Moteriai socialiniame būste kūrenant krosnį, kiti kaimynai taip pat paskęsta dūmuose. Tokia istorija dalijasi Vilniaus Senamiesčio gyventojas Vytautas. Kaip sako vilnietis, kaimynė pasakojo, kad krosnis pripažinta esanti avarinės būklės, tačiau kitos išeities ji neturi.
Pasak Senamiesčio gyventojo Vytauto, krosnimi kaimynė šildosi ne pirmus metus.
„Kaip pati kaimynė sako, ta krosnis pripažinta esanti avarinės būklės. Ji kiek prasivalo krosnį ir bando kūrentis, nes kito šildymo nėra. Bet krosnis nuolat apsineša ir dūmija. Kaimynė ryte pakuria krosnį – dūmai eina į kambarį, tada ji atsidaro langus, su atidarytais langais prišildo krosnį ir taip išsivėdina namus.
Kai krosnis baigia kūrentis, langus uždaro. Kadangi krosnis koklinė, ji kažkiek išlaiko šilumą. Taip žmogus gyvena kelintą sezoną“, – LRT.lt pasakoja Vytautas.
Vilnietis teigia, kad, kaimynei kūrenant krosnį, tiek laiptinė, tiek jo butas atsiduria dūmuose.
„Kaimynai taip pat dūmuose paskendę. Taip vyksta gyvenimas vidury Senamiesčio“, – sako Vytautas.
Situacija savivaldybei žinoma
Kaip portalą LRT.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, situacija minėtame socialiniame būste savivaldybei ir „Vilniaus miesto būstui“ žinoma.
„Apie problemą praėjusią savaitę pranešė moters kaimynai. Šiuo metu inicijuotas krosnies defektų nustatymas ir trūkumų pašalinimas. Socialiniame būste gyvenančiai moteriai specialistai pasiūlė persikelti į kitą butą, tačiau kol kas atsakymo nesulaukė“, – sako G. Grubinskas.
Jo teigimu, „Vilniaus miesto būstas“ šiuo metu vykdo anksčiau suplanuotus šildymo būdo pakeitimus socialiniuose būstuose, kuriuose naudojamas pasenęs būdas. Nuo rugpjūčio pabaigos iki sausio pabaigos tokiuose būstuose suplanuota įrengti dujinį šildymo būdą, pažymi savivaldybės atstovas.
Būstai – supuvę, be tualeto
Socialinių būstų situacija prasta įvairiuose Lietuvos regionuose, pažymi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Ji vardija, kad daug socialinių būstų yra nekokybiški, žmonės įkeldinami į senus ir nesandarius namus.
„Kokybė tikrai dažnai netenkina. Būna, būste išpuvę langai ar išpuvusios durys, yra pelėsio. Būstai dažnai būna be nuotekų sistemų, juose nebūna tualeto. Tokie būstai nėra pritaikyti oriam gyvenimui.
Neretai būstai nepritaikomi žmonėms su negalia ar sergantiesiems sunkiomis ligomis – žmonės negauna jų poreikius atitinkančių būstų. Tai, deja, dažna problema“, – LRT.lt sako A. Adomavičienė.
Organizacijos vadovės teigimu, kai socialiniame būste padaromas kosmetinis remontas, už jį susimokėti prašoma pačių gyventojų, kurie neišgali sumokėti didelių sumų.
„Žmogus ir taip yra sudėtingoje situacijoje, neturi pajamų, o dar ateina sąskaitos už kosmetinį remontą – pavyzdžiui, vieno kambario remontas 3 tūkst. eurų. Tam žmogui tai tikrai labai didelė suma“, – apgailestauja A. Adomavičienė.
Išdeginami pinigai
Pasak A. Adomavičienės, gyventi būste, kurį reikia šildyti atidarius langus, nelogiška. Skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė atkreipia dėmesį, kad taip šiluma „išeina“ pro langus, o už šildymą tenka mokėti daugiau.
„Šildymo metu žmogus negali oriai prisišildyti būsto, turi daugiau išleisti pinigų. Savivaldybė tai kompensuoja, bet kyla klausimas, ar nėra taip, kad pinigai išdeginami, išmetami pro langus“, – sako A. Adomavičienė.
Ji kritikuoja, kad, žmones apgyvendinant prastuose socialiniuose būstuose, sprendžiama trumpalaikė problema, tačiau ilgainiui išlaidos yra didesnės.
„Kaip sako patarlė – skūpas moka du kartu. Jei laiku nepriimi sprendimo, ilgainiui vis tiek turėsi kažką keisti, negalėsi į tokį būstą įkeldinti kitos šeimos, ypač su vaikais, ir vis tiek reikės kažką keisti – pirkti kitą būstą ar naudotis būsto kompensacija. Yra būdų, kaip tai spręsti“, – komentuoja A. Adomavičienė.
Organizacijos vadovė svarsto, kad ir Vytauto kaimynė turėtų apsigyventi kitame būste arba pasinaudoti būsto nuomos kompensacija. Toks būdas, pastebi A. Adomavičienė, Vilniuje gana populiari priemonė – žmogui susiradus nuomojamą būstą ir pasirašius sutartį, ji registruojama Registrų centre, o žmogus gauna kompensaciją.
Tokiu atveju galima daug oriau gyventi, priduria Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė. Visgi, sutinka ji, ne visada paprasta įtikinti būsto savininką, kad jis registruotų nuomos sutartį ir mokėtų mokesčius.
„Taip vieni vengia mokesčių, o kiti nepasinaudoja tomis galimybėmis, kurios suteikiamos, nors jų pajamos nedidelės ir jie turi į tai teisę“, – sako A. Adomavičienė.
