Kokiu keliu Lietuvai žengti siekiant suvaldyti svaigalų plitimą tarp jaunimo – remtis vien tik prevencija ar atėjo laikas imtis griežtų veiksmų? Ekspertai ir politikai sako, kad abu keliai gali vienas kitą papildyti, tačiau tai turi būti bendra visų kova. Reikalingas ne tik švietimas, bet ir tam tikrų svaigalų ir priemonių svaigintis ribojimai. Esą šiandien vis skambančios istorijos apie perdozavusius ar smarkiai rūkančius vaikus tėra pasekmės.
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą tarp nepilnamečių, fiksuota ir apsinuodijimų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domėjosi, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą sprendžia įvairios Lietuvos mokyklos ir bendruomenės, užsienio valstybės.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Straipsnis trumpai
- Kauno rajone – kino terapijos iniciatyva.
- Paaugliams rodoma edukacinė medžiaga apie svaigalų vartojimą.
- Siūloma riboti arba visiškai uždrausti elektroninių cigarečių apyvartą, policijos pareigūnams leisti laisviau tikrinti moksleivių daiktus.
- Tačiau pažymima, kad svarbu ir prevencija.
Kino terapija
Į kino teatrą Kaune renkasi paaugliai. Laukia ne šiaip koks filmas. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai, reaguodami į smarkiai išaugusius paauglių eksperimentus su psichoaktyviosiomis medžiagomis, imasi iniciatyvos: ekrane – edukacinė medžiaga apie svaigalų vartojimą.
Į kiną atėję jaunuoliai sako, kad svaigalų jų aplinkoje apstu ir jų gauti nėra sunku.
„Visko galima tikrai daug neieškojus rasti. Kas tai siūlo? Visokie vyresni vaikai, gal nebūtinai vyresni, mūsų amžiaus, kurie nenusivažiavę, bet šias medžiagas vartoja“, – pasakoja penkiolikmetis Justinas.
Galbūt politikams, įvairioms institucijoms ar netgi kai kuriems tėvams tai gali kelti nuostabą, bet patys paaugliai apie tai kalba ramiai ir to nesureikšmina. Kitaip tariant – nieko naujo. Įprasta ir elektroninės cigaretės, alkoholis, kai kuriais kitais atvejais – ir narkotikai.
„Aš manau, jeigu jie sužinotų tikrąją sudėtį, kas yra tose medžiagose, jie bent jau šiek tiek tikrai turėtų susimąstyti, kas ten yra ir kokią žalą tai padarytų“, – teigia keturiolikmetė Ieva.
Kiek vaikai turi valios atsispirti? Ar gali suvaldyti smalsumą? Ar įmanoma nereaguoti, nesureikšminti galimo spaudimo iš kitų, vartojančių paauglių? Ant vaikų pečių – sprendimų našta, kurios kartais nepakelia suaugusieji. Filmų terapija – pirmas toks bandymas Lietuvos savivaldybėse padėti paaugliams.
„Amžiaus grupės yra suformuotos dvi: septintokai–aštuntokai ir paskui devintokai–vienuoliktokai. Filmai parinkti pagal amžiaus specifiką, labai skirtingi, bet kartu paliečiantys būtent tą socialinę problemą – alkoholio vartojimą, priklausomybes įvairiausiais kampais žvelgiant“, – sako Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro vadovas Laurynas Dilys.
„Be kino, mes turime visuomenės rėmimo programą, ji apima ir paskaitas, ir mokymus, yra ir į ugdymo turinį integruota psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija – per pamokas mokyklose visa tai darome. Šita priemonė yra papildoma ir sustiprinanti visą bendrą programą“, – pasakoja Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas.
Prevencija ar griežtos priemonės?
Pastaruoju metu kaip itin tarp paauglių paplitusi problema įvardijamos elektroninės cigaretės. Seimas yra uždraudęs prekiauti skysčiais su skoniais, tačiau vieša paslaptis, kad šis įstatymas apeitas – skoniai liko, pakeistos tik pakuotės.
