Trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje aptartas Civilinės saugos įstatymo ir priedangų įrengimo progresas. Posėdyje dalyvaujanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad tikslas ateityje turėti tokią priedangų sistemą, kuri leistų apsaugoti 40 proc. rajono gyventojų ir 60 proc. didžiųjų miestų gyventojų, o šiuo metu pasislėpti nuo oro smūgių galėtų tik 28 proc. gyventojų.
Agnė Bilotaitė posėdyje teigė, kad VRM yra paruošusi tam tikrą koncepciją, susijusią su civiline sauga. Šiuo metu dirbama prie programos, kur numatytos priemonės ir finansavimas. Toje koncepcijoje sudėliotos aiškios kryptys, kur judama, kai kalbama apie priedangas ir slėptuves.
„Priedangų ir slėptuvių mes Lietuvoje niekada neturėjome. Po karo Ukrainoje naujas visiškai dalykas kuriamas. Mūsų tikslas – ateityje turėti tokią priedangų sistemą, kuri būtų leidžianti apsaugoti 40 proc. rajonų gyventojų. Jeigu kalbant apie didžiuosius miestus, tai 60 proc. didžiųjų miestų gyventojų“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, priedangų progresas yra – dabar yra sukurta sistema, kad 28 proc. gyventojų turėtų galimybę pasislėpti tokiose priedangose.
Pasak ministrės, svarbu pažymėti ir tai, kad reikalingos naujos galimybės, kaip pvz. neseniai pasirašyta sutartis su Katalikų bažnyčia, kurios rūsiai atitinka priedangos kriterijus. Dabar į tokį priedangos sąrašą įtraukta 10 bažnyčių.
A. Bilotaitė teigė, kad šiuo metu vyksta renovacijos procesai, todėl kalbama ir su Aplinkos ministerija, kad vykdant renovacijos darbus būtų galima daryti kitų patalpų sutvirtinimus tam, jog patalpos atitiktų priedangų kriterijus.
„Žinoma, visa tai kainuoja, todėl mes kalbame konkrečiai apie civilinės saugos programą. Toje programoje turi būti numatyti finansai, pinigai. <...> Labai laukiame Aplinkos ministerijos kriterijų paruoštų, kad taip pat galėtų pajudėti procesai su naujais viešos paskirties pastatais“, – sakė ji.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius posėdyje tvirtino, kad šiandienai Lietuva turi beveik 2 tūkst. 500 priedangų, patvirtintų savivaldos.
„Ir tikrai mes su savivalda dirbame, teikiame visas konsultacijas, apžiūroje patalpų dalyvaujame ir tikrai stengiamės tą procesą, kiek įmanoma, aktyvinti“, – teigė S. Greičius.
Anot jo, PAGD yra kaip konsultuojanti ir raginanti institucija, o visa atsakomybė dėl plano įgyvendinimo yra savivaldybių atsakomybė.
„Vienaip ar kitaip judama į priekį. Gal šiek tiek su šuoliais, vieną mėnesį intensyviau, kitą mėnesį lėčiau, bet tendencija judėjimo tikrai yra. Šiandien, kaip ir minėta, 28 proc. gyventojų turėtų priedangą nuo oro pavojaus atvejų“, – sakė jis.
S. Greičiaus teigimu, priedanga pagal apibrėžimą nėra skirta apsaugoti nuo priešo raketų ar nuo tiesioginių pataikymų. S. Greičius atsakė, kad priedanga nėra skirta nuo tiesioginių raketų pataikymų.
Jeigu būtų taikomi tokie necivilizuoti metodai kaip raketų šaudymas į bažnyčias, vaikų darželius, tai vaikų darželiai „nebus taip sparčiai parengti“.
„Tačiau norėčiau paminėti, kad dar nuo tarybinių laikų yra išlikusios slėptuvės <...>, bet kadangi tos slėptuvės daugumoje yra privačių savininkų rankose, tai sąrašai jų yra, jos yra žinomos. Tokių slėptuvių buvo 986, iš kurių turbūt, bent jau mūsų vertinimu, 350 nelabai tinka. Kitos būtų galimos naudoti. Dalis iš šitų slėptuvių, konkrečiai 214, <...> pritaikytos kaip ir kariniams smūgiams. Vėlgi, kad įvertinti, netgi tarybiniais metais du šimtai su trupučiu [priedangų – LRT.lt], kurios galėjo atalikyti pastato griūtį, o kitos buvo skirtos būtent nuo slėgio, nuo cheminių kažkokių tai pavojų“, – kalbėjo PAGD direktorius.
