Trečią kartą dėl LRT generalinio direktoriaus balsavusi LRT taryba galiausiai pasiekė sprendimą – surinkusi balsų daugumą generaline direktore perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko 7 LRT tarybos narių balsus, Mantas Martišius surinko 5 balsus. Aldaras Stonys negavo nė vieno balso.
Apie tai pranešė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Naują penkerių metų kadenciją M. Garbačiauskaitė-Budrienė pradės spalio 17 dieną.
„(Taryba nusprendė – BNS) į viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinio direktoriaus pareigas nuo 2023 metų spalio 17 dienos paskirti M. Garbačiauskaitę-Budrienę“, – žurnalistams po rinkimų sakė E. Valatka.
Dukart rinkimai nepavyko
Portalas LRT.lt primena, kad du kartus LRT vadovo išrinkti nepavyko, nes nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo tarybos narių balsų skaičiaus.
Dėl visuomeninio transliuotojo vadovo pozicijos kovoja pastaruosius penkerius metus LRT vadovavusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir anksčiau LRT dirbęs Aldaras Stonys.
Portalas LRT.lt primena, kad generalinis LRT direktorius renkamas slaptu tarybos narių balsavimu, naujuoju visuomeninio transliuotojo vadovu skelbiamas tas kandidatas, kuris surenka bent 7 tarybos, kurią sudaro 12 narių, balsų.
Rinkimams dukart neįvykus, trečiasis bandymas transliuojamas tiesiogiai portale LRT.lt. Kandidatai savo programas posėdyje pristatė abėcėlės tvarka.
Planuoja pasiekti iki šiol nepasiektas auditorijas
Praėjusią kadenciją LRT vadovavusi ir dabar laikinosios generalinės direktorės pareigas einanti M. Garbačiauskaitė-Budrienė, pristatydama savo programą, kalbėjo, kad yra pora auditorijų, kurių visuomeninis transliuotojas nepasiekia ir kurioms pateikiama per mažai turinio.
„Viena grupė yra vaikai ir jaunimas. Šiai grupei pasiekti mes jau dėjome pastangas kurį laiką, pradėti buvo veiksmai ir anksčiau. Dabar yra padaryti tyrimai kartu su tėvais, taip pat ir bendraujant su pačiu jaunimu, paaugliais.
Jie buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes ir bediskutuojant su taryba atsirado dar viena amžiaus grupė, tai yra 19–25 m., kurios mes dar nesame ištyrinėję, kurią ištirsime ir kuriai taip pat pritaikysime turinį“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, tyrimai rodo, jog vaikai ir paaugliai nebežiūri tradicinės televizijos, o daugiau žiūri platformoje „YouTube“ skelbiamą turinį, todėl ir LRT ketina jaunimui skirtu kultūriniu turiniu dalintis šioje platformoje. Svarstoma ir apie skaitmeninės edukacijos platformos sukūrimą.
„Kita didelė grupė, kuriai mes norime skirti dėmesio ir jau pastaraisiais metais ir ypač šią vasarą skiriame daugiau, tai yra regionai. LRT neturi būti vien tik didžiųjų miestų visuomeninis transliuotojas, jis turi įtraukti įvairius regionus, atskirus miestelius“, – sakė kandidatė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad itin svarbu yra tiksliau įsiklausyti į auditorijos poreikius bei įsivertinti, kokio turinio trūksta, o galbūt kokio nors turinio yra per daug. Todėl ketinama atlikti LRT turinio auditą bei trūkstamų auditorijų tyrimus.
„Esame numatę parengti turinio platinimo strategiją, taigi, tiksliau dedikuoti mūsų pastangas ir lėšas turinio kūrimui. Ir, žinoma, ieškoti naujų formatų, naujų turinio patrauklių pateikimo formų“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Be kita ko, ji teigė, kad LRT svarbu užsitikrinti kultūros ir sporto renginių transliacijų teises: „Sporto transliacijos yra labai brangios, kad įsigytume jas, mes vienijamės su kitais Europos transliuotojais. Netrukus vėl transliuosime olimpines žaidynes, manome, kad tai bendras Europos transliuotojų pasiekimas.“
LRT tarybos narys Juozas Pabrėža klausė, ar, jei būtų išrinkta antrai kadencijai, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ką nors keistų iš esmės. Atsakydama į klausimą ji kalbėjo, kad esminių, kardinalių pertvarkų ji neplanuoja.
„Manau, kad tas LRT prisitaikymas transliuoti daugiau nebe linijiniu būdu, o skaitmeniniu ir būtų didžiausias pokytis“, – sakė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad per pastaruosius penkerius metus pavyko pasiekti tikrai gerų rezultatų ir tiek LRT turinys, tiek pati organizacija labai atsinaujino. Esmingiausiu pokyčiu ji pavadino LRT portalo augimą – buvęs 16 vietoje prieš penkerius metus, dabar jis yra trečioje. Perrinkimo siekianti vadovė pabrėžė, jog tai pasiekta dėl kokybiško turinio, „nesivaikant garsenybių skyrybų“.
Kalbėdama apie ateitį, ji sakė, kad dabartinė LRT struktūra vis labiau neatitinka besikeičiančio žiniasklaidos kraštovaizdžio ir pavyzdžių Vakaruose, kur skirtingų platformų (pavyzdžiui, televizijos, radijo, interneto portalo) naujienų tarnybos nėra atskirtos.