Kitas aspektas – narkotikų laboratorijose gaminami komponentai, jų galima parsisiųsti internetu ir pačiam pasigaminti narkotikų. Yra ir tokių, kurie pritaikyti garikliams, vadinamiesiems veipams. Tik jų sudėtis – nežinia iš ko. Esminis klausimas – kaip su tuo kovoti? Prevencija ar draudimais?
„Šitos priemonės viena kitai neprieštarauja. Yra ir atsakomybė, yra užkardymas platinimo, yra tam tikra priežiūra, jeigu tai legalios medžiagos, tam tikrų sąlygų sugriežtinimas. Bet, be abejo, turi būti ir ta vadinamoji pirminė prevencija. Tai yra ne tik informacija, tai yra ir užimtumas, ir mokymas, kaip atsispirti tam tikram spaudimui, kurį natūraliai patiri, kai esi paauglys ir pradedi bręsti“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga.
Lietuvos pareigūnai kartu su kolegomis Graikijoje neseniai išardė narkotikų gamintojų tinklą. Per operaciją Lietuvoje sulaikyta 15 įtariamųjų, jauniausiam – 16 metų. Įtariama, jis platino narkotikus bendraamžiams. Per operaciją uždaryta slapta interneto prekyvietė ir pagrindiniai platinimo kanalai.
„Net šešiolikmetis sugeba parsisiųsti narkotinių medžiagų. Pagal tam tikras formules ir informaciją, esančią internete, galima atlikti atitinkamas chemines reakcijas, padaryti dozes, ir per socialinius tinklus vykdavo platinimas. Šitoje dalyje nereikia nė organizuotų grupių. Bent vienas asmuo tai gali padaryti“, – sako Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis.
Tyrėjų teigimu, su narkotikais dirbantys chemikai kuria vis naujas medžiagas, imituojančias tradicinius narkotikus. Ir tai vyksta taip greitai, kad nebespėjama jų atsekti. Generalinė prokuratūra turi siūlymų Seimui: riboti arba visiškai uždrausti elektroninių cigarečių apyvartą, kad policijos pareigūnai be tėvų sutikimo, gal ir su kinologais tikrintų moksleivių daiktus, spinteles ugdymo įstaigose. Siūloma ankstinti atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nuo 16 iki 14 metų. Bet svarbi ir prevencija.
„Mes jau kovojame su pasekmėmis. Pats efektyviausias būdas kovoti su tokiomis nusikalstamomis veikomis – kai visuomenei nepriimtina daryti tokias nusikalstamas veikas. Svarbu aiškinti, kokia tai yra didelė žala, pradedant darželinukais, pradinukais ir mokyklose, nuolat turi būti pasakojama apie nepataisomas, tragiškas pasekmes. Tai yra pats efektyviausias būdas“, – sako prokuroras T. Staniulis.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Lino Slušnio, atsakomybę turi jausti ir tėvai – nerodyti pavyzdžio vartodami svaigalus. Be to, L. Slušnys sako žinantis atvejų, kai tėvai vaikams duodavo svaigalų ir siūlydavo pasidalyti su bendraamžiais. O kalbant apie prevenciją – ji turi vykti nuo pat mažumės.
„Labai svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti „ne“. Kai tau daro išorinį spaudimą, kai tu sutinki žmones, vaikus, savo bendraamžius, turi sugebėti pasakyti „ne“. Ir svarbi savimonė – kas man dėl to gali grėsti ateityje. Vaikams šituos dalykus galima sudėti nuo darželio ir kol baigs mokyklą. Šiandien diegiama gyvenimo įgūdžių programa, Lietuva pradėjo tą daryti. Vaisiai, manau, bus po kokių 5 metų, bent jau ne augimas tai tikrai“, – sako Seimo narys L. Slušnys.
Esminis klausimas, į kurį dabar turi atsakyti Lietuvos politikai, – ar vien tik prevencijos gali užtekti pažaboti psichotropinių medžiagų vartojimą, ar reikia greitų ir griežtų sprendimų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