Pasak S. Greičiaus, priedangos skirtos apsaugoti nuo skeveldrų ar dūžtančių stiklų, kad žmogus nebūtų atviroje vietoje, ar patalpose, kur būtų didelė tikimybė būti sužeistam.
„Bet jeigu tiesiogiai raketomis tokie objektai apšaudomi, tai, be abejo, kad tokios priedangos nuo tiesioginių raketų neapsaugotų“, – sakė jis.
PAGD: yra padaryta analizė, kurias sovietines slėptuves būtų galima panaudoti
A. Bilotaitė pridūrė, kad šiuo metu ruošiama ir civilinės saugos programa, o VRM vertina slėptuves, kurios galėtų būti atnaujintos ir panaudotos. Taip pat vertina galimybę, susijusią su minėta galimybę tvirtinti patalpas renovuojant pastatus.
L. Kasčiūnas iškėlė klausimą S. Greičiui ir dėl tų 214 galimų slėptuvių, kiek jų galima panaudoti jau dabar.
S. Greičiaus teigimu, yra padaryta analizė, kurias iš šių slėptuvių būtų galima panaudoti, kurias reikėtų renovuoti, kurioms reikėtų investicijų. Visgi, sakė jis, didžioji dalis šitų slėptuvių, kurios yra inventorizuotos ir kurias būtų galima panaudoti, jau įtrauktos į priedangų sąrašą.
Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad iki kol atsiras tos slėptuvės, itin svarbu numatyti evakuacijos planus vaikams ir žmonėms, kuriems nebūtina būti miestuose.
„Tai būtų lengvai padaromas rezultatas, bet tai būtų kažkas, ką mes turėtume šiandien“, – kalbėjo V. Rakutis.
V. Rakutis taip pat iškėlė klausimą, ar yra rekomendacijos privačių namų savininkams, arba tiems, kurie daugiaukščiuose namuose turi rūsius, kaip papildomai sustiprinti šią infrastruktūrą pačio žmogaus arba verslo lėšomis, kad jomis būtų galima naudotis.
A. Bilotaitė atsakė, kad kalbant apie žmones su negalia arba vaikus, jiems yra skiriamas atskiras dėmesys tiek priedangų pritaikyme, tiek evakavime.
„Didžiulį dėmesį [evakuacijai – LRT.lt] skiriame tam ir tam yra atitinkamos pratybos. Šitas evakuacijos elementas yra kaip prioritetas, kuris turi būti patikrinamas tiek savivaldos lygmenyje, tiek mūsų institucijų darbe“, – sakė ministrė.
Ministrė taip pat pridūrė, kad artimiausiu metu startuos nepaprastosios padėties pratybos „Šventaragis“, kurių metu bus tikrinamas būtent šitas „evakuacijos elementas“.
Pasak PAGD direktoriaus, šiandien yra parengtos rekomendacijos, kuriomis privačių namų savininkai gali naudotis rengiant priedangas.
Tokios rekomendacijos, sakė jis, yra viešai paskelbtos, todėl gyventojai gali šias rekomendacijas sužinoti svetainėje LT72.lt.
„Rekomendacijos tai yra bendri tokie reikalavimai, kad nebūtų langų, kurie dūžtantys sužeis, kad, jeigu yra galimybė, jog būtų parenkama patalpa, turinti kažkokį atsarginį išėjimą, <...>. Tos rekomendacijos nėra statybinis reglamentuojantis dokumentas. Šiai dienai principai, kurie yra taikomi pas mus ir Ukrainoje, yra parengti, paskelbti“, – sakė jis.
Oro gynybos sistemų svarba
Anot posėdyje dalyvavusios socialdemokratės Dovilės Šakalienės, reikia galvoti ne vien tik apie skeveldras, bet ir apie tiesioginius raketų smūgius. Ji taip pat pabrėžė, kad 214 galimų slėptuvių, skirtų atlaikyti stiprius smūgius, yra per mažai.
Politikės teigimu, šiuo metu slėptuvės teisės aktuose apibrėžtos kaip vietos, kurios apsaugotų asmenis, reikalingus valstybės funkcijoms tęsti.
„Bet mano yra pasiūlymas, kad turėtume į slėptuvių koncepciją įtraukti platesnį ratą asmenų ir iš esmės turėti slėptuvių mūsų gyventojams. Tiesiog gyventojams paslėpti ir tai yra visiškai kitos kategorijos, kito saugumo lygio, kitos konstrukcijos statiniai ir, jei negalim atkurti tūkstančio slėptuvių, tai tada kiek mes galėtume jų papildomai įsirengti?“, – klausė ji.
