepilnamečių skaičių Lietuva Europoje pirmauja, o tokie daugkartinio naudojimo prietaisai tampa ir narkotikų vartojimo įrankiais.
„Elektroninių cigarečių naudojimas tarp penktų–devintų klasių moksleivių kilo į viršų, paprastų cigarečių – leidosi. Ir alkoholio šiek tiek leidosi. Tai čia būtų dvi geros žinios, tačiau dėl elektroninių cigarečių nėra gerosios žinios. Pagal šių dienų aktualijas matom, kad elektroninėse cigaretėse būna ir neaiškus nikotino kiekis, ir narkotinių priemaišų būna įdėta, ir dar neaišku ko“, – sako A. Želvienė.
Specialistės teigimu, kanapės šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai paplitusi ir dažniausiai vartojama narkotinė medžiaga tiek tarp paauglių, tiek ir tarp pilnamečių gyventojų. Departamento duomenimis, šio narkotiko ir pabandoma pirmiausia.
„Paskutinės apklausos duomenimis, maždaug nuo 18 metų dažniausiai išbandomos kanapės ir maždaug apie 20 metų, tai yra pilnametystėje, jau kiti narkotikai, jeigu vartoja. Bet vėlgi, turbūt nereikėtų suabsoliutinti, nes mes kalbame apie 2–3 proc., kurie per tiriamąjį laikotarpį vartojo.
Tikriausiai šiuo atveju nereikėtų kalbėti, kad visi vaikai vartoja, visi suaugusieji vartoja ar panašiai. Tai yra vis dėlto maža dalis, kuri tuos narkotikus vartoja. Bet jau kalbant apie vaikus, kokia ta dalis bebūtų, tai vis tiek yra problema ir ją reikia spręsti“, – sako A. Želvienė iš NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus.
Kodėl Nyderlanduose kavinėje ne visada gausi kavos ir kaip atrodo olandiški vakarėliai?
Gana liberalią narkotikų politiką vykdančių Nyderlandų taip pat neaplenkia nepilnamečių svaiginimosi problema. Šioje šalyje žmonės nebaudžiami už nedidelio kiekio kanapių ar hašišo turėjimą ir vartojimą. Tačiau šių ir kitų narkotinių medžiagų platinimas šalyje yra draudžiamas, išskyrus vadinamąsias kavines (angl. Coffee shops), turinčias specialias licencijas. Čia įsigyti ir vartoti kanapes gali visi, sulaukę pilnametystės.
Vadinamosios kavinės yra griežtai reguliuojamos ir prižiūrimos valstybės pareigūnų, privalo atitikti teisiškai nustatytus reikalavimus.
„Apie septyniasdešimtuosius metus buvo pradėta galvoti, ką gi daryti su visuomene, su jaunimu, kuris stipriau pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Buvo padaryta išvada, kad <...> griežtu režimu vis tiek nesukontroliuosi šio vartojimo. Ir tada buvo sugalvota, kad reikia narkotines medžiagas skirti į sunkiąsias ir lengvąsias.
Tos lengvosios, tarp kurių yra ir kanapės, hašišas, linksminamosios dujos, pateko į parduodamų narkotinių medžiagų sąrašą. Ir tokiu būdu tos vadinamosios kavinės buvo kontroliuojamos“, – sako Nyderlanduose gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Elona Huijben-Puščiūtė.
Nyderlanduose studijuojanti Viktorija prisipažįsta, kad tik atvykusi į šalį ji patyrė šiokį tokį kultūrinį šoką, kai pastebėjo, kad nemažai jos bendraamžių vartoja narkotikus ir tai daro gana laisvai. Merginos teigimu, prieš tai Lietuvoje, dar mokydamasi gimnazijoje, su panašia situacija ji nebuvo susidūrusi.
„Priklauso nuo to, kaip ir į kokį vakarėlį eini. Jei žinai, kad bus elektroninė muzika, technomuzika, tai jau žinai, kad pagrindinė dalis žmonių vartos narkotikus. Ir, aišku, skiriasi, kas ką vartoja, bet nėra jokio nustebimo, kad narkotikų bus. Ir nesiskiria – ar vakarėlis namuose, ar į klubą eini. Manau, visur bus narkotikų, tik, pavyzdžiui, technoklubuose yra daug daugiau vartojančių žmonių nei populiariosios muzikos klube“, – apie vakarėlių kultūrą Nyderlanduose pasakoja ten studijuojanti Viktorija.
Nyderlanduose gyvenantis Jasperas sako, kad šioje šalyje, panašiai kaip ir Lietuvoje, pagrindinės narkotinės medžiagos, kurias vartoja nepilnamečiai, yra kanapės ir hašišas. Jų daugelis pabando dar mokydamiesi mokykloje, nors legaliai šių narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui įsigyti galima tik sulaukus pilnametystės. Vaikinas taip pat pažymi, kad mokyklose kalbėti apie narkotikų ar alkoholio bei tabako daromą žalą pradedama maždaug 12 metų vaikams.
