Šių žmonių su lietuvišku pasu Ukrainos karo fronte gali būti apie keliasdešimt, o jų darbą supa daug nežinomybės. Tačiau ir nedaug pasirodančios informacijos pakanka, kad pasirodytų akivaizdžiai tiesos neatitinkančios žinutės.
Internete pasirodė publikacija, esą Lietuvos karininkai žuvo atakos Ukrainoje metu, taip pat aiškinama, kad kiti Lietuvos kariai žuvo Mariupolyje, išduoti kolegų ukrainiečių.
Tai akivaizdi netiesa – šiuo metu nėra žinių apie Ukrainoje žuvusius lietuvius karius. Vienas lietuvis mirė liepos mėnesį, tačiau ne kovos metu, taip pat esama sužeistųjų. Tačiau straipsnio autorius sudėjo vieną greta kitos neseniai mirusių Lietuvos karininkų nuotraukas ir pareiškė, kad jie žuvo Rusijos atakos metu. Nors jų mirtys su kovos veiksmais nesusijusios, o vienas jų dėl ligos mirė dar vasario mėnesį.
Kitas senesnis straipsnis tame pačiame tinklaraštyje skelbia, kad ukrainiečių kariai Mariupolyje užrakino lietuvius bunkeryje ir paliko mirti. Straipsnis paskelbtas 2023 metų sausį, kai yra žinoma, jog paskutiniai ukrainiečių gynėjai Mariupolį paliko pernai gegužę.
Socialiniuose tinkluose šios melagienos nepasklido. LRT.lt susisiekus su tinklaraščio „Laisvas laikraštis“ autoriumi Aurimu Drižiumi ir paklausus, kodėl jis skelbia visiškus pramanus, šis savo kaltės neįžvelgė, pasakius, kad straipsniai neatitinka tikrovės, ėmė juoktis.
„O jūs tai žinote? <...> Gerbiamoji, ką skelbia LRT, viskas neatitinka tikrovės <...> Kas parašyta, tas parašyta: sveiki drūti karininkai staiga ėmė mirti, kristi dėl ligų“, – sakė pašnekovas.
Vyras neatviravo, kuo rėmėsi, kurpdamas tekstą. Tame pačiame tinklaraštyje galima rasti ir daugiau klaidinančios informacijos apie karą Ukrainoje ir kitas temas, pavyzdžiui, sveikatą, neslepiama parama Rusijai.
„Aš darau prielaidą, kad jie galėjo žūti Ukrainoje, nes apie tai praneša visokie kanalai. Aš nežinau, kur tiesa, manau, kad tiesa kažkur per vidurį“, – sakė jis.
Tinklaraštis „Laisvas laikraštis“ jau keli metai iš eilės susilaukia žiniasklaidos prievaizdų dėmesio dėl skelbiamos melagingos informacijos. Pavyzdžiui, 2017 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų teiginių apie nužudytą Ievą Strazdauskaitę – puslapis skelbė, kad mergina esą gabeno narkotikus. Visuomenės informavimo etikos komisija yra paskelbusi eilę puslapio publikacijų neetiškomis.
Nukreipta prieš Lietuvą
LRT.lt kalbintas Kyjive dirbantis politologas ir informacinių operacijų ekspertas Jevhenijus Magda sako, kad tokios žinutės jam primena Rusijos karinės propagandos pranešimus, ji taikosi į Ukrainos rėmėjus kare.
„Manau, kad ši žinutė yra Rusijos melagienų apie Ukrainos sąjungininkus kampanijos dalis. Lietuva, Lenkija ir JAV yra stipriausi Ukrainos sąjungininkai. Matome daug suaktyvėjimo: pavyzdžiui, po prezidento Gitano Nausėdos vizito praėjusį mėnesį“, – sakė jis.
Ekspertai pastebi, kad Rusija stengiasi formuoti įsitikinimą, kad karas Ukrainoje yra ne pradėtas Rusijos, kad jį kursto NATO. J. Magdos teigimu, tokia žinute siekiama paveikti ir pačius lietuvius.
„Tai bandymas iškreipti Lietuvos gyventojų supratimą apie karą Ukrainoje. Lietuviai padeda Ukrainai, daug žinoma apie „Bayraktar“ pirkimo akciją, aukas kariuomenei <...> Norima spausti Lietuvos visuomenę. Kremlius nori Lietuvai parodyti, kad karas Ukrainoje – siaubingas, kruvinas. Kremlius nori sumenkinti Lietuvos, kaip vienos iš Ukrainos sąjungininkių, įvaizdį“, – sakė jis.
Kelia pavojų saugumui
LRT.lt žiniomis, šiuo metu Ukrainoje yra keliasdešimt Lietuvos piliečių, kurie kovoja prieš Rusiją. Tai savanoriškai į frontą išvykę asmenys, Lietuvos krašto apsaugos ministerija ar kariuomenė karių į tokias misijas nesiunčia.
Šiems kariams paramą teikiančios organizacijos VšĮ „Locked‘n‘Loaded“ teigimu, apie karius ne tik skleidžiamos melagienos, tačiau jie gali tapti ir atakų taikiniu. Kariai turi būti itin atsargūs socialiniuose tinkluose – net jei norisi čia skelbti savo įspūdžius, nežinia, kokie asmenys seka įrašus.
„Ne paslaptis, kad įvairios Rusijos tarybos dirba nuolat ir dirba profesionaliai. Dezinformacia nuolat skleidžiama, naudojamos nekonvencinės priemonės“, – sakė organizacijos atstovas Mantas Vilimas.
Jo teigimu, nerimą kelia būtent naujienų portalais besivadinantys puslapiai, neretai palankūs Rusijai.
„Jie turi savo bendruomenes, jie ne tik skleidžia dezinformaciją, bet ir renka viešus duomenis socialiniuose tinkluose apie išvykstančius lietuvius į Ukrainą, prisidedančius įvairia parama, seka, ką jie skelbia, visą informaciją, kurią gali surasti, dokumentuoja“, – kalbėjo M. Vilimas.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kai bandoma skambinti ar išvilioti informaciją, nuolat bandoma įsibrauti į paskyras socialiniuose tinkluose. Pati organizacija patyrė išpuolį, kai paskelbė, jog vykdo paramos kariams akciją – socialinis tinklas „Facebook“ buvo užverstas pranešimais, esą paskyrą reikia blokuoti.
Anksčiau pasitaikė ir atvejis, kai buvo nutekinti duomenys apie Ukrainoje kovojančius užsieniečius.
„Ši renkama informacija apie lietuvius, apie pagalbą gali būti panaudojama dvilypiai. Pirma, prieš tuos žmones tiesiogiai, užsiimant psichologinėmis operacijomis, grasinimais, bandymais bauginti. O antra, naudojama Rusijos vidinei publikai kuriant propagandą, ieškant melagienų, prie kažko prisikabinti ir pavaizduoti vienus ar kitus žmones tokiais, kokie jie nėra“, – kalbėjo M. Vilimas.
Internete pasirodžiusi informacija apie Ukrainoje per Rusijos ataką žuvusius karininkus nėra tiesa – jie mirė anksčiau dėl sveikatos problemų. Šiuo metu Ukrainoje kovoja kelios dešimtys lietuvių karių, žuvusių tarp jų nėra. Ekspertai įspėja, kad jų veiksmai ir aplinka yra stebimi, jiems siekiama pakenkti.
