Penktadienį dalyje Lietuvos mokyklų nevyko pirmoji ir antroji pamoka. Šitaip pedagogai protestavo dėl per mažų algų ir per didelio krūvio. „Mes esame pervargę, perdegę“, – sakė streikuojantys mokytojai.
Streiko rengėjos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, streikuoti planavo apie 5 tūkst. mokytojų 228 ugdymo įstaigose – tiek mokyklose, tiek darželiuose.
„Streikuoju, nes skaudu. Švietimas tik skambiuose lozunguose prioritetas. Jaučiu pilietinę pareigą ir atsakomybę viešinti realią situaciją. Pokyčiai prasideda nuo mūsų!“ – sakė Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja, LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė.
Šioje mokykloje streikavo 61 pedagogas, drauge protestavo ir LŠDPS vadovas Andrius Navickas. Į mokytojų kambarį susirinkę pedagogai pasidalijo informacija apie savo atlygį.
ŠMSM siekis – kitais metais mokytojų vidutinė alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies užmokesčio. Žemynos progimnazijos kolektyvas suskaičiavo savo atlygius – J. Kiškienės teigimu, nė vieno pedagogo atlygis nesiekia dabar skelbiamų 118 proc. VDU.
Pačios J. Kiškienės stažas – 20 metų. Ji praėjusiais metais dirbo 1,26 etato (turėjo 28 pamokas), ugdė ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Pedagogės uždarbis už vieną etatą, neatskaičius mokesčių, siekia 2000 eurų. Tai sudarytų apie 100 proc. VDU.
Kitos mokytojos pernykštis atlygis siekė 88,5 proc. VDU. Jos stažas – per 25 metus, dirbo visu etatu, atlygis neatskaičius mokesčių buvo 1773 eurai.
„Mane skaudina tie skaičiai“, – apžvelgdama atlygius, sakė pedagogė.
Mokytojos: myliu vaikus, noriu dirbti savo darbą, todėl streikuoju
„Jei ir nebūsime išgirsti, tas skausmas atsilieps kažkur kitur. Pasieks bent vieną širdį“, – vos prasidėjus įspėjamajam streikui kolegoms kalbėjo J. Kiškienė.
J. Kiškienę skaudina požiūris į mokytojus, taip pat tai, kad jais nepasitikima.
„Vakar sulaukėme daug žinučių iš mokytojų, kad jie raginami nestreikuoti. Mes turime teisę išreikšti savo nuomonę. O aš turiu bijoti pasakyti, kad esu pervargusi, mūsų etatai išpūsti. Kad ir koks būtų „didelis“ mano atlyginimas, jis nepasiekia nei 118 proc. VDU ir turbūt nepasieks kitais metais 130 proc. VDU.
Sakoma, kad algos didėja, milijonus skaičiuojame, bet mokytojai to nejaučia, infliacija didėja, kainos auga“, – kalbėjo J. Kiškienė.
Ji sakė besidžiaugianti esanti anglų, o ne lietuvių kalbos mokytoja, mat tuomet krūvis būtų dar didesnis. Kad būtų lengviau, ji atsisakė vadovavimo klasėje.
„Džiaugiuosi būdama mokytoja, norėjau ja būti nuo pat vaikystės. Mūsų kolektyvas šaunus ir liksiu čia, kiek reikės, myliu vaikus. Bet iš mūsų tyčiojasi. Kiekviena valdžia tarpusavyje konkuruoja, daro varžybas, tiesiog žaidžia“, – kalbėjo pedagogė.
Anglų kalbos mokytoja Ieva Kymantė sakė labai mylinti savo darbą, norinti tai daryti ir toliau. Bet, pabrėžė, kad ją skaudina Vyriausybės ir ministerijos elgsena.
„Labai noriu dirbti savo darbą, labai myliu savo mokinius, todėl privalau kalbėti garsiai“, – sakė ji, susigraudinusi dėl to, kad sulaukė mokinių palaikymo.
Sulaukė pranešimų, kad mokytojai spaudžiami nestreikuoti
Ketvirtadienį J. Kiškienė pasidalijo informacija, kad streiko išvakarėse į ją ir kitus profesinės sąjungos atstovus kreipėsi daug mokytojų, patiriančių psichologinį spaudimą nestreikuoti.