„Žinoma, yra žmonių, kurie piktnaudžiauja narkotikais, yra nuo jų priklausomi. Bet yra ir labai didelė grupė tų, kurie vartoja be jokių didesnių pasekmių. Jie žino, ką jie daro, žino, kaip vartoti, kad neperdozuotų ar nesusikurtų papildomų didesnių problemų, susijusių su narkotikais. Žinoma, yra priklausomybės atvejų, tačiau nepasakyčiau, kad tai didelė problema plačiąja prasme“, – sako olandas Jasperas.
Programos tikslas – mokyti apie grėsmes ir kaip apsaugoti ne tik save, bet ir kitus
Nors narkotikų politika ten atrodo liberali, olandai daug dėmesio skiria prevencijai ir šviečia vaikus ir visą visuomenę apie narkotikus, jų daromą žalą ir saugų vartojimą. Viena tokių programų, taikomų didžiojoje dalyje Nyderlandų mokyklų, yra „Helder op School“, lietuviškai – „Neapsvaigęs mokykloje“. Ši programa sudaryta iš kelių skirtingų potemių, kurias sudaro narkotikų, alkoholio ir rūkymo prevencija ir įvairios priemonės, skatinančios vaikus rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
Programą „Neapsvaigęs mokykloje“ sukūrė Trimbos institutas, o ją įgyvendina šalies savivaldybių sveikatos tarnybos ir regioninių priklausomybės ligų gydymo įstaigų darbuotojai. Pasak Amsterdame veikiančio priklausomybės ligų centro „Jellinek“ vyresniosios prevencijos darbuotojos jaunimui Jacqueline Krouwel, programa yra pritaikyta visiems vidurinių ir profesinio ugdymo mokyklų moksleiviams, taip pat jaunuoliams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais.
„Prevencinė programa sudaryta iš keturių kertinių principų. Pirmasis – tai politika. Kokių apskritai veiksmų reikėtų imtis, pastebėjus ką nors netinkamo darantį moksleivį. Antrasis – suteikti švietimą mokytojams ir kitiems žmonėms, dirbantiems mokykloje, kad jie išmoktų anksti pastebėti ir atpažinti problemą.
Trečiasis principas yra susijęs su tėvais. Mes aiškiname apie socialines normas, apie tai, kaip rodyti tinkamą pavyzdį savo vaikams ir kaip tam tikrų medžiagų vartojimas gali paveikti vaikus. Ir paskutinis, kertinis principas – pamokų paketas. Mes jį perduodame mokytojams, o jie parengtą medžiagą dėsto vaikams per pamokas“, – sako J. Krouwel.
Priklausomybės ligų centro „Jellinek“ vyresniosios prevencijos darbuotojos jaunimui teigimu, vidutiniškai vartoti alkoholį ir rūkyti vaikai Nyderlanduose pradeda būdami 13–14 metų, vartoti kanapes ir kitus panašius narkotikus – 14–15 metų, kai mokosi trečioje vidurinės mokyklos klasėje. Šiuos narkotikus vartoja arba bent kartą gyvenime pabando kas ketvirtas paauglys.
„Pirmoje [vidurinės mokyklos klasėje] jie nevartoja alkoholio ar narkotikų. Didžioji dalis jų nevartoja. Todėl mes jų nemokome apie pačias medžiagas, apie tai, kas jos yra. Bet kalbame, kodėl svarbu jas vertinti neigiamai ir koncentruotis į sveiką gyvenseną. Programa keičiasi, kad būtų tinkama vaikams pagal amžių.
Didžioji dalis vaikų būdami šešiolikos jau vartoja alkoholį. Taigi, jiems pakeičiame programą taip, kad ši mokytų, kaip išvengti nelaimių, kaip pasirūpinti savimi ir savo draugais, kai kartu linksminamasi. Arba mokome, kaip svarbu kreiptis į tėvus įvykus nelaimei, nors tuo metu tai padaryti ir sunku, sako J. Krouwel iš Nyderlandų priklausomybės ligų centro.
Iš ko rinktis turime ir Lietuvoje
Prevencinės programos mokyklose nėra naujiena ir Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms rekomenduoja rinktis iš 19 skirtingų programų, susijusių ne tik su narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų prevencija, bet ir su socialinių bei emocinių kompetencijų ugdymu. Taip pat nuo šių mokslo metų penktų, septintų, devintų klasių ugdymo procese atsirado naujos gyvenimo įgūdžių pamokos, per jas viena iš aptariamų temų – narkotikų ir kitų svaiginamųjų medžiagų prevencija.
„Kartais sakome, kad Lietuvoje nieko nėra, tai žinokit, yra. Ir mokyklos taiko tai beveik visą laikotarpį. Tačiau tokių mokyklų, kurios paimtų ir taikytų programas nuosekliai visiems vaikams nuo priešmokyklinuko iki pat dešimtos klasės, ko gero, nėra tiek labai daug“, – sako NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja A. Želvienė.
Pasak specialistės, prevencinės programos Lietuvoje dažnai nepasiekia maksimaliai gerų rezultatų, nes nesilaikoma tęstinumo ir joms įgyvendinti neskiriama pakankamai lėšų.
„Lieka prioritetų klausimas mokyklose, savivaldybėse. Ir lieka finansavimo klausimas. Tai vėlgi labai susiję su prioritetais. Ir ne vien teoriniais“, – teigia NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja A. Želvienė.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