PAGD direktoriaus teigimu, nedaug šalių turi įsirengę slėptuvės, net ir ta pati Suomija turi daugiau priedangų nei slėptuvių.
„Vėlgi tai nėra PAGD kompetencija, bet turbūt turime suprasti, kad jokio karo, būnant slėptuvėse, neįmanoma laimėti ir turbūt čia eitų kalba apie investicijas į oro gynybos sistemas, nes priedangos, kaip ir minėjau, kol nėra reikalavimų ir nebūtų įmanoma įvardyti kainos, tai turbūt būtų ekonomiškai nepakeliama įrengti visiems gyventojams slėptuves“, – teigė S. Greičius.
Pasak S. Greičiaus, kalbant apie priedangos įrengimo kainą, Lietuvoje nėra reikalavimų, todėl sunku pasakyti. Tačiau remiantis Suomijos patirtimi, pastatas, kuriame įrengiama priedanga, išbrangina kvadrato kainą apie 30 eurų.
PAGD direktorius tvirtino, kad naujai statomiems pastatams yra numatyti reikalavimai. Kalbėdamas apie visuomeninės paskirties pastatus, S. Greičius teigė, kad daugelis jų yra pažymėti kaip priedangos, jeigu po jomis yra cokoliniai aukštai ar stovėjimo aikštelės.
„Bet šiai dienai pasakyti, kad tikrai po kiekvienu [pastatu – LRT.lt], tai tikrai tokio atsakymo nebūtų“, – sakė jis.
Iškeltas ir klausimas dėl naujų pastatų, turinčių priedangas ir slėptuves, statybų
Kitoje posėdžio dalyje aptartas anksčiau priimtas įstatymas, kuris numato, kad statomuose visuomenės poreikio pastatuose, išskyrus religinės paskirties, turi būti suprojektuotos arba įrengtos priedangos. Posėdžio metu kalbėta, kaip sekasi įgyvendinti šias nuostatas.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis teigė, kad projektavimo reikalavimo procesas įsibėgėja. Iš pradžių buvo susidurta su sunkumais dėl ekspertinių paslaugų viešųjų pirkimų. Dabar, sakė jis, esame proceso pradžioje.
„Turime palaikančią darbo grupę, kuri turės validuoti ekspertų pateikiamus siūlymus dėl projektavimo reikalavimų taip atliepdami ir viešojo sektoriaus lūkesčius, kartu ir statytojų, projektuotojų lūkesčius, ir turėtume subalansuotą sprendinį kaštų prasme ir saugos prasme“, – sakė jis.
Pasak jo, iki šių metų normų rinkinys turėtų atsirasi, tačiau dar reikės mažiausiai mėnesio tam, kad įforminti atskiru ministro įsakymu.
„Kalbame apie terminus, kurie siekia kitų metų sausio, blogiausiu atveju – vasario pačią pradžią. Toks būtų mūsų grafikas užpildant krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas ir parengiant projektavimo reikalavimus slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams“, – kalbėjo D. Čergelis.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas posėdyje teigė, kad šiandienai reikia aiškumo iš kariškių nuo kokių grėsmių reikia apsaugoti piliečius ir kaip bus klasifikuojamos slėptuvės Lietuvoje.
„Man, statant slėptuvę Naujininkuose [sovietmečiu – LRT.lt] buvo aišku, kad reikia įrengti ir maisto sandėlį, ir kanalizacijos sistemas, ir oro filtravimo sistemas ir netgi įrankių, instrumentų sandėlį, kad galėtų civilinės saugos specialistai naudotis tais įrankiais <...>. Tokios atsargos turėtų būti, matyt, tose slėptuvėse, kad būtų galima iš jų išsigauti, jei būtų sugriautas statinys“, – sakė jis.
Anot LSA prezidento, Lietuvos statybininkai turi patirties tokių priedangų ir slėptuvių statyme, nes kai kurie iš jų dalyvavo tokiose statybose Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.
D. Gedvilo teigimu, reikalinga ir kariškių nuomonė, kad Aplinkos ministerijos specialistai galėtų projektuoti ir kurti normas, nuo kokių poveikių reikia sukurti atskirus priedangos elementus, sienas, laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat reikia žinoti, kaip turi atrodyti išėjimai, ventiliavimo sistemos.
„Ir pagrindinis akcentas, kiek laiko tose priedangose galėtų slėptis žmonės. Jeigu mes neužsiduodame laiko, nežinome, kaip įrenginėti slėptuves, o statybininkai tikrai turi patirties ir Skandinavijos valstybėse <...>, tik reikia aiškumų, normatyvų“, – išreiškė savo pastebėjimus D. Gedvilas.