Vakar apie tai kalbėjo ir LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
„Vilniaus mokyklų vadovai psichologiškai spaudžia, bando įbauginti, kad mokytojai nestreikuotų. Masiškai skambina Vilniaus mokyklų pirmininkei, kad prasidėjo žiaurus psichologinis smurtas prieš streikuojančiuosius. Turbūt bus bandoma kažkaip įbauginti“, – „Eltai“ teigė streiką organizuojančios profsąjungos pirmininkas A. Navickas.
„Ministerija neturi galimybės ir nedaro spaudimo savivaldybėms ar mokyklų vadovams, mokyklos nėra pavaldžios ministerijai“, – „Eltai“ teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
A. Navickas įsitikinęs, kad spaudimas streikuoti besiruošiančių mokytojų nepaveiks.
G. Jakštas susitiko su streikuojančiais pedagogais: tikisi juos išgirsti
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, penktadienį lankydamasis vienoje iš streikuojančių sostinės progimnazijų, teigė siekiantis išgirsti mokytojus. Ministras sako norintis suprasti, kodėl streikuoti nusprendę pedagogai renkasi tokią protesto formą ir ko tikisi pasiekti.
„Pagrindinis tikslas – išgirsti mokytojus, kodėl pasirinko būtent šitą formą, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – penktadienį ryte prie Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos žurnalistams teigė G. Jakštas.
Anot ministro, susidaro įspūdis, kad streikas organizuojamas kaip pilietinė iniciatyva, o ne protestas.
„Klausantis diskusijų, iš pačios profsąjungos atstovų girdint, kad streikas lyg ir nebėra apie reikalavimus, kad galvojama apie tai kaip apie pilietinę iniciatyvą, kad žmonės pamatytų“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Sunku net suprasti kartais dėl ko yra streikas, dėl to norisi kalbėti ne su vienu atstovu, o išgirsti ir streikuojančius mokytojus, kaip jie mato situaciją, kodėl pasirinko šitą būdą ir ko tikisi juo pasiekti“, – pabrėžė ministras.
Jis akcentavo, kad mokytojų streikas nepadės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rasti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti. G. Jakšto teigimu, ministerija laikosi įsipareigojimų, numatytų tiek nacionaliniame susitarime dėl švietimo, tiek kolektyvinėse sutartyse su mokytojų profesinėmis sąjungomis.
„Dėl streikavimo daugiau lėšų neatsiranda, tai yra aišku. Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo švietimo ministras.
Kaip svarbiausi streiko reikalavimai nurodomi šie: mokinių skaičiaus klasėje mažinimas nuo 30 iki 20, kontaktinių valandų (45 min. trukmės pamokų) skaičiaus mažinimas nuo 24 iki 18-os, taip pat atlyginimo didinimas 56 proc.
Jei nepavyks susitarti ar bent jau pasiekti kompromiso, rugsėjo 29-ąją prasidės tikrasis streikas, kuris truktų, prognozuojama, mėnesį.
Ministerija laikosi nuostatos, kad iki 2024 m. pabaigos vidutinis mokytojų atlygis turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Profesinė sąjunga supranta, kad didinti nuo rugsėjo 1-osios, kaip buvo pirminiuose reikalavimuose, nėra galimybės, tad kalbame apie kitus metus, kad būtų galima didinti du kartus – tiek nuo sausio, tiek nuo rugsėjo. Kokie tai būtų žingsniai, kol kas dar nežinome. Vakar gavome Finansų ministerijos atnaujintas ekonomines prognozes, dabar vyks modeliavimas, šią savaitę žiūrėsime, kokie yra šansai, kiek būtų galima, neperžengiant biudžeto ribų, didinti atlyginimus“, – prieš kelias dienas aiškino ministras.
Kitą savaitę, kaip sakė G. Jakštas, profesinėms sąjungoms bus pateikti pasiūlymai, kiek konkrečiai atlygis augtų nuo sausio ir nuo rugsėjo mėnesio.
Profesinės sąjungos lyderis mano, kad mokytojams atlygį buvo galima pakelti ir iki rugsėjo, bet dabar jau vargu ar tai įmanoma.
