Ketvirtadienį Šiaulių Simono Daukanto inžinerinę gimnaziją sukrėtė smurto proveržis – 14 metų mokinys galimai sumušė mokytoją. LRT.lt šaltinių duomenimis, jaunuolis problemų jau keldavo dar būdamas progimnazijoje. Policijos teigimu, įvykio aplinkybės tikslinamos, o pats jaunuolis taip pat kreipėsi į medikus neva dėl sužaloto kaklo mokykloje.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irma Riukienė LRT.lt teigė, kad mokytojas vakar buvo apžiūrėtas medikų ir išleistas į namus.
Incidentas įvyko per technologijų pamoką. Anot I. Riukienės, konfliktas kilo dėl mokytojo prašymo padėti telefoną į šalį.
„Kiek man yra žinoma, tai ne vieną kartą vaikas buvo paprašytas pasidėti telefoną“, – sakė ji.
Paklausus pašnekovės, ar vaiko polinkiai kelti problemas buvo žinomi anksčiau, ši atsakė negalinti komentuoti to dėl duomenų apsaugos. Vis dėlto ji pabrėžė, kad jaunuolio nepriimti į gimnaziją negalėjo, nes vadovaujamasi teisės aktais, kurie gimnaziją įpareigoja priimti visus mokinius, gyvenančius gimnazijai priklausančiame mikrorajone.
„Turėjome tokių drausmės, tvarkos pažeidimų atvejų. Tikrai ne vieną ir ne du. Kol kas pavykdavo mokykloje taikomais metodais juos išspręsti. Toks incidentas mus šokiravo visus“, – kalbėjo I. Riukienė.
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, jaunuolio tėvai bendrauja ir bendravo su mokykla. Daugiausiai atsiliepdavo į telefono skambučius arba atsakydavo į mokyklos siunčiamus elektroninius ir informacinius pranešimus.
„Tačiau susitikimai tokie, kur būtų galima aptarti priemones, tikrai buvo labai reti. Vakar iš pradžių tėvai negalėjo atvykti. Atvyko tik išsikvietus vaikų teisių apsaugos tarnybą“, – sakė ji.
I. Riukienė teigė, kad pagal visas tvarkas policija negali išsivežti nepilnamečio asmens, todėl buvo laukta tiek vaikų teisių apsaugos darbuotojų, tiek tėvų.
„Paprašyti pasilikti po įvykio tėvai atsisakė, argumentuodami tuo, kad neturi tam laiko“, – tvirtino ji.
Paklausus, ar gimnazija svarsto apie mokinio pašalinimą iš mokyklos, ši atsakė, kad mokykla negali priimti tokio sprendimo, nes pagal švietimo įstatymą vaikas privalo mokytis iki šešiolikos metų bendrajame ugdyme.
„Tačiau visi procedūriniai dalykai bus sprendžiami teisiškai, pasitelkus tarnybas – ir vaikų teisių apsaugą, ir mūsų švietimo skyrių, ir tėvelius. Bandysime surasti visiems priimtinus sprendimus“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Jaunuolis į policijos akiratį jau buvo patekęs anksčiau
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė LRT.lt komentavo, kad šiuo metu vyksta aplinkybių tikslinimas.
Kol kas žinoma tik tiek, kad mokytojo sužalojimai – paviršiniai. Mokytojo pareiškimas policijai yra.
G. Smagriūnienės teigimu, įtariamas jaunuolis ketvirtadienį, tą pačią dieną po įvykio, kreipėsi į medikus neva dėl sužalojimų, patirtų mokykloje.
„Kreipėsi į medikus ir kartu su tėvais vyko į ligoninę. Kreipėsi dėl to, kad mokykloje buvo sužalotas jo kaklas. Medikų išvadų neturime“, – sakė ji.
Pašnekovė sakė, kad šiuo metu neaišku, koks ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ir ar iš viso bus pradėtas. Dabar tikslinamos įvykio aplinkybės, nagrinėjama, ar yra nusikalstamos veikos požymių.
„<...> Ar dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ar dėl kūno sužalojimo. Kas gresia [jaunuoliui – LRT.lt] aš negaliu atsakyti. Aš galiu tik pasakyti tai, kad surinkus ir papildžius visas aplinkybes, bus priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį, ar nepradėti“, – komentavo Šiaulių VPK vyriausioji specialistė.
Jaunuolis, sakė ji, policijai jau buvo žinomas iš anksčiau ir ne pirmą kartą atsidūrė policijos akiratyje.
LRT.lt primena, kad ketvirtadienį apie 14.15 val. per technologijų pamoką mokinys galimai trenkė mokytojui. Pirminiais duomenimis, gimnazijos pirmokas įsiuto, kai 56 metų pedagogas liepė pasidėti mobiliojo ryšio telefoną. Paauglys smogė mokytojui į veidą, sudaužė akinius. Toks įvykis gimnazijos istorijoje yra pirmas.
Turėjo būti teikiama pagalba
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį teigė, kad šis atvejis – labai skaudus. Anot jo, matoma, kad mokiniams yra reikalinga pagalba.
„Kadangi buvo žinomas vaiko būdas, charakteris, kad tokios problemos gali kilti, tai prie tokių vaikų ir mokytojų turėtų būti suteikiama pagalba, kad tokius atvejus užkirstų, kad tai neįvyktų.
Kalbėsimės su savivaldybėmis, ką daro, kad tai nenutiktų, nes aišku, kai iškyla problema, galime ją spręsti, bet svarbiausia yra prevencinės priemonės, kaip ir dėl mokytojų padėjėjų, svarbu, kad jų daugėtų. Tam numatome lėšas. Darome ką galime, bet tokie atvejai, aišku, yra be galo skaudūs ir mokytojai turėtų jaustis saugūs“, – sakė ministras.
Pasak G. Jakšto dar šiemet ketinama mokykloms, kurios yra pavaldžios ministerijai, nupirkti stebėjimo kameras, kurios padėtų užtikrinti saugumą mokyklose ir jų prieigose. Tiesa, kamerų klasėse įrengti neketinama.
„Pačios mokyklos dėliojasi planus, kur tos kameros būtų reikalingos, kad galėtų užtikrinti saugumą“, – teigė G. Jakštas.
Anot jo, bus vertinama, ar šis smurto atvejis atspindi sistemines bėdas ir kas buvo padaryta, kai buvo sužinota apie vaiko problemas. Jei nebuvo imtąsi priemonių, bus vertinama, kur buvo paliktos spragos.
„Mes matome, kad tokiais atvejais, kai vaikai susiduria su problemomis, yra kažkoks kylantis agresyvumas, tai yra tik pasekmė, ne priežastis. Mes turime užtikrinti, kad vaikai patys jaustųsi gerai mokyklose ir užkirsti kelią jų agresijai prieš mokytojus, tam reikalinga pagalba“, – sakė ministras.