„Mes svarstome ir analizuojame galimybę pereiti prie tokios sistemos“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Paklausta, kokių pastabų turėtų LRT veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, ji pareiškė, kad siūlytų keisti LRT įstatymą, numatant, jog renkant įstaigos vadovą 12-os narių taryboje nesusidarytų lygiosios.
„Čia pusiau juokais, pusiau rimtai, bet iš tikrųjų tai rimtai“, – sakė perrinkimo siekianti LRT generalinė direktorė.
Svarbiausios sritys: žiūrimumas, turinio įvairovė, techninė bazė
VU docentas M. Martišius, pristatydamas savo programą, sakė, jog karas Ukrainoje ir pandemija parodė, kad informacinės erdvės valdymas yra vienas iš svarbiausių dalykų valstybei ir pilietinei visuomenei.
„Deja, to neįmanoma padaryti, kai dalis visuomenės tavęs negirdi. Situaciją sunkina ir tai, kad LRT turi konkuruoti vietinėje rinkoje su galingais, stipriai varžovais. Prie tos konkurencijos prisideda ir didžiuliai užsienio medijų gigantai, <...> nepaisant to, aš tikiu, kad LRT gali ir turi tapti auditoriją telkianti, ją edukuojanti ir informuojanti medijų grupe“, – kalbėjo M. Martišius.
Jo programoje išdėstyta LRT vizija, kad visuomeninis transliuotojas turi tapti svarbiausia medijų grupe šalyje, turinčia didžiausią visuomenės pasitikėjimą.
„Kad vizija būtų išpildyta, mano galva, svarbiausia dirbti šiose srityse: žiūrimumas, turinio įvairovė, techninės bazės panaudojimas“, – sakė kandidatas.
Jo teigimu, LRT pasiekė stiklines lubas ir atsidūrė tam tikrame akligatvyje. Anot M. Martišiaus, viešai prieinami duomenys rodo, jog LRT niekur nelyderiauja – nei tarp televizijų, nei tarp radijo stočių, nei tarp naujienų portalų.
„LRT dvigubai daugiau išleidžia pinigų turinio kūrimui, tačiau aplenkti konkurentų neišeina. Vienas svarbiausių uždavinių per penkerius metus būtų susigrąžinti auditoriją, <...> susigrąžinti auditoriją truks gana ilgai, bet tai būtina daryti ir manau, kad profesionalus LRT kolektyvas tai gali įgyvendinti“, – kalbėjo M. Martišius.
Jis kritikavo LRT mediatekos paieškos sistemą, teigdamas, kad joje nepatogu ieškoti turinio ir kad auditorija ilgoms ir sudėtingoms paieškoms laiko neturi.
Tarybos narė Giedrė Švedienė klausė M. Martišiaus, kaip jis užtikrins LRT nepriklausomumą, ypač turint omenyje, kad anksčiau jis buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), o dabar yra Socialdemokratų partijos nariu.
G. Švedienė prašė M. Martišiaus įvardinti bent tris rizikas LRT nepriklausomumui ir jų valdymo būdus.
Atsakydamas jai M. Martišius teigė, kad daugiausia rizikų LRT ateina iš politinio ir ekonominio laukų ir auditorijos.
„Jeigu LRT, gaudama tokius pinigus, bus žiūrima, klausoma, skaitoma tik mažos auditorijos dalies, tai kita visuomenės dalis klaus, ar teisingai jos mokesčiai išleidžiami. Jeigu jie pasakys taip, labai gali pereiti į politinį lauką.
Tikrai atsiras partijų, tikrai atsiras politinių judėjimų, kurie gali pasakyti, kad reikia peržiūrėti įstatymą. Manau, kad LRT finansavimo modelis, kuris dabar įtvirtintas įstatyme, yra tas, kurį galima eksportuoti visoms kitoms šalims“, – dėstė kandidatas.
A. Stonys naikintų Tyrimų skyrių
A. Stonys sakė, kad LRT strategijoje pasigenda auditorijos dalies rodiklių, taip pat norintis skaidrinti administracijos atlyginimų politiką.
„Tai, kad atlyginimai yra dideli, nėra blogai, jeigu jis yra profesionalas. Bet turi būti paaiškinta, nuo ko tai priklauso“, – teigė ji.
Kandidatas taip pat žadėjo peržiūrėti darbuotojų papildomo uždarbio tvarką.
Jis nurodė, kad išformuotų LRT Tyrimų skyrių ir suteiktų galimybę tyrimus atlikti visiems nacionalinio transliuotojo žurnalistams. Pasak jo, taip atsirastų daugiau nuomonių ir tyrimai taptų „bent jau mažiau kvestionuojami“.
„Kiekvienas žmogus yra asmenybė, turi savo subjektyvią nuomonę ir ta nuomonė vienaip ar kitaip veikia turinį. O kai turime daugiau, mes gauname geresnį vaizdą“, – kalbėjo A. Stonys.
Kandidatas sakė, kad LRT trūksta daugiau žanrų. Paklaustas, kokių, nurodė televizijos serialus, humoro laidas ir vėlyvo vakaro šou.