Streikuojantys mokytojai po susitikimo su ministru: išgirdome konkretesnius sprendimus, kurių imsis ministerija
Streikuojančios Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytojų profsąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė sako, kad susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru išgirdo konkretesnius sprendimus, kurių imsis ministerija, kad darbo sąlygos mokytojams gerėtų.
„Konkretesnių dalykų išgirdome. Nes yra daug problemų, ir iki šiol mes negirdėjome, kaip tos problemos bus sprendžiamos. Bet dabar konkrečiai pasakė, ką audituos, ką peržiūrės, kur bus atlikti konkretūs veiksmai – ko mums ir trūksta“, – po susitikimo kalbėjo fizikos mokytoja dirbanti L. Ščensnovičienė.
Anot jos, penktadienį su ministru susitikę mokytojai prašė peržiūrėti pedagogams organizuojamus mokymus, kurie dažnu atveju nėra kokybiški.
„Kilo klausimas, kad labai daug pinigų švaistoma mokymams, seminarams ir tie seminarai nelabai aukštos kokybės, kartais tie pinigai nuplaukia į niekur“, – sakė progimnazijos mokytojų atstovė.
„Kalbėjome, kad turi būti grįžtamasis ryšys. Jie planuoja, kad kiekvienas kolektyvas, išklausęs seminaro, galėtų įvertinti tą kokybę, kad pinigai šiems dalykams nebūtų švaistomi“, – pridūrė L. Ščensnovičienė.
Taip pat, pažymėjo profsąjungos pirmininkė, ministras G. Jakštas pažadėjo kitą savaitę pateikti skaičius, kiek galės būti keliami pedagogų atlyginimai nuo kitų metų. L. Ščensnovičienės teigimu, būtent tikslūs atlyginimų didinimo skaičiai nulems, ar sostinės S. Daukanto progimnazijos mokytojai streikuos ir nuo rugsėjo 29-osios.
„Ministras ir viceministras pažadėjo, kad kitą savaitę bus konkrečiai paskelbti skaičiai. Dabar šių duomenų trūksta, ir aš negaliu pasakyti, ar aš streikuosiu, ar ne“, – teigė progimnazijos mokytojų atstovė, pridurdama, kad jei planuojamas atlyginimų didinimas tenkins, profsąjunga nestreikuos.
„Tada nestreikuosime“, – pažymėjo L. Ščensnovičienė.
Savivaldybė gavo profsąjungos kreipimąsi dėl planuojamų piketų prie Seimo ir ministerijos
Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo.
„Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare.
„Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.
Pateikė pasiūlymus
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė siūlymus ir papildymus dėl Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties.
„Pastarosiomis savaitėmis dvi profesinės sąjungos nuolat kartojo, kad jos iškėlė reikalavimus LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau ŠMSM). Manome, kad nei žurnalistai, nei ministerija neskubėjo patikslinti paprasto dalyko, kad, galiojant
kolektyvinei sutarčiai, jokie reikalavimai negali būti iškelti. Tik tinkamai, prieš 3 mėnesius įspėjusi, bet kuri šalis gali vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį ir tada kelti reikalavimus.
Jokie vieši ar nevieši pareiškimai, pasisakymai apie pasitraukimą nesilaikant pačioje sutartyje šalių sutartų taisyklių negali būti ignoruojami, nes iš ne teisės negali gimti teisė. Todėl visais atvejais kolektyvinės sutarties šalys inicijuoja pasiūlymus ir
papildymus. Šioje situacijoje tampa neaišku, ar ministerijos „strategai“, ar vienos profsąjungos pirmininkas, ar suinteresuotos politinės srovės skatina tokią situaciją ir netyčia ignoruoja teisės viršenybės principą“, – praneša „Sandrauga“.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ surengė švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikė siūlymus ir papildymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.
„Įvertinant Lietuvos Respublikos seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą „Dėl Lietuvos švietimo politikos“ LPS „Sandrauga“ siekia ne tik kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2024 metų turi būti ne mažiau nei 130 proc. šalies vidutinio
darbo užmokesčio, bet ir sudaryti skaidrias sąlygas švietimo įstaigose. Neturi būti trukdoma profesinėms sąjungoms vykdyti savo funkcijas: sutaupyto darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojime, suminės darbo laiko apskaitos įvedime, krūviu skirstyme, atviros veiklos stebėjimo vykdymui per nuotolį ir biurokratizmo mažinime“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
